Greinasafn

2017
 »jśnķ

 »maķ
 »aprķl
 »mars
 »febrśar
 »janśar
2016
 »desember
 »nóvember
 »október
 »september
 »įgśst
 »jślķ
 »jśnķ
 »maķ
 »aprķl
 »mars
 »febrśar
 »janśar
2015
2014
2013
2012
2011
2010
2009
2008
2007
2006
2005
2004
2003
2002
2001
2000
1999
1998
1997
1996
1995
1994
1993
1992
1991
1990
1989

Articles in English

2.11.2016
JBH interview Scotland

Read more

14.9.2016
WHAT“S WRONG WITH EUROPE – AND WHY DON“T YOU FIX IT?

Read more

9.9.2016
WHAT CAN WE LEARN FROM THE NORDIC MODEL?

Read more

31.3.2016
HOW TO SAVE CAPITALISM FROM THE CAPITALISTS - AND DEMOCRACY FROM THE PLUTOCRATS?

Read more

15.2.2016
The Transition from totalitarianism to democracy: WHAT CAN WE LEARN FROM THE BALTIC ROAD TO FREEDOM AND POST-INDEPENDENCE EXPERIENCE?

Read more

All articles in English

15.8.2009

UM BRIGSL OG VĶXL : Svar til Siguršar Lķndal

“Allir žeir lögfręšingar, sem ég hef rętt viš eru sammįla um, aš
įbyrgš rķkissjóšs Ķslands (į Icesave-reikningnum) nįi ekki lengra en
tryggingarsjóšur innstęšueigenda getur stašiš undir.”
Įrmann Kr. Ólafsson, alžm., 30. okt., .2008

“Allir lögfręšingar, sem ég talaši viš, töldu, aš žetta vęri bindandi,
aš viš yršum aš borga (20.887 evrur)”
Frišrik Mįr Baldursson, prófessor ķ hagfręši, 27. nóv., 2008

Sagt er, aš landamerkjadeilur og lagažras sé eins konar žjóšarķžrótt landans. Ég višurkenni fśslega, aš žetta getur veriš skondin ķžrótt upp aš vissu marki – allavega finnst iškendunum žaš oftast nęr sjįlfum. En ef žrasiš snżst upp ķ hįrtoganir og śtśrsnśninga um aukaatriši, getur gamaniš fariš aš kįrna. Žrasiš umhverfist žį ķ merkingarlķtiš stagl um aukaatriši, sem kemur engum aš gagni.




Mér sżnist lagažrasiš, sem spunnist hefur śt frį spurningunni um, hvort ķslenska rķkiš beri įbyrgš į innistęšutryggingum śtibśa Landsbankans į EES-svęšinu, vera af sķšarnefndu sortinni. Og ekki jókst mér tiltrś į, aš žessi žjóšarķžrótt Ķslendinga žjóni
jįkvęšum tilgangi, viš lestur greinar Siguršar Lķndal um žetta efni ķ Pressunni. Mér skilst aš grein Siguršar sé a.m.k. aš hluta andsvar viš Mbl –grein minni: Um smjörklķpukenninguna og sešlabankastjórann, frį 7. jślķ s.l. (sjį www.jbh.is). Fyrirfram hefši ég ętlaš, aš prófessorinn gęti rętt lögfręšileg įlitamįl af stillingu og yfirvegun. Žetta er jś hans fag. Munnsöfnušur hans kemur mér žvķ į óvart: Hann segir mig fara meš “stašlausa stafi”, “ósannindi ofan į ósannindi” og “beita uppspuna og ósannindum”. Hvaš veldur žessari tilefnislausu vanstillingu? Er žetta kannski ómissandi ķvaf ķ žjóšarķžróttinni?

1.
Lķtum į mįlsatvik. Įriš 1999 leiddi Alžingi ķ lög tilskipun Evrópusambandsins um lįgmarkstryggingu sparifjįrinnistęšna hjį fjįrmįlastofnunum į EES-svęšinu. Ķ tilskipuninni segir m.a., aš stjórnvöldum sé skylt aš “tryggja aš innistęšueigendur fįi bętur og tryggingu ķ samręmi viš skilmįlana ķ žessari tilskipun.”

