Greinasafn

2017
 »jśnķ

 »maķ
 »aprķl
 »mars
 »febrśar
 »janśar
2016
 »desember
 »nóvember
 »október
 »september
 »įgśst
 »jślķ
 »jśnķ
 »maķ
 »aprķl
 »mars
 »febrśar
 »janśar
2015
2014
2013
2012
2011
2010
2009
2008
2007
2006
2005
2004
2003
2002
2001
2000
1999
1998
1997
1996
1995
1994
1993
1992
1991
1990
1989

Articles in English

2.11.2016
JBH interview Scotland

Read more

14.9.2016
WHAT“S WRONG WITH EUROPE – AND WHY DON“T YOU FIX IT?

Read more

9.9.2016
WHAT CAN WE LEARN FROM THE NORDIC MODEL?

Read more

31.3.2016
HOW TO SAVE CAPITALISM FROM THE CAPITALISTS - AND DEMOCRACY FROM THE PLUTOCRATS?

Read more

15.2.2016
The Transition from totalitarianism to democracy: WHAT CAN WE LEARN FROM THE BALTIC ROAD TO FREEDOM AND POST-INDEPENDENCE EXPERIENCE?

Read more

All articles in English

1.5.2009

11 FIRRUR UM EVRULAND

Öllum žessum frambjóšendum tókst aš fara ķ gegnum kosningabarįttuna įn žess aš upplżsa žjóšina um hvaš hśn skuldaši mikiš; įn žess aš segja henni frį neyšarfjįrlögum meš nišurskurši og skattahękkunum; og įn žess aš žorri kjósenda hafi gręnan grun um yfirvofandi bankahrun rķkisbanka, sem eru klifjašir ónżtum lįnasöfnum.

Į flestum frambjóšendum var ekki annaš aš heyra en aš fastir lišir vęru bara eins og venjulega. Samt keyrši um žverbak, žegar sumir frambjóšendur fóru aš upplżsa vęntanlega kjósendur um Evrópusambandiš. En śr žvķ aš Samfylking og Vinstri gręn eru žrįtt fyrir allt sest aš samningaborši um Evrópumįl, er kannski ekki śr vegi aš leišrétta verstu ambögurnar, sem haldiš var aš žjóšinni ķ kosningabarįttunni.

1.
Fullveldi fyrir bķ.
Evrópusambandiš er samtök sjįlfstęšra žjóša og fullvalda rķkja. Sérstaša Evrópusambandsins er sś aš ašildarrķki lįta af hendi hluta af fullveldi sķnu, en fį ķ stašinn hlutdeild ķ samžjóšlegu valdi sambandsins. Žetta žżšir m.a., aš smįžjóšir eru įhrifameiri um eigin hagsmuni innan sambandsins en utan.

Eystrasaltsžjóširnar eru gott dęmi um žaš. Žęr endurheimtu sjįlfstęši sitt formlega įriš 1991, eftir aš hafa veriš innlimašar meš hervaldi ķ sovéska nżlenduveldiš ķ tęplega hįlfa öld. Fyrsta verk žeirra aš fengnu sjįlfstęši var aš ganga ķ Evrópusambandiš. Žaš geršu žęr aš sjįlfsögšu ekki til žess aš farga nżfengnu fullveldi, heldur til aš festa žaš ķ sessi og tryggja žaš fyrir utanaškomandi įsęlni. Žęr gengu ķ ESB til žess aš styrkja stöšu sķna sem sjįlfstęšar žjóšir. Žaš er fįsinna aš halda žvķ fram aš fręndžjóšir okkar į Noršurlöndum, sem eru ķ ESB, séu ekki lengur sjįlfstęšar žjóšir.
Meš ašild okkar aš EES-samningnum erum viš nś žegar ašilar aš ESB aš u.ž.b. tveimur/žrišju hlutum, įn žess aš hafa įhrif į žį löggjöf, sem viš fįum senda ķ pósti.Žaš sęmir varla fullvalda žjóš. Meš inngöngu ķ ESB mundum viš styrkja fullveldi okkar en ekki veikja.

2.
Ekki nśna – kannski seinna.
Žaš tekur tķma – nokkur įr allt ķ allt – aš semja um ašild og upptöku evru, breyta stjórnarskrį og leggja ašildarsamning undir žjóšaratkvęši. Einmitt žess vegna töpum viš į žvķ aš draga mįliš į langinn. Einmitt žess vegna žurfum viš aš byrja samningsferliš strax. Og žetta er naušsynlegt, af žvķ aš traustur gjaldmišill og lęgri vextir į lįnum eru forsenda žess, aš viš getum unniš okkur śt śr kreppunni.Til žess žurfum viš aš semja viš Evrópusambandiš nśna, ekki seinna. Af žvķ aš Evrópusambandsašild er partur af lausninni į brįšavandanum, en ekki framtķšarmśsķk, sem viš dönsum eftir einhvern tķma seinna.

3.
Evrópusambandiš veitir engar varanlegar undanžįgur.
M.ö.o. žaš er ekki hęgt aš semja viš Evrópusambandiš. Žetta er ósatt. Allar žjóšir (og žęr eru nśna 27) sem hafa samiš um ašild, hafa fengiš višurkenningu į brżnustu žjóšarhagsmunum ķ ašildarsamningum. Žaš er sjįlf ašferšarfręši Evrópusambandsins aš leysa įgreiningsmįl meš samningum, į grundvelli laga og réttar.

Ašildarsamningar hafa sömu žjóšréttarlegu stöšu og sjįlfur stofnsįttmįlinn. Žaš žżšir aš žeim veršur ekki breytt – žeir fela ķ sér varanlega lausn – nema viš samžykkjum breytinguna sjįlf. Dęmi um sérlausnir meš vķsan til sérstkra ašstęšna eru mżmörg. Gott dęmi er sérlausn fyrir heimskautalandbśnaš Finna og Svķa noršan 62° breiddargrįšu. Meš EES-samningnum hefur Ķsland žegar yfirtekiš um tvo žrišju hluta af regluverki ESB. Mešal samningsmarkmiša er aš fį višurkenningu į sérlausn fyrir ķslenskt fiskveišistjórnunarsvęši.

4.
Žeir stela af okkur aušlindunum:
Žetta er skröksaga. Ašildaržjóšir Evrópusambandsins rįša sjįlfar yfir aušlindum sķnum. Bretar rįša sjįlfir yfir sinni Noršursjįvarolķu; Žjóšverjar yfir sķnum kolanįmum ķ Ruhr, Spįnverjar yfir sķnum ólķfulundum og Finnar yfir sķnum skógarlendum. Meš sama hętti munum viš, Ķslendingar, rįša yfir okkar eigin orkulindum ķ fallvötnum og jaršvarma. Okkur er ķ sjįlfsvald sett, hvernig
viš högum eignaréttarskipan į aušlindum – hvort žęr eru ķ einka- eša žjóšareign.

5.
Viš glötum yfirrįšum yfir fiskimišunum.
Žaš er óhętt aš fullyrša aš žaš veršur engin breyting į śthlutun veišiheimilda innan ķslenskrar lögsögu viš ašild aš Evrópusambandinu. Grundvallarreglur um sögulegan rétt og hlutfallslegan stöšugleika žżša aš ašrar žjóšir öšlast engan rétt til veiša innan ķslensku lögsögunnar. Eina breytingin veršur sś, aš śtlendingar munu öšlast rétt til aš fjįrfesta ķ ķslenskum sjįvarśtvegsfyrirtękjum. Rétt eins og Samherji t.d. hefur fjįrfest ķ sjįvarśtvegsfyrirtękjum innan ESB. (70% af tekjum Samherja koma utan Ķslands).
Vegna samkeppnisyfirburša ķslensks sjįvarśtvegs er žetta kostur en ekki galli. Žetta er t.d. leiš til aš losa sjįvarśtvegsfyrirtękin śt śr skuldum, sem žau eru sokkin ķ vegna kvótabrasks. Hverri žjóš er heimilt aš setja nįnari reglur til aš tryggja löndun og fullvinnslu afla ķ heimahöfn, žannig aš tekjur skili sér til heimalandsins.

6.
Sameiginleg fiskveišistefna ESB rśstar sjįvarśtveginn.
Hin sameiginlega fiskveišistefna Evrópusambandsins (CFP) er undantekning frį žeirri grundvallarreglu, aš sérhver ašildaržjóš rįši ein yfir aušlindum sķnum. Įstęšan er aušskilin. Öldum saman hafa margar žjóšir stundaš veišar śr sameiginlegum fiskistofnum į sameiginlegu hafsvęši, t.d. į Noršursjónum. Til žess aš gęta jafnręšis var reglusetning um nżtingu sameignlegra fiskistofna fęrš til Evrópusambandsins. Ašildarrķkin verša sķšan aš semja sķn ķ milli um framkvęmd stefnunnar og nżtingu aušlindarinnar.
Žetta fyrirkomulag helgast af žessum sérstöku ašstęšum. Žaš gegnir allt öšru mįli um ķslensku fiskveišilögsöguna. Hśn er algerlega ašskilin frį hinu sameiginlega hafsvęši rķkjanna viš Noršursjó. Helstu nytjastofnar okkar eru allir stašbundnir. Aš žvķ er varšar flökkustofna, žį semjum viš nś viš Evrópusambandiš og ašrar nįgrannažjóšir um nżtingu žeirra. Breytingin veršur sś, aš eftir ašild semjum viš innan Evrópusambandsins um okkar hlut.
Ķ ljósi žessara ašstęšna munu Ķslendingar setja fram žį samningskröfu, aš ķslenska lögsagan verši sérstakt fiskveišistjórnarsvęši. Rökin fyrir žessari kröfu eru, aš hér sé um brżnustu žjóšarhagsmuni aš ręša. Fyrir žessu eru fjölmörg fordęmi. Allar ašildaržjóšir hafa fengiš višurkenningu į brżnustu žjóšarhagsmunum. Žaš sem aušveldar okkur aš nį žessari samningsnišurstöšu er, aš žaš er ekkert frį Evrópusambandinu eša ašildaržjóšum žess tekiš og viš gerum engar kröfur um aš taka neitt frį žeim, sem žęr hafa įtt. Žess vegna ętti ekki aš vera torvelt aš nį fram slķkri samningsnišurstöšu, sem vęri višunandi fyrir bįša ašila.

7.
Landbśnašurinn mun leggjast af.
Žetta er dęmigeršur hręšsluįróšur. Samningsnišurstašan varšandi ķslenskan landbśnaš mun sennilega taka miš af sérlausn Finna og Svķa um žeirra heimskautalandbśnaš. Sś lausn felur m.a. ķ sér, aš okkur veršur ķ sjįlfsvald sett aš styrkja eigin landbśnaš umfram žį styrki, sem fįst śr sameiginlegum sjóšum ESB. En starfsumhverfi landbśnašarins hefur veriš aš breytast og mun halda įfram aš breytast. Bśum fękkar um leiš og žau stękka, vegna hagręšingar. Žaš er framhald af rķkjandi žróun. Aukiš višskiptafrelsi meš landbśnašarafuršir mun hvort eš er verša stašfest, žegar yfirstandandi samningalotu alžjóšavišskiptastofnunarinnar (WTO) lżkur.
Starfsskilyrši landbśnašarins munu žvķ breytast, hvort heldur viš göngum ķ ESB eša ekki. Styrkir frį ESB eru ekki framleišslutengdir heldur beinast frekar aš bśsetu, byggšastefnu og innvišum į landsbyggšinni. Innlend landbśnašarframleišsla mun žvķ įreišanlega taka breytingum, hvort heldur viš göngum ķ ESB eša ekki. En ķ žeim breytingum felast lķka tękifęri fyrir sumar greinar landbśnašarins. Žar getum viš mikiš lęrt af Svķum, en sęnsk landbśnašarframleišsla hefur styrkt stöšu sķna eftir ašild į innri markašnum.

8.
Evrópusambandiš er ólżšręšislegt.
Engin önnur fjölžjóšasamtök hafa hjįlpaš jafnmörgum žjóšum til aš losna frį arfleifš einręšis og kśgunar og aš byggja upp stofnanir og starfshętti lżšręšis eins og Evrópusambandiš. Žetta į viš um Spįn, Portśgal og Grikkland. Žetta į viš um žjóšir Miš- og Austur-Evrópu. Žetta į viš um vinažjóšir okkar viš Eystrasalt. Žetta į viš um hinar nżfrjįlsu žjóšir į Balkanskaga. Fyrir utan įtökin į Balkanskaga, žar sem Evrópusambandiš gętir nś frišarins, hefur žessi lżšręšisžróun įtt sér staš įn valdbeitingar.

Evrópusambandiš er žvķ sterkasta frišar- og lżšręšisafl ķ okkar heimshluta. Žar aš auki er Evrópusambandiš öšrum fyrirmynd um žaš, hvernig efnahag og lķfskjörum hinna fįtękari žjóša hefur veriš lyft upp į stig hinna, sem betur hefur bśnast. Evrópusambandiš er žvķ öflugt jöfnunarafl aš žvķ er varšar efnahags- og lķfskjaražróun ķbśanna. Innan Evrópusambandsins er aš finna rótgrónustu lżšręšisžjóšir heims. Eftir hrun horfast Ķslendingar ķ augu viš veikleika og vankanta okkar lżšręšisskipunar.Viš ęttum aš lįta ógert aš kveša upp sleggjudóma um vanžroska lżšręši annarra.Viš höfum ekki efni į žvķ.

9.
Viš erum svo smį aš viš höfum engin įhrif innan ESB.
Žaš eru vandfundin žau fjölžjóšasamtök ķ veröldinni, žar sem smįžjóšir hafa jafnmikil įhrif og innan Evrópusambandsins. Af 27 ašildaržjóšum ESB eru 21 skv. skilgreiningu smįžjóšir. Forystumönnum žessara žjóša ber saman um aš smįžjóširnar hafi styrkt stöšu sķna meš ašild aš ESB ķ samanburši viš aš standa einar utan garšs. Žęr žjóšir kallast stóržjóšir, sem geta fariš sķnu fram, įn žess aš taka tillit til annarra.

Stóržjóšir geta haft sitt fram ķ krafti efnahagslegra yfirburša eša hervalds. Žaš eru hinar stęrri žjóšir innan Evrópusambandsins (eins ogt.d. Žjóšverjar, Frakkar og Bretar) sem meš ašild sinni hafa afsalaš sér valdi og skuldbundiš sig til aš leysa įgreiningsmįl innan bandalagsins meš samningum, į grundvelli laga og réttar.Frišsamleg lausn deilumįla er brżnasta hagsmunamįl smįžjóša. Sś ašferšafręši Evrópusambandsins aš leysa įgreiningsmįl meš samningum er žvķ smįžjóšum ķ hag.

Innan Evrópusambandsins gętir vaxandi tilhneigingar til svęšisbundins samstarfs. Innan Evrópusambandsins munu Ķslendingar skipa sér ķ sveit meš öšrum Noršurlandažjóšum og Eystrasaltsžjóšum ķ svęšisbundnu samstarfi innan ESB.Meš žvķ móti munum viš styrkja stöšu okkar ķ samanburši viš žaš aš standa einir utan garšs.

10.
Žaš eru allir vondir viš okkur ķ ESB, sbr. reynsluna af Bretum og Icesave.
Žetta er misskilningur. Fórnarlömbin ķ Icesave mįlinu voru breskir og hollenskir sparifjįreigendur og į endanum ķslenskir skattgreišendur. Skśrkarnir voru eigendur og forrįšamenn Landsbankans, sem bušu sparifjįreigendum ķ žessum löndum hęstu vexti til žess aš fį žį til aš trśa sér fyrir sparifé sķnu, til žess aš bjarga sjįlfum sér śr lausafjįrkreppu viš endurfjįrmögnun eigin skulda.

Aš žvķ er varšar Holland, žį stungu žeir af, įn žess svo mikiš sem žakka fyrir sig. Ķslensk yfirvöld vissu frį upphafi, aš śtibś ķslenskra banka alls stašar į EES ssvęšinu, voru undir ķslenskum bankaleyfum, undir ķslensku eftirliti og undir ķslenskri sparifjįrtryggingu lögum samkvęmt. Žaš vorum viš sem brugšumst. Žetta réttlętir aš sjįlfsögšu ekki hefndarrįšstafanir Breta meš žvķ aš beita hryšjuverkalögum. En af einhverjum įstęšum hafa ķslensk stjórnvöld ekki treyst sér til aš höfša mįl gegn Bretum til aš fį žvķ hnekkt. Žau skulda okkur skżringu į žvķ.

Sannleikurinn er sį, aš Ķslendingar hafa notiš góšs af samstarfi viš grannžjóšir. Viš höfum notiš góšs af Noršurlandasamstarfinu. Viš nutum góšs af Marshallašstošinni įn žess aš fullnęgja settum skilyršum. Viš nutum góšs af varnarsamstarfinu viš Bandarķkjamenn – gręddum m.a.s. į žvķ, į mešan ašrar žjóšir fęršu fórnir ķ žįgu landvarna. Viš höfum notiš góšs af EES-samningnum, sem meš einu pennastriki veitti okkur ašgang į jafnréttisgrundvelli aš stęrsta frķverslunarsvęši heims. Og viš höfum notiš góšs af Evrópusamstarfinu į mörgum svišum, ekki sķst aš žvķ er varšar vķsindi og rannsóknir, menntun og menningu.Viš erum vegna uppruna okkar, sögu og menningar Evrópužjóš og eigum heima ķ samstarfi evrópskra lżšręšisrķkja.

11.
Evrópusambandiš er sósķalķskt rķkisforsjįrbįkn og/eša valdastofnun heimskapķtalismans ķ anda frjįlshyggju.
Bķšum hęg. Hvort tveggja getur ekki veriš satt, enda er sannleikurinn sį, aš hvorugt er sannleikanum samkvęmt. Hęgriöfgamenn ķ Bandarķkjunum fyrirlķta Evrópusambandiš į žeirri forsendu aš žaš sé hįlfsósķalķskt velferšarapparat, sem hafi misst alla lyst į aš standa viš bakiš į Bandarķkjamönnum ķ ofbeldisverkum žeirra vķtt og breitt um heiminn.

Žaš mį til sanns vegar fęra aš žjóšfélagsgerš flestra Evrópužjóša dregur ķ vaxandi męli dįm af hinu norręna velferšarrķki miklu fremur en af óbeislušum kapķtalisma ķ amerķskum dśr. Evróšužjóšir verja takmörkušum fjįrmunum til vķgbśnašar og stefna ekki aš heimsyfirrįšum. Evrópśsambandiš er frišarafl ķ okkar heimshluta. Helmingurinn af allri žróunarašstoš viš fįtękar žjóšir kemur frį Evrópusambandinu og Evrópusambandiš er frumkvöšull um umhverfisvernd į heimsvķsu.

Žrįtt fyrir žetta vilja żmsir vinstrimenn telja sér trś um, aš Evrópusambandiš sé valdastofnun ķ žjónustu fjįrmagns og ķ anda frjįlshyggju. Žeir sem žvķ trśa ęttu aš gera samanburš į velferšaržjónustu og félagslegum réttindum almennings ķ rķkjum Evrópu ķ samanburši viš hiš hrįslagalega og mannfjandsamlega aušręši ķ Bandarķkjum Noršur-Amerķku. Sį samanburšur mun leiša hiš sanna ķ ljós.

Žaš ętti lķka aš aušvelda vinstrimönnum aš kveša upp śr um žaš, hvort heldur žeir vilja aš Ķsland framtķšarinnar verši skrķpamynd af amerķskum kapķtalisma eša virkur žįtttakandi į jafnréttisgrundvelli ķ samstarfi hinna norręnu velferšarrķkja innan vébanda Evrópussambandsins.

Jón Baldvin Hannibalsson (Höf. nam vinnumarkašshagfręši ķ Svķžjóš 1963-64 og var sendiherra Ķslands ķ Finnlandi og Eystrasaltsrķkjum 2002-2006)

Deila į Facebook

Ummęli viš grein

1.5.2009 10:35:18
Siguršur Viktor Ślfarsson
Sęll Jón Baldvin,

Žakka žér fyrir góša grein um ESB sem ég las į Vķsi ķ dag. Skżr og skilmerkileg eins og žķn er von og vķsa, og veitir ekki af ķ umręšunni um žetta flókna mįl.

Nśna žętti mér vęnt um aš fį frį žér ašra grein um 11 galla ESB, eitthvaš sem viš missum, ž.e. mķnusana. Žaš vantar tilfinnanlega skżra og greinargóša umręšu fólks um kosti og galla ESB en ekki bara umręšu fólks sem er annaš hvort meš og į móti og snżr öllu į hvolf fyrir sinn mįlstaš. Žetta er nógu flókiš umręšuefni samt svo mašur žurfi ekki lķka aš vera aš reyna aš vinda ofan af hagsmunapoti milli setninga.

Viršingarfyllst,

Siguršur Viktor Ślfarsson

Ps. Ég heimsótti Kśbu fyrir žremur įrum sķšan. Stórkostlegt land, stórkostleg žjóš og margt gott viš žaš sem fólki er bošiš upp į žótt žar sé einnig margt skelfilegt. Į Kśbu var mér hugsaš til žķn. Kśba hefur allt til aš bera til aš geta žróast ķ įtt aš Noršurlandamódelinu ķ staš žess aš žróast ķ įtt til Miami. Vissulega hefur veriš žarna einręšisstjórn ķ įratugi en mikiš yrši žaš mikil gęfa fyrir žessa žjóš ef menn eins og žś gętuš sannfęrt stjórnvöld į Kśbu um aš lķta til Noršurlandanna eftir módeli fyrir Kśbu 21. aldarinnar. Viltu taka žaš verkefni aš žér? Geturšu ekki fundiš einhvern gamlan Noršurlandajaxl śr stjórnmįlunum til aš fara meš žér? ;o)
1.5.2009 11:03:49
Athugsemd
Siguršur, žetta er listi yfir žaš sem viš eigum aš missa. JBH. fęrir hins vegar ķ kjölfariš rök fyrir aš missirinn muni sennilega engin verša. Hvernig vęri aš fara ķ ašildarvišręšur meš fyrirvara um žjóšaratkvęšagreišslu og fį śr žessu skoriš ķ eitt skipti fyrir öll?
1.5.2009 12:23:56
Baldur Mcqueen
Žaš hefur lengi veriš eitt megineinkenni andstęšinga ESB, aš žora ekki aš setja krónuna žar sem kjafturinn er.

Ef allt vęri meš felldu myndi žetta įgęta fólk sjį aš eina leišin til aš fį sannleikann upp į boršiš - og sętta andstęšar fylkingar - er leiš ašildarvišręšna og žjóšaratkvęšagreišslu ķ kjölfariš.

Ašildarvišręšur ęttu reyndar vera meginkrafa žeirra sem leggjast gegn ESB; ef allt vęri meš felldu.

Ašildarsinnar eru óhręddir viš aš sanna - nś, eša afsanna - mįl sitt ķ ašildarvišręšum. Ef višręšur sżna ašild vera slęman kost, segjum viš einfaldlega 'nei'.

Talsmenn ašildarvišręšna vilja fyrst og sķšast sannleikann og sįtta žjóš.

Hvaš vilja andstęšingar ESB?

Jś, žeir vilja rįša žessu einir. Įn aškomu žjóšarinnar.
1.5.2009 12:41:42
Ómar Kristjįnsson
Jį, ótrślegustu firrur sem sumir flytja fram um ESB.

En žaš sem andstęšingar ESB vilja helst er bara aš bulla eitthvaš uppśr sjįlfum sér śtķ loftiš er umrętt samband ber į góma. Žaš er aš verša sérstök žjóšarķžrótt.


1.5.2009 15:47:12
Įrni Snęvarr
Sęll meistari. Žetta veršur ekki betur oršaš. Mį eignlega ekki hagga orši. Horfi meš öfund į žennan texta žvķ ég hef reynt aš orša svipašar hugmyndir, en ekki tekist jafnvel og žér. Greinin er skyldulesning sem birtist į hįrréttum tķma. Viš Evrópusinnar žurfum nśna aš eggja okkar menn įfram aš gefa ekki tommu eftir.
No retreat! No surrender!
kv. Įrni Snęvarr
1.5.2009 18:25:14
Örn Logason
Jón - Žetta eru góšar įbendingar til Vinstri Gręnna.

Žaš veitir ekki af aš leggja til góš rįš į ögurstundu til lausnar į brżnasta vanda ķslenskrar žjóšar, Gjaldmišlismįlinu.

Žaš er undarlegt hvaš mönnum viršist yfirsjįst aš glķman okkar viš aš rétta af žaš hörmungarįstand sem viš sitjum nś viš er einmitt sś vinna sem žarf hvort eš er aš eiga sér staš til aš fį réttinn til aš taka upp evruna.

Žaš gefur žvķ auga leiš aš viš eigum aš nota žį vinnu til aš skapa okkur varanlega lausn frį krónuólgusjónum sem viš höfum žurft aš stķga meš ömurlegum afleišingum og óbęrilegum tilkostnaši.

Keep up the good work.

kv
Örn
1.5.2009 19:43:06
Björn S. Lįrusson
Sęll Jón og žakka žér frįbęra grein į visi.is um firrurnar um ESB.

Ég var aš lęra hagfręši viš Hafnarhįskóla frį 1976-1980 skömmu efitr aš danir gengu ķ bandalagiš. Allir prófessorar mķnir viš skólann voru hlyntir ašild en sumir (Anders Ölgaard) sögšu aš innganga į žeim tķma vęri mjög góš til skammst tķma en óvķst vęri um framtķšarhagsmuni. Ég smitašist af žessum mönnum og hef ętķš sķšan veriš hlynntur bandalaginu.
Ég var lķka aš lęra markašs- skipulagsmįl og rekstur ķ feršažjónustu ķ Noregi (įsamt Bjarna vini okkar Sigtryggsyni) žegar hvaš mest var rętt um bandalagiš 1980 - 1983. Noršmenn sem ég žekkti lögšu sig fram um aš kynna sér samninginn sem lį fyrir įšur en žeir tóku afstöšu. Lang flestir voru hinsvegar į žeirri skošun aš semja ętti viš bandalagiš og žaš vęri svo lżšręšislegur réttur manna aš greiša atkvęši. Ég heyrši aldrei žau kverślanta višhorf aš ekki ętti einu sinni aš leita eftir samningum um hvaš ķ boši vęri.

Eins sakna ég śr greininni en žaš eru žau višhorf aš viš munum ekki fį nema 5 - 7 žingmenn og žar af leišandi verša įhrifslausir. Žaš er nś svo aš ef viš gengjum inn mundu žingmenn sem kjörnir vęru į žingiš t.d. framsóknarmenn ekki vera ķ samstarfi viš ašra Ķslenska žingmenn heldur žingmenn mišjuflokka į žinginu. Sama mundu sjįlfstęšismenn sem kjörnir yršu į žingiš grta en žaš er aš fara ķ samstarf viš ķhaldsflokka.

Meš bestu kvešju
--
Björn S. Lįrusson
Bergstašastręti 52
101 Reykjavķk.
s. 8942187
1.5.2009 19:44:50
Einar Pétur
Sęll Jón Baldvin. Takk fyrir frįbęrar greinar um ESB og žį sérstakleg greinina 11 firrur, hśn er mjög góš. Nś er aš hamra jįrniš og tala til efasemdarmanna ķ VG. Ég trśi ekki öšru en aš žeir fari aš hlusta. Ef ekki žį į Samfylking aš mynda stjórn meš Framsókn og Borgurum. VG žarf aš velja į milli ESB og žess aš sitja meš Sjįlfstęšismönnum į hlišarlķnunni. Er žaš ekki samstarf viš X-D, ég hélt aš žeir vęru į móti žvķ. Samfylking getur ekki gegniš fram hjį žessu tękifęri. Hvernig į hśn aš fara ķ gegnum kosningar eftir 4 įr ef hśn sękir ekki um ašild aš ESB nśna? Ég held aš žaš verši nįnast Harakķrķ.
2.5.2009 15:54:11
Birgir Örn Birgisson
Heill og sęll.
Kęrar žakkir fyrir virkilega góša grein. Ég sjįlfur er bśsettur ķ ESB landi og hef einnig samanburš frį öšru ESB landi. Žaš er mikill miskilningur hjį fólki aš žjóšir innan vébanda ESB tapi sjįlfstęši sķnu žar sem kerfisleg śtfęrsla hinna żmsu žįtta er ęši misjöfn milli landa.
Er žaš von mķn aš sem flestir sjįi žessa grein žķna sem mótvęgi viš hręšsluhrópum LĶU erfingjanna og aš menn hętti aš hugsa eingöngu um eigin hagsmuni og fari žess ķ staš aš huga aš hagsmunum žjóšarinnar ķ heild. Ekki veitir af og aldrei hefur veriš eins mikil žörf. Vonandi mun rödd žķn heyrast enn frekar, žvķ žaš er hrein og klįr naušsyn.
6.5.2009 14:04:14
Styrmir Gunnarsson
1. Hvaš er "įsęttanleg" nišurstaša aš žķnu mati um forręši yfir
aušlindunum? Žś svarar žvķ aldrei og gerir enga tilraun ķ žessari grein til
aš leišrétta ranghermi ķ hinni fyrri grein ķ Fréttablašinu um regluna um
hlutfallslegan stöšugleika.

2. Viš erum sammįla um žaš, aš grundvallarvandi žjóšarinnar er einfaldlega
aš hśn hefur lifaš um efni fram og raunar alltaf gert žaš, žegar hśn hefur
haft tękifęri til. Svo gerist eitthvaš, sem veldur žvķ, aš hśn getur žaš
ekki lengur og žį kemur bakslagiš. Žś telur, aš hęgt sé aš venja žjóšina af
žessari hįttsemi meš žvķ, aš gangast undir aga ESB. Hver er hann? Žótt Ķrar
séu ķ ESB og į evrusvęšinu hefur žeim tekizt aš reka rķkissjóš sinn meš
jafn miklum halla og viš. Hallinn į rķkissjóši žeirra er um 10% af
landsframleišslu eins og hjį okkur. Hvernig mį žetta vera hjį žjóš, sem bżr
viš aga evrunnar? Eitt af žvķ, sem reynsla Ķra gefur til kynna er, aš viš
vęrum ekkert betur staddir meš evruna. Vandinn kęmi bara fram meš öšrum
hętti. Ķ staš žess aš birtast ķ himinhįum vöxtum eša gengissveiflum kęmi
hann fram ķ miklu atvinnuleysi. Er žaš betri kostur?

3. Eitt af žvķ, sem viš Geir Hallgrķmsson deildum hart um į įrunum
1974-1978 var hvort skipti meira mįli, višunandi atvinnustig eša öguš
hagstjórn. Hann taldi aš sjįlfsögšu, aš öguš hagstjórn skipti mestu mįli,
jafnvel žótt hśn žżddi umtalsvert atvinnuleysi. Mér sżnist reynsla Ķra
benda til, aš evran tryggi ekki agaša hagstjórn en hśn sé trygging fyrir
verulegu atvinnuleysi į jašarsvęšum af žvķ aš hagstjórn ESB tekur miš af
hagsmunum kjarnarķkjanna. Žetta er lķka reynsla Spįnverja, Ķtala og
Grikkja.

4. Ég skil ekki hvers vegna ASĶ og alžżšuforingjanum JBH er svona mikiš
kappsmįl aš framkalla meira atvinnuleysi į Ķslandi en viš höfum žekkt į
lżšveldistķmanum.

5. Žaš er svo rannsóknarefni hvers vegna žjóšin getur ekki sętt sig viš
lķfskjör, sem taka miš af žvķ, sem bśseta ķ žessu landi bżšur upp į. Žaš
eru alveg višunandi lķfskjör og dugar ekki aš bera sig saman viš ašrar
žjóšir, sem hafa lifaš um efni fram ekkert sķšur en viš höfum gert. Žaš er
t.d. alveg ljóst, aš lķfskjör Bandarķkjamanna byggjast į skuldasöfnun hjį
fįtęku fólki ķ Kķna.

SG


Skrifa ummęli

Nafn
Netfang
Skilaboš
Skrįšu inn žetta orš
ķ žennan reit