Greinasafn

2019
 »maķ

 »aprķl
 »mars
 »febrśar
 »janśar
2018
 »desember
 »nóvember
 »október
 »september
 »įgśst
 »jślķ
 »jśnķ
 »maķ
 »aprķl
 »mars
 »febrśar
 »janśar
2017
2016
2015
2014
2013
2012
2011
2010
2009
2008

Articles in English

6.5.2015
My dear Erin Olivia.

Read more

3.3.2015
Mi querida Andrea.

Read more

29.5.2014
DE PROFUNDIS : THE VOICE OF ANDALUCIA

Read more

23.4.2013
Curriculum BS

Read more

26.3.2019

Įrin okkar ķ Amerķku – fįein vel valin orš af gefnu tilefni.

Ęran
félagi Oršrómur
félagi Oršrómur
margur hefur žaš heyrt
sem hefur veriš fleygt aš...
(Žröstur J. Karlsson ķ ljóšabókinni: Einn apaköttur sagši žį, afskaplega er gaman)
Ķ įranna rįs höfum viš Jón Baldvin vanist žvķ aš lesa um okkur – annaš hvort eša bęši – allra handa óhróšur, oftast nęr nafnlaust. Mest af žessu flokkast undir pólitķskt skķtkast og fylgir starfslżsingu stjórnmįlamannsins. Menn lęra smįm saman aš taka žvķ eins og hverju öšru hundsbiti. Stundum er žetta runniš undan rifjum fólks, sem į af einhverjum įstęšum bįgt og finnur hjį sér žörf aš kenna öšrum um eigin ófarir.

Žaš er hins vegar nżtt fyrir mér aš sjį nķšiš klętt ķ višhafnarbśning fręšimannsins, eins og reynt er aš gera ķ nżlegri bók eftir Björn Jón Bragason. Žar eru gróusögurnar bornar į borš meš vķsan ķ ónafngreinda heimildamenn (sjį skrį yfir heimildamenn aftast ķ bókinni). Meš öšrum oršum: rógberarnir žora ekki aš standa viš orš sķn undir nafni. Einstaklingar, sem žannig koma fram gagnvart öšrum, dęma sig sjįlfir. Žeir eru ekki svaraveršir. Samt neyšist mašur til aš leišrétta gróusögurnar, svo aš saklaust fólk glepjist ekki til aš trśa žeim.

Ręšan sem aldrei var haldin

Rógberinn heldur žvķ fram, aš sögn „fręšimannsins“, aš ķ kvešjuhófi sķnu sem sendiherra Ķslands ķ Washington, hafi JBH boriš į borš svo magnašan óhróšur um Bandarķkin, aš einhverjum bošsgesta hafi ofbošiš og strunsaš į dyr ķ mótmęlaskyni. Vegna nafnleyndarinnar er engin leiš aš vita, hver hefur logiš žessu aš höfundinum. Žess vegna hlżtur hann aš liggja undir grun um aš hafa bśiš žetta til sjįlfur, žar sem fyrir žessu er ekki flugufótur. Enda gengur hann, aš sögn, svo langt aš segja žessa ręšu, sem aldrei var haldin, undirrót versnandi sambśšar Bandarķkjanna viš Ķsland eftir hrun – ž.e.a.s. mörgum įrum eftir aš viš vorum į bak og burt frį Washington D.C. Fyrr mį nś aldeilis fyrr vera!

Įstęšan fyrir žvķ, aš viš héldum ekki kvešjuhóf haustiš 2002, var sś, aš kvešjuhófin, sem efnt var til af vinum okkar, voru oršin svo mörg, aš dagskrįin rśmaši ekki fleiri. Žaš var sumsé ekkert kvešjuhóf į vegum sendirįšsins. Af sjįlfu leišir, aš JBH flutti enga slķka ręšu og žar af leišir, aš enginn gekk śt ķ mótmęlaskyni viš ekki neitt.