Hér fer ekkert milli mįla. Tilgangurinn er skżr. Tślkun žessarar tilskipunar er alls stašar talin tryggja sparifjįreigendum aš lįgmarki 20.887.- evrur į hverjum innistęšureikningi - nema į Ķslandi, aš sögn nokkurra ķslenskra lögfręšinga. Žeir segja, aš žaš standi hvergi skrifaš skżrum stöfum, aš tryggingin sé meš rķkisįbyrgš. Skuldbinding rķkisins sé eingöngu ķ žvķ fólgin aš mynda sjóš, burtséš frį žvķ, hvort sjóšurinn geti stašiš undir yfirlżstum skuldbindingum eša ekki.

Į žessari lagatślkun fįeinna lögfręšinga byggja menn sķšan žį įlyktun, aš ķslenskum stjórnvöldum sé ekki skylt aš standa viš įkvęšin um lįgmarkstryggingu. Viš getum einfaldlega sagt: Nei takk, viš borgum ekki. Gleymiš žiš žessu. – Žegar tveir deila, getur žaš oršiš til góšs aš reyna aš setja sig ķ spor deiluašilans. Hefšum viš tekiš žvķ žegjandi og hljóšalaust, ef erlendur banki hefši bošiš okkur upp į svona trakteringar? Vķsaš į tóman sjóš og langsóttar lögskżringar til aš réttlęta rįniš?

Mįliš er ekki svona einfalt. Hin heimatķlbśna lögskżring er ķ besta falli misskilningur, en ķ versta falli śtśrsnśningur į tilskipuninni. Skuldbinding rķkisins er ekki bara sś aš mynda sjóš. Skuldbinding rķkisins er sś aš hér sé starfręktur tryggingarsjóšur, sem getur stašiš viš skuldbindingar sķnar um lįgmarkstryggingu sparifjįrinnistęšna. Žaš er žaš sem rķkisstjórnir į EES-svęšinu hafa skuldbundiš sig til aš sjį um, ķ nafni neytendaverndar.

Nęsta spurning er žį žessi: Gįtu ķslensk stjórnvöld af einhverjum įstęšum ekki stašiš viš žessa lagalegu skuldbindingu sķna? Sumir tala um gallaš regluverk ESB. Ašrir segja, aš regluverkiš eigi ekki viš, af žvķ aš um kerfishrun sé aš ręša. Žaš eru engir fyrirvarar ķ regluverkinu um kerfishrun. Žį kemur mįliš einfaldlega til kasta stjórnvalda viškomandi rķkis og eftirlitsstofnana žess, eins og sagši ķ nefndarįliti franska sešlabankans frį įrinu 2000, žegar Frakkar yfirtóku ESB-tilskipunina.

En eru žetta haldbęrar įstęšur fyrir žvķ, aš Ķsland hafi ekki getaš stašiš viš skuldbindingar sķnar? Hvers vegna var tryggingarsjóšurinn žvķ sem nęst tómur, žegar til įtti aš taka? Žaš skżrist af smęš hagkerfisins. Fįar fjįrmįlastofnanir og ónóg išgjöld skżra žaš. Samt höfšu hinir einkavęddu ķslensku bankar žanist śt sem samsvaraši tķfaldri žjóšarframleišslu. Starfsemi žeirra var aš miklu leyti ķ śtlöndum. Til hvaša rįša gįtu, og įttu, ķslensk stjórnvöld aš grķpa til žess aš tryggja stöšugleika fjįrmįlakerfisins, hagsmuni sparifjįreigenda og ķslenskra skattgreišenda, viš žessar ašstęšur? Geršu žau žaš sem skyldan bauš?

