Greinasafn

2017
 »aprķl

 »mars
 »febrśar
 »janśar
2016
 »desember
 »nóvember
 »október
 »september
 »įgśst
 »jślķ
 »jśnķ
 »maķ
 »aprķl
 »mars
 »febrśar
 »janśar
2015
2014
2013
2012
2011
2010
2009
2008
2007
2006
2005
2004
2003
2002
2001
2000
1999
1998
1997
1996
1995
1994
1993
1992
1991
1990

Articles in English

14.9.2016
WHAT“S WRONG WITH EUROPE – AND WHY DON“T YOU FIX IT?

Read more

9.9.2016
WHAT CAN WE LEARN FROM THE NORDIC MODEL?

Read more

31.3.2016
HOW TO SAVE CAPITALISM FROM THE CAPITALISTS - AND DEMOCRACY FROM THE PLUTOCRATS?

Read more

15.2.2016
The Transition from totalitarianism to democracy: WHAT CAN WE LEARN FROM THE BALTIC ROAD TO FREEDOM AND POST-INDEPENDENCE EXPERIENCE?

Read more

10.2.2016
„SOLIDARITY OF SMALL NATIONS: UTOPIAN DREAM OR PRACTICAL POLITICS?

Read more

All articles in English

11.3.2009

JĮ, EN HVAŠ MEŠ VERŠTRYGGINGUNA?

Žaš er engin eftirspurnaržensla ķ hagkerfinu til aš kynda undir veršbólgu. Žvert į móti. Framundan er samdrįttur og jafnvel veršhjöšnun. Žes vegna er furšulegt aš Sešlabankinn (eša IMF/AGS) skuli halda uppi 18% stżrivöxtum. Til hvers? Til žess aš stöšva fjįrflótta śr landi, segja žeir. Žess žarf ekki žar sem viš bśum viš gjaldeyrishöft. Žaš er bannaš aš flytja fé śr landi nema meš leyfi. Hves vegna er žį veriš aš halda uppi 18% vöxtum? Til žess aš draga śr veršbólgu segja žeir. En žaš er engin veršbólga – žaš er veršhjöšnun framundan.

Žetta gengur m.ö.o. ekki. Bankakerfiš er ķ lamasessi. Vextir eru allt of hįir. Eigiš fé fyrirtękjanna er į žrotum, enda sogast žaš meš ofurvöxtunum inn ķ bankana. Hvers konar atvinnustefna er žetta? Um tķu fyrirtęki verša gjaldžrota į dag og tala atvinnuleysingja er komin yfir 16.000. Alls stašar ķ löndunum ķ kring um okkar er veriš aš lękka vexti. Stżrivextir Bank of England eru aš nįlgast nślliš. Efnahagsvandinn nśna er ekki aš draga śr ženslu heldur aš koma ķ veg fyrir samdrįtt. Žaš žarf aš lękka vexti og moka peningum ķ fyrirtękin til žess aš halda uppi framleišslu og atvinnu.

Žegar gengi krónunnar hrundi leiddi žaš til tķmabundinna veršhękkana į innfluttum vörum. Žetta er tķmabundin innflutningsveršbólga en ekki veršbólgužensla vegna umframeftirspurnar innanlands.

GALLAR VERŠTRYGGINGAR

Žį vaknar spurningin: Hvers vegna į kśfurinn af žessu tķmabundna veršbólguskoti aš fara ķ gegnum verštryggingarferliš (vķsitölu neysluveršs) gegnum höfušstól vešlįna og hękka žar meš greišslubyrši af lįnum? Er ekki nóg aš hrun gjaldmišilsins hękki innflutningsverš? Til hvers aš bęta grįu ofan į svart meš hęrri greišslubyrši lįna? Žetta er ein af mörgum spurningum sem Ķslendingar brjóta nś heilann um ķ žeim hremmingum sem yfir žį hafa duniš ķ kreppunni. Hvers vegna eiga afborganir mķnar af hśsnęšislįnum aš hękka viš žaš aš rķkisstjórnin įkvaš aš hękka skatta į brennivķni og bensķni? Skattahękkunin ein śt af fyrir sig skerti kaupmįtt minn. Hvers vegna žarf aš skerša hann frekar meš hękkun afborgana af lįnum? Er žaš ekki óskylt mįl? Er nema von aš žaš vefjist fyrir landanum aš skilja systemiš ķ žessum galskap?

HVERS VEGNA VERŠTRYGGING?

Įratugum saman bjuggum viš, Ķslendingar, viš višvarandi veršbólgu (30-40% į įri), langt umfram ašrar žjóšir ķ Evrópu. Vextir nįšu aldrei upp ķ veršbólguna (raunvextir voru neikvęšir). Sparifé brann upp ķ veršbólgunni. Hluti lįna var ķ reynd styrkur. Aš baki bjó sś stašreynd aš krónan var ekki nothęfur gjaldmišill. Gjaldmišill į ekki bara aš vera reiknieining. Hann žarf aš geyma ķ sér veršmęti, sem stenst frį einum tķma til annars. Ķslenska krónan er ekkert af žessu. Enginn treysti sér til aš veita lįn til langs tķma ķ krónum nema žį gegn ofurvöxtum. Verštryggingunni varš komiš į (ca. 1979) til žess aš leysa žennan vanda. Tilgangurinn meš henni var (1) aš bjarga lķfeyrissjóšunum frį žvķ aš brenna upp, (2) aš örva sparifjįrmyndun, (3) aš draga śr lįnsfjįrhungri og (4) aš bśa til męlikvarša į aršsemi fjįrfestinga (įšur borgaši allt sig af žvķ aš lįnin voru gefins).