Eitt eftirminnilegasta kvešjuhófiš var ķ boši konu, sem žį var „diplomatic correspondent“ viš vikurit, sem einkum lét sig varša sendiherraflóruna ķ žessari höfušborg heimsins. Hśn var reyndar höfundur aš bók: Diplomatic Dance – The New Embassy Life in America. Ķ žessari bók birti hśn m.a. kafla, žar sem hśn bar žvķlķkt lof į sendiherrahjónin ķslensku, aš mešfętt lķtillęti bannar mér aš hafa žaš eftir (sjį fylgisskjal: Žau fundu Amerķku 500 įrum į undan Kolumbusi). Ķ žessu hófi voru aš sönnu haldnar margar ręšur. Sś eftirminnilegasta var ķ bundnu mįli og flutt viš gķtarundirleik. Höfundur og flytjandi var Joe Glazier, žekktur mešal „kįntrķ“ söngvara sem „the trubador of labor“. Žaš kom ķ minn hlut aš žakka fyrir okkur. Og žaš er mér eišur sęr, aš enginn gekk śt undir žeirri ręšu.

Eldabuskan – sjįlfbošališi ķ žjónustu rķkisins

Ég sagši sögur af žeirri upplifun minni aš vera sjįlfbošališi sem eldabuska ķ žjónustu ķslenska rķkisins. Ég var varla fyrr komin til Washington, žegar sķminn fór aš hringja meš beišni um aš fį aš tala viš ritara sendiherrafrśarinnar. Ég var fljót aš bregša mér ķ viškomandi gervi. Einn daginn žóttist ég vera ritari frśarinnar, nęst var ég fjölmišlafulltrśi, eša žį kokkur, yfiržjónn – jafnvel fjįrmįlastjóri, ef žörf krafši. Žessi erindi voru öll į sömu lund: aš bišja sendiherrafrśna aš efna til bošs til styrktar góšum mįlefnum.

Žaš kom į daginn, aš gestir voru reišubśnir aš borga fślgur fjįr til aš komast į gestalistann. Og ķ hvaš fóru peningarnir? Ķ Kennedy Center, Washington Ballet, Shakespeare Theatre, barnahjįlpina, tękjakaup fyrir skólana, o.s.frv. o.s. Frv.. Fjįröflun af žessu tagi gegnir žżšingarmiklu hlutverki ķ Bandarķkjunum af žeirri įstęšu, aš ekki er sjįlfgefiš, aš menning og listir eša velferšaržjónusta sé kostuš af rķkinu – skattgreišendum. Žessir ašilar žurfa žvķ endalaust aš leita til annarra um samskot. Meira aš segja sjįlf forsetafrśin, Hillary Rodham Clinton, varš aš lįta sig hafa žaš aš efna til samskota mešal velviljašra til aš endurnżja boršbśnašinn og rśmdżnurnar ķ Hvķta hśsinu.

Žessi fjįröflun hafši sķna kosti. Sendirįšiš var komiš inn ķ hringišu tilverunnar ķ höfušborginni. Hjį okkur sįtu til boršs įhrifamenn af öllum stigum samfélagsins: stjórnmįlamenn, fjölmišlafólk, fręšimenn, listamenn, auškżfingar - og jafnvel embęttismenn. Žetta reyndist vera skjótvirkasta leišin til žess aš koma Ķslandi į framfęri og afla tengsla, sem oftar en ekki komu aš góšu gagni, žegar į žurfti aš halda sķšar meir. Žessi tengsl dugšu t.d. til aš kalla menntamįlarįšherra Bandarķkjanna, Richard Riley, śr fundarleišangri ķ Texas til aš koma til fundar viš Björn Bjarnason, menntamįlarįšherra Ķslands, sem var óvęnt ķ heimsókn ķ Washington.

Smįm saman fórum viš aš nżta žessi boš til aš koma ķslenskum listamönnum į framfęri. Tónleikahald og listsżningar var oršiš fastur lišur ķ starfsemi sendirįšsins. Til žess höfšum viš aš vķsu engar fjįrveitingar. Gestir okkar reyndust hins vegar meira en fśsir til aš borga hóflegan ašgangseyri, svo aš listamenn fengju eitthvaš fyrir sinn snśš, fyrir utan frķtt hśsnęši og fęši hjį mér. Icelandair į žakkir skyldar fyrir aš hafa bošiš upp į frķtt far milli landa fram og til baka.

Sumir halda, aš sendiherrar rįši yfir risnu, sem dugi til aš skapa naušsynlegt tengslanet. Ķ okkar tilviki var žessi upphęš svo lķtilfjörleg, aš ég spurši eitt sinn fjįrmįlastjóra utanrķkisrįšuneytisins, hvaš rįšuneytiš vildi gera viš žessa smįaura. „Sem minnst“, var svariš.