Regluverk ESB kvešur į um žaš, aš ef banki rekur śtibś utan heimalandsins, starfar śtibśiš meš bankaleyfi, undir eftirliti og meš tryggingaįbyrgš heimarķkisins. Ef bankastarfsemin utan heimalands er hins vegar rekin ķ formi dótturfyrirtękis, sem er skrįš ķ gistirķkinu, er bankaleyfiš, eftirlitiš og sparifjįrtryggingin į įbyrgš gistirķkisins. Ef ķslensk stjórnvöld mįtu žaš svo, aš žeim vęri ofviša aš standa viš lögbundna innistęšutryggingu sparifjįreigenda ķ ķslenskum śtibśum utan heimalands į EES-svęšinu, bar žeim skylda til aš gera višeigandi rįšstafanir.

Žaš var ekki regluverk ESB, sem neyddi bankastjóra og bankarįš Landsbankans til aš reka fjįröflunarstarfsemi sķna ķ Bretlandi og Hollandi ķ formi śtibśs. Žeir tóku sjįlfir žį įkvöršun. Samt įttu žeir dótturfyrirtęki ķ London, sem hefši getaš annast žessa starfsemi. Landsbankinn stofnaši innlįnsreikningana, sem kenndir eru viš Icesasve - og yfirbauš innlįnsvexti keppinauta ķ leišinni, – af žvķ aš hann var ķ kröggum. Bankinn var kominn upp fyrir haus ķ skuldir ķ erlendum gjaldheyri. Hann žurfti stöšugt aš endurfjįrmagna lįnasafniš. En lįnstraustiš fór žverrandi, lįnalķnur lokušust og skuldatryggingarįlög fóru sķhękkandi. Stjórnendur LB völdu žvķ śtibśsformiš af įsettu rįši til žess aš hafa frjįlsar hendur til aš nota innlįnsféš ķ Icesave ķ eigin žįgu, lausir undan ströngu eftirliti gistirķkisins.

Einmitt žess vegna bar ķslenskum stjórnvöldum og eftirlitsstofnunum žeirra aš knżja Landsbankann til žess aš breyta rekstrarforminu ķ dótturfyrirtęki. Fjįrmįlaeftirlitiš gerši hįlfkarašar tilraunir til žessa, en fylgdi žvķ ekki eftir af festu. Žvķ fór sem fór. Į žvķ leikur enginn vafi, aš Fjįrmįlaeftirlitiš réši yfir śrręšum og lagaheimildum til žess aš tryggja hagsmuni sparifjįreigenda (og endanlega ķslenskra skattgreišenda) meš žessum hętti. (Sbr. l. um fjįrmįlafyrirtęki nr. 161/2002,36. gr.).


Žaš sem meira er: Sešlabanki Hollands og fjįrmįlaeftirlit Bretlands bušust til žess aš yfirtaka hvort tveggja, eftirlitiš og sparifjįrtrygginguna – en ķslensk stjórnvöld höfnušu žvķ. Žau geta ekki, eftir į, vikist undan žvķ aš taka afleišingum žeirrar įkvöršunar. Yfirvöldum ķ Hollandi og ķ Bretlandi gekk įreišanlega ekki góšmennskan til. Žau voru aš gęta hagsmuna žarlendra sparifjįreigenda. Žau höfšu rökstuddan grun um, aš ķslenska bankakerfiš vęri aš hruni komiš, og vildu forša žvķ, aš žaš gęti leitt til įhlaups į žarlenda banka. Žar meš gegndu stjórnvöld ķ žessum löndum skyldum sķnum. Meš sama hętti brugšust ķslensk stjórnvöld sķnum skyldum.

Meš žvķ aš fallast į tilboš yfirvalda ķ Bretlandi og Hollandi og meš žvķ aš knżja forrįšamenn Landsbankans til žess aš fęra starfsemina ķ dótturfyrirtęki, var ķslenskum stjórnvöldum ķ lófa lagiš aš firra ķslenska skattgreišendur allri įbyrgš į Icesave. Žeim stóš žetta til boša. Žau höfšu žau śrręši sem dugšu. En žau svįfu į veršinum. Žvķ fór sem fór.

2.
Hvaš meš “löglega bindandi yfirlżsingar forystumanna” į lįgmarkstryggingarverndinni, sem Siguršur lżsir eftir? Dęmin eru mżmörg, en ég lęt nęgja aš nefna tvö: Žann 14. nóv. samžykkti žįverandi rķkisstjórn svokölluš umsamin višmiš (“agreed guidelines”) fyrir samningavišręšur viš stofnanir ESB og fulltrśa hollenskra og breskra stjórnvalda. Ķ hinum umsömdu višmišum segir m.a. aš “tilskipunin um innistęšutryggingar hafi veriš felld inn ķ löggjöfina um evrópska efnahagssvęšiš ... og gildi žvķ į Ķslandi meš sama hętti og hśn gildir ķ ašildarrķkjum Evrópusambandsins,” - Žar meš var hin sérķslenska lögskżring um, aš innistęšutryggingin gilti ekki į Ķslandi, endanlega gefin upp į bįtinn.

Hafi eitthvaš leikiš į tveim tungum um skuldbindingar ķslenskra stjórnvalda um žessi efni, žį tók Davķš Oddsson žįverandi sešlabankastjóri, af öll tvķmęli um slķkt meš yfirlżsingu til framkvęmdastjórnar IMF daginn eftir, žann 15. nóv. 2008, sem hann undirritaši įsamt žįverandi fjįrmįlarįšherra, Įrna Mathiesen. Žar segir m.a.: Ķsland hefur heitiš žvķ aš virša skuldbindingar į grundvelli innistęšukerfisins gagnvart öllum innlįnshöfum.”

Siguršur Lķndal segir žaš standa upp į mig aš skżra, hvers vegna Bretar og Hollendingar hafni allri dómsmešferš ķ mįlinu. Aš vķsu er žaš ekki mitt aš skżra žaš, heldur žeirra sjįlfra. En af žessu tilefni mį spyrja, hvort nokkur rķkisstjórn ķ fullvalda rķki mundi sjįlfviljug fallast į ašild aš dómsmįli, sem - burtséš frį nišurstöšu dómstólsins – gęti hrundiš af staš įhlaupi į gervallt bankakerfi viškomandi lands? Ętli žetta svari ekki spurningu Siguršar.

Žaš er ekki sķšur įstęša til aš spyrja, hvers vegna ķslensk stjórnvöld reyndu ekki sjįlf aš fara dómstólaleišina? Žau höfšu reynt aš bera fyrir sig hina heimatilbśnu lögskżringu ķ samningum viš mįlsašila, um aš žau vęru įn įbyrgšar į m.a.s. lįgmarkstryggingunni, umfram greišslugetu tryggingarsjóšsins. Eru menn bśnir aš gleyma žvķ, aš
žįv. fjįrmįlarįšherra, Įrni Mathiesen, bauš upp į žaš snemma ķ nóv. 2008, į fundi fjįrmįlarįšherra ESB og EFTA, aš Icesave-deilan vęri sett ķ geršardóm? Hann var tekinn į oršinu. “Įkvešiš var, aš dóminn skipušu fimm manns frį rįšherrarįši og framkvęmdastjórn ESB, Sešlabanka Evrópu, eftirlitsstofnun EFTA og ķslenskum stjórnvöldum, (sjį Gušni Th., Jóhannesson, Hruniš bls. 241-2) .

Žegar į reyndi, runnu tvęr grķmur į rķkisstjórn Ķslands, žannig aš fulltrśi Ķslands skrópaši ķ geršardóminum. Žaš tók hina ašeins sólarhring aš komast aš žeirri nišurstöšu “aš ķslenska rķkinu bęri aš įbyrgjast greišslu lįgmarkstrygginga, skv. tilskipuninni, dygšu eignir tryggingarsjóšsins ekki til”. (Sama heimild, bls. 242) Hvers vegna ętli rķkisstjórn Ķslands hafi runniš af hólmi? Įstęšurnar voru tvęr: Annars vegar fluttu ķslenskir embęttismenn rįšherrunum žau boš, aš enginn - bókstaflega enginn – tęki mark į hinni ķslensku lögskżringu, eins og rękilega hefur komiš į daginn. Hin įstęšan er sś, aš rķkisstjórnin žorši ekki, réttilega, aš taka žį įhęttu, aš nišurstašan yrši ķslenskum skattgreišendum miklu dżrari en unnt vęri aš nį meš samningum.

Siguršur segir žaš ranghermi, aš ekki sé tekiš mark į hinni “heimatilbśnu” lögskżringu utan landsteinanna og nefnir ķ žvķ tilviki žrjįr erlendar lögmannsstofur, sem voru tilbśnar aš reka mįliš fyrir Ķslands hönd, ef stjórnvöld hefšu žoraš aš taka žį įhęttu. Nś hef ég aš vķsu aldrei haldiš žvķ fram, aš ekki sé unnt aš leigja lögmenn til žess aš žjóna hvaša mįlstaš sem vera skal – fyrir hęfilega žóknun aš žeirra mati.

“Ķsland er einangraš ķ Icesave-deilunni”. Žetta er upphafiš į minnisblaši embęttismanna utanrķkisrįšuneytisins, dags. 13. nóv. 2008, um stöšu Ķslands į alžjóšavettvangi ķ Icesave-deilunni. Sķšan var žvķ lżst, aš enginn hefši tekiš undir lagarök ķslenskra stjórnvalda, ekki einu sinni fręndžjóšir į Noršurlöndum... (Sjį Gušni Th.: Hruniš, bls. 251) – 261). Sķšan segir:
“Aš mati framkvęmdastjórnar ESB og ašildarrķkja žess... er tķmi lögfręšilegra śtlistana lišinn. Bśiš er aš fara yfir Icesave-mįliš śt frį lagalegum forsendum og nišurstašan er ljós: Ķsland er einangraš ķ žeirri afstöšu sinni, aš lagaleg óvissa rķki um mįliš og hefur lagalegum sjónarmišum ķslenskra stjórnvalda žar aš lśtandi veriš hafnaš alfariš. Fulltrśi ESB-rķkis oršaši žetta svo: “You have to face it... nobody agrees with you that there is legal uncertainty.. not even your closest friends support you .. your credibility has suffered”.
Žetta var stašan aš mati utanrķkisrįšuneytisins, žegar žann 13. nóv. 2008.

3.
Žeir sem bera įbyrgš į Icesave-klśšrinu eru margir: Bankastjórar og bankarįšsmenn Landsbankans, eftirlitsstofnanir ķslenska rķkisins, svo sem sešlabanki og fjįrmįlaeftirlit, og sķšast en ekki sķst, oddvitar stjórnarflokka og rįšherrar ķ rķkisstjórnum Ķslands, a.m.k. į tķmabilinu 2006-2008. Fórnarlömbin ķ mįlinu eru breskir og hollenskir sparifjįreigendur og aš lokum ķslenskir skattgreišendur. Žeir sitja uppi meš skuldina vegna įbyrgšarleysis og mistaka ķslenskra stjórnvalda, sem sannanlega hefšu getaš foršaš žessu slysi, eins og hér hefur veriš sżnt fram į.

En Icesave er lķka millirķkja-deilumįl, sem snżst um žaš, hvort Ķsland standi viš löglegar samningsskuldbindingar sķnar gagnvart öšrum rķkjum. Bregšist žaš, eru višurlögin einangrun og lokun į ašgengi aš fjįrmagnsmörkušum, en žaš mundi, eitt śt af fyrir sig, torvelda mjög, ef ekki śtiloka, endurreisn Ķslands.Mašur skyldi ętla, aš lögfręšingar, a.m.k. žeir sem annast uppfręšslu ęskulżšsins ķ lögum og rétti, leggi höfušįherslu į žį skyldu rķkja ķ alžjóšasamskiptum aš virša samnings- eša lögbundnar skuldbindingar sķnar. Alla vega lętur mašur segja sér žaš tvisvar, aš nestor ķslenskrar lögfręši, eins og Siguršur Lķndal prófessor, gangi fram fyrir skjöldu og męli žvķ bót, aš forrįšamenn Ķslands komi óorši į land og žjóš meš žvķ aš hlaupast frį skulbindingum sķnum.

Hverjir eiga aš verja réttarrķkiš, ef ekki slķkur mašur? Aušvitaš eru ekki allir ķslenskir lögfręšingar undir sömu sök seldir ķ žessu mįli.i. Žaš er sérstök įstęša til aš vekja athygli žeirra, sem vilja komast til botns ķ lagarökum mįlsins, į grein eftir Hróbjart Jónatansson, hrl.: Aš semja eša semja ekki (Mbl., 11.08.09). Hróbjartur gerir lagarökunum betri skil en mér er kleift ķ žessari umfjöllun, enda sérfróšur į žvķ sviši. Nišurstaša okkar er samt sem įšur hin sama.

Hver er žį nišurstaša žessa mįls? Ķ Pressugrein sinni, Skuldbindingar, segir Siguršur Lķndal prófessor, eftirfarandi:
“Nś mega žaš kallast firn mikil, ef heil žjóš – og žį einnig komandi kynslóšir – eigi aš įbyrgjast himinhįar greišslur, sem einstaklingar hafa meš umsvifum sķnum stofnaš til, įn žess aš ķslensk stjórnvöld (leturbreyting JBH) og ķslenskur almenningur hafi haft žar forgöngu. Ef ķslenska rķkiš, og žar meš žjóšin, ętti aš bera slķka įbyrgš, yrši hśn aš styšjast viš skżr fyrirmęli ķ lögum, fjölžjóšlegum samningum, eša löglega bindandi yfirlżsingar forystumanna žjóšarinnar.”

Eins og hér hefur veriš sżnt fram į, er allt žaš til stašar, sem lagaprófessorinn męlir fyrir um, aš žurfi aš vera til stašar, til žess aš rķki axli slķka įbyrgš: Lagafyrirmęli, fjölžjóšlegur samningur og löglega bindandi yfirlżsingar forystumanna. Frįleitt er aš halda žvķ fram, aš ķslensk stjórnvöld hafi ekki haft forgöngu um mįliš. Alžingi lögleiddi skuldbindinguna meš lögum nr. 98/1999 og samžykkti 5. des. 2008 aš ganga til samninga į grundvelli tilskipunarinnar. Rķkisstjórn landsins samdi um žaš viš mįlsašila meš hinum svoköllušu “agreed guidelines” aš fara samningaleišina og višurkenndi ótvķrętt, aš lįgmarkstrygging sparifjįrinnistęšna gilti į Ķslandi meš sama hętti og ķ ašildarrķkjum Evrópusambandsins.

Žjóškjöriš Alžingi og rķkisstjórn, sem studdist viš mikinn meirihluta į Alžingi, hafa žvķ aš lögum og meš samningum višurkennt skuldbindingar rķkisins ķ žessu mįli. Eins og Hróbjartur Jónatansson bendir į ķ grein sinni, sem įšur var vitnaš til, žį myndu hinir hlunnförnu sparifjįreigendur eiga ótvķręša skašabótakröfu į hendur ķslenska rķkinu, ef žaš gerši tilraun til aš vanefna skuldbindingar sķnar ķ mįlinu.


4.
Aš žvķ var vikiš ķ upphafi, aš endalaust žras um lagabókstaf og tślkanir vęri stundum kallaš žjóšarķžrótt Ķslendinga. Kannski erum viš ekki einir um žaš. Persónulega er mér žaš eftirminnileg reynsla aš hafa fylgst meš mįlabśnaši fulltrśa ólķkra žjóša viš samningaboršiš, žegar EES-samningurinn var ķ smķšum į sķnum tķma.

Eftir į aš hyggja žykist ég mega slį žvķ föstu, aš Svisslendingar hafi stįtaš af haršsnśnustu lögfręšingasveitinni viš žetta samningaborš. Žeir voru hįlęršir, fjöltyngdir og óhemju žrasgjarnir. Varla var nokkurt mįl svo smįtt ķ snišum eša lķtilfjörlegt aš efni, aš žaš vęri ekki hinum lęršu lögfręšingum tilefni til aš halda upp langdregnu lagažrasi, jafnvel žótt engir svissneskir hagsmunir, sem mįli skipti, vęru ķ hśfi. Aš lokum var svo komiš aš žeir virtust halda upp žrętunni, žrętunnar sjįlfrar vegna. Auk žess var žeim tamt aš śtlista meinta vankanta samningsins ķ smįu og stóru og ķ löngu mįli ķ fjölmišlum frį degi til dags.

Almenningur ķ Sviss komst ekki hjį žvķ aš draga sķnar įlyktanir af žessari žrętubók. Meirhluti Svisslendinga fékk žaš smįm saman į tilfinninguna, aš žeirra snjöllu lögfręšingar ęttu mjög undir högg aš sękja fyrir ofurefli hins stóra Evrópusambands og aš žrįtt fyrir śtsmogna gagnrżni og stašfastan mįlflutning hefši žeirra mönnum oršiš lķtiš įgengt ķ barįttunni viš ofurefliš. Žegar samaningurinn loks var lagšur fyrir ķ žjóšaratkvęšagreišslu og lögmennirnir fóru aš męla meš honum, hver ķ kapp viš annan, var žeim einfaldlega ekki trśaš. Žeir höfšu fyrirgert trśveršugleika sķnum. Nöldriš hafši eitraš śt frį sér.

Samningurinn var felldur. Žaš hefur tekiš Svisslendinga į annan įratug aš bęta fyrir skašann meš torsóttum og erfišum tvķhliša samningum svo tugum skiptir. Svona getur žrasiš reynst varasamt – ef žvķ er ekki stillt ķ hóf.




.

Jón Baldvin Hannibalsson (Höfundur leit viš ķ Lagadeild HĶ ķ tępa viku haustiš 1960, en sį svo aš sér.)

Deila į Facebook

Ummęli viš grein

15.8.2009 22:24:44
Sęvar Helgason
Meš žessum frįbęru skrifum žķnum ert žś a.m.k ķgildi žriggja rįšherraembętta. Įhrifin hafa žį vigt mešal okkar almennings...
Kęrar žakkir.
16.8.2009 19:31:12
Björn Siguršsson
Hér er įętis mótskrif viš žessu daušansrugli sem žś skrifar JBH.
Žś ert wannabe hagfręšingur. bitlingakrati og skinkusmyglari
Lestu žetta karl minn og lęršu aš skammast žķn.

http://halldorjonsson.blog.is/blog/halldorjonsson/entry/931096/

16.8.2009 19:57:14
Hrafn Arnarson
Afburša góš grein og skemmtileg aflestrar . Rökstušningur góšur . Skżr hugsun .
16.8.2009 23:46:17
Arnór
Žessi skelegga grein nęr ekki fullum tilgangi.

Sjónarmiš Hróbjarts eru af sama meiši og žķn žegar žś ręšir um įbyrgš undir bókstaf EB geršarinnar og rįšleysi eftirlitsstofnanna hérlendra. Žau sjónarmiš eru gild.

Hins vegar er heldur hępiš aš vķsa ķ minnisblöš utanrķkisrįšuneytis um oršasveim į EB fundum og ótękt er aš telja aš rįšamenn hafi gefiš śt lagalega skuldbindandi yfirlżsingar um įbyrgš (hvķ vęri ella til umręšu sérstakt lagafrumvarp ķ žvķ efni).

Loks tel ég rétt aš taka fram aš