Verštryggingin var meš ö.o. neyšarrįšstöfun. Henni var komiš į ķ stašinn fyrir nothęfan gjaldmišil. Śr žvķ aš krónan er ónżt žį notum viš verštryggingarkrónu. Žetta var į sķnum tķma harkaleg ašgerš til aš draga śr innbyggšum veršbólguhvötum. Žetta skilaši įrangri, einkum framan af. Ašalatrišiš er aš verštryggingin bjargaši lķfeyrissjóšunum. Lķfeyrissjóširnir eru helsti styrkur okkar hagkerfis. Žeir fela ķ sér sjóšsöfnun sem er hvort tveggja verštryggš og skilar įvöxtun – arši af fjįrfestingum. Žetta var į sķnum tķma mikil framför.

TĶMABUNDIN BÓT – LANGTĶMA MEINSEMD

En verštrygging skv. neysluveršsvķsitölu hefur afleita galla til langs tķma. Viš fórum śr einum öfgunum ķ ašra. Ķ gamla kerfinu voru žaš sparifjįreigendur sem voru féfléttir, en skuldararnir veršlaunašir. Ķ verštryggingarkerfinu hafa fjįrmagnseigendur ( bankar, lķfeyrissjóšir o.fl.) allt sitt į žurru. Žeir taka enga įhęttu (ž.e. viš venjulegar kringumstęšur – žaš žarf kerfishrun til aš valda žeim skaša). Nś er žaš lįntakandinn sem ber einn alla įhęttu. Aš vķsu er žaš svo aš viš erum flest okkar allt ķ senn: sparifjįreigendur og fjįrmagnseigendur (ķ gegnum lķfeyrissjóši) og lįntakendur og skuldarar og skattgreišendur. Žetta getur leitt til margvķslegra hagsmunaįrekstra sem birtast meš ólķkum hętti, t.d. į hinum żmsu ęviskeišum.

Einn versti gallinn viš verštryggingarkerfiš, ef menn bśa viš žaš til langframa, er aš žaš losar rķkisstjórnir undan žvķ ašhaldi aš taka afleišingum gerša sinna. Afleišingum mistakanna er sópaš undir teppi
verštryggingarinnar. Fari veršbólga śr böndunum rjśka vextir ekki strax upp śr öllu valdi. Ef žeir geršu žaš mundi eftirspurn eftir lįnsfé falla, fyrirtęki mundu komast ķ žrot, atvinnuleysi mundi aukast og almenningur mundi bregšast viš. En meš verštryggingunni hękkar höfušstóll lįna meš varanlegum hętti śt lįnstķmann en nafnvextir eru įfram fastir.

Dugi verštryggingin ekki til žess aš draga śr lįnsfjįrženslu veršur įstandiš sem viš tekur óžolandi. Verštryggingin veršur žį partur af sjįlfvirku veršbólguferli. Žjóšfélagiš lagar sig aš varanlegri veršbólgu. Verštryggingin slęvir hvatann til aš taka į vandanum. Endanlega veršur verštryggingin sjįlf veršbólguvaldur.

HVERNIG LOSNUM VIŠ VIŠ HANA?

Einn kerfisgalli verštryggingarinnar er sį aš hśn endurspeglar neyslumynstur lišins tķma. Ķ fyrra var uppsveifla. Fólk fjįrfesti ķ varanlegum neysluvörum, eins og bķlum, hśsbśnaši o.fl. Į samdrįttartķmum breytist mynstriš en neyslumęlingin męlir lišna tķš.

Hvernig getum viš losnaš śt śr vķtahring verštryggingarinnar? Žaš segir sig sjįlft aš ef verštrygging vęri afnumin žegar veršbólga og stżrivextir eru upp undir 20% žį mundu nafnvextir rjśka upp śr öllu valdi eins og skot. Žaš hefši žegar ķ staš alvarlegar afleišingar. Eftirspurn eftir lįnsfé mundi gufa upp enda vaxtabyršin óbęrileg. Svo ber aš hafa ķ huga aš sjóšur eins og Ķbśalįnasjóšur fjįrmagnar sig meš skuldabréfaśtgįfu į verštryggingarkjörum sem gilda įratugi fram ķ tķmann. Afnįm verštryggingar hjį lįntakendum mundi žvķ setja sjóšinn į hausinn fyrr en varir.

Žetta žżšir aš verštrygging veršur ekki afnumin meš einu pennastriki. Žaš tekur langan tķma aš eyša įhrifum hennar śt śr kerfinu. Endanleg nišurstaša er žessi: Til žess aš losna viš verštrygginguna veršur žjóšfélagiš aš taka upp traustan gjaldmišil sem varšveitir veršgildi sitt frį einum tķma til annars. Eina leišin fyrir okkur Ķslendinga til aš losna śt śr vķtahring verštryggingarinnar er aš losa okkur viš krónuna og ganga inn ķ stęrra og öflugra myntsvęši sem getur stašiš undir hlutfallslega traustum gjaldmišli. Viš erum aš tala um aš ganga ķ Evrópusambandiš og taka upp evru. Žaš er frambśšarlausnin.

Jón Baldvin Hannibalsson (Höf. var fjįrmįlarįšherra 1987-88)

Deila į Facebook

Skrifa ummęli

Nafn
Netfang
Skilaboš
Skrįšu inn žetta orš
ķ žennan reit