Sendirįš stóržjóša vaša aušvitaš ķ peningum og hafa į aš skipa sérhęfšum starfskröftum į öllum svišum. Fulltrśar smįžjóša verša einfaldlega aš grķpa til annarra rįša. Og žaš geršum viš.

Ég žori varla aš segja žaš, en ég verš aš jįta, aš žaš kom mér žęgilega į óvart aš lesa ķ glanstķmariti, sem helgar sig mįlum į „Embassy Row“, aš samkvęmt könnunum, sem įrlega voru geršar į vegum tķmaritsins, hafi sendirįš Ķslands į žessum įrum veriš mešal žeirra „sem žótti eftirsóknarveršast aš žiggja boš hjį“. Hvers vegna? „Vegna mennningarlegrar dagskrįr, upplżsandi samręšna og – žjóšlegs eldhśss ķ hįum gęšaflokki!“ Žökk sé SH og Sjįvarvörudeild SĶS sįlugu, sem lögšu til sjįvarfangiš.

„Popular statesman“

Hvaš gera annars sendiherrar? Er nema von, aš fólk spyrji. Jś, žeir eru tengilišir ķ samskiptum stjórnvalda beggja rķkja. Ķ tilviki Ķslands snerist žaš žį mest um varnarsamstarfiš og višskipti. En sendiherrann žarf lķka aš žekkja vel til manna og mįlefna ķ stjórnmįlum og atvinnulķfi gistilandsins og skrifa um žaš skżrslur. Žetta gerši JBH af mikilli samviskusemi, svo aš eftir var tekiš. Ķ Washington D.C. er fjöldinn allur af „hugveitum“ (e. Think Tanks). Žetta eru ķ bland rannsóknar- og upplżsingastofnanir, en žegar verst gegnir, hreinar įróšursstofnanir. Brookings er gott dęmi um hiš fyrrnefnda, Cato og Herritage um hiš sķšarnefnda. Jón Baldvin tamdi sér aš vera virkur žįtttakandi ķ umręšum į vegum žessara stofnana og innan hįskólasamfélagsins. Hann var išulega bešinn um aš flytja fyrirlestra eša taka žįtt ķ umręšuhópum um alžjóšamįl, ekki sķst mįl tengd Evrópu.

Sem dęmi mį nefna, aš eitt sinn efndi George Town University til mįlžings um efniš: The Trans-Atlantic Relationship: Success, Strain, Prospects. Fyrsta erindiš var um: „The European Social Model vs. The American Way – Are the Allies drifting Apart?“ Žótt Ķsland vęri ekki ķ Evrópusambandinu, var Jón Baldvin bešinn um aš hafa žarna framsögu. Mįlžingiš var fjölsótt og vķša til žess vitnaš. Daginn eftir fékk Jón Baldvin bréf frį franska sendiherranum, sem hęldi honum ķ hįstert og žakkaši frammistöšuna. Franski sendiherrann var nįfręndi Valerie Giscard d“Estaing, fyrrverandi forseta Frakklands. Eftir į gantašist Jón Baldvin meš žaš, aš žetta vęri ķ fyrsta skipti, sem franskur aristókrat hefši tekiš upp į žvķ aš lofsyngja norręnan sócialdemókrat.

Blašiš Washington Times, sem var afar hęgrisinnaš ķ sinni pólitķk, hélt śti reglulegum dįlki um starfsemi sendirįša undir heitinu: „Embassy Row“. Žar segir James Morrison 6. okt. 1999, tępum tveimur įrum eftir komu okkar til Washington, undir fyrirsögninni „Popular Statesman“: „Iceland“s ambassador, Jón Baldvin Hannibalsson, a man of wit and intelligence, has become a popular diplomat on Embassy Row“.

Žaš geršist ekki af sjįlfu sér. Įriš 2000 efndu Noršurlöndin sameiginlega til mikils landkynningarįtaks ķ Bandarķkjunum til aš minnast 1000 įra afmęlis landafunda norręnna manna ķ Nżja heiminum. Sendirįšin höfšu nįiš samstarf sķn ķ milli og viš żmsar stofnanir ķ Bandarķkjunum. Višamesta verkefniš var samstarf viš Smithsonian safniš um farandsżningu um landkönnun norręnna manna į meginlandi N-Amerķku. Sendiherra Ķslands var valinn til žess, f.h. sendiherra Noršurlandažjóšanna, aš flytja erindi um efniš ķ Cosmos Club. Žetta er vķšfręgur félagsskapur vķsinda- og fręšimanna, sem taldi žį mešal félaga meira en 80 Nóbelsveršlaunahafa. Alls fór ķslenski sendiherrann til fyrirlestrahalds viš hįskóla og į samkomur fólks af norręnum uppruna ķ 35 fylkjum Bandarķkjanna į afmęlisįrinu (sjį fylgisskjal: Skżrsla sendiherrans).

Įriš 2000 var haldin sérstök ljósmyndasżning ķ sögusafni Washingtonborgar, žar sem m.a. voru birtar myndir af žeim einstaklingum, sem hefšu sett svip sinn į borgarlķfiš ķ tilefni af įržśsundinu. Mešal žeirra var aš finna fjóra sendiherra erlendra rķkja – ž.į.m. sendiherra Ķslands.

Er žaš mjög trślegt, aš sendiherra, sem lętur aš sér kveša viš aš kynna heimaland sitt meš žessum hętti, sé talinn vera vargur ķ véum ķ samskiptum bandalagsžjóša – mörgum įrum sķšar?

Óvildarmenn?

Įttum viš okkur einhverja sérstaka óvildarmenn ķ Washington, svo vitaš vęri? Jś, reyndar, svona eftir į aš hyggja. Žaš fór ekki fram hjį okkur, aš žaš andaši köldu til okkar, žegar į leiš, frį nįgranna ķ Kalorama Road. Žessi kona var um skeiš sendiherrafrś Bandarķkjanna viš Laufįsveg ķ Reykjavķk. Žaš duldist engum, aš hśn var afar hęgri sinnuš ķ stjórnmįlum, svo mjög aš hśn lagši fęš į fyrrverandi sendiherra Bandarķkjanna į Ķslandi, Marshall Brement, sem hśn gagnrżndi fyrir aš hafa įtt of nįiš samneyti viš vinstrimenn.

Reyndar var ekki frķtt viš, aš žessi įgęta kona teldi, aš Hvķta hśsiš ķ höndum Bills og Hillary Clinton vęri nįnast ķ óvinahöndum. Į henni mįtti skilja, aš demókrötum vęri ekki treystandi til aš gęta hagsmuna Bandarķkjanna gagnvart kommśnistum.

Hśn fann hjį sér įstęšu til aš fetta fingur śt ķ gestalista sendirįšsins – taldi aš žar vęri allt of margt um manninn af óįreišanlegum vinstrimönnum, listamönnum og fjölmišla- og fręšimönnum meš vafasamar skošanir.

Skyldi ekkjan viš Kalorama Road vera „deep throat“ aš baki gróusögum hins óvandaša fręšimanns? Svariš viš žvķ fęst ekki, nema sagnfręšingurinn aflétti nafnleyndinni og heimildarmašurinn – ef hann er einhver – žori aš standa viš róginn.

Įrin okkar ķ forsvari fyrir sendirįši Ķslands ķ Washinton D.C. voru lęrdómsrķk. Žaš er bjart yfir minningum okkar Jóns Baldvins frį žeim tķma. Žaš er margt ašdįunarvert ķ fari žeirra Bandarķkjamanna, sem viš kynntumst, og viš kunnum vel aš meta. Hreinskilni, velvild, hispursleysi (sérstaklega aš vera laus viš snobb og tildur) og žaš aš fara ekki ķ manngreinarįlit, hvort sem viš var aš eiga fulltrśa smįžjóšar eša stórveldis. Jafnręši meš mönnum, įn tillits til stéttar eša stöšu, er rķkulegur partur af arfleifš landnemasamfélagsins. Reyndar er amerķski draumurinn fyrst og fremst um žaš. Mikiš vildum viš gefa til, aš draumurinn geti ręst ķ verunni – en reynist ekki tįlsżn.

Bryndķs Schram

Deila į Facebook

Skrifa ummęli

Nafn
Netfang
Skilaboš
Skrįšu inn žetta orš
ķ žennan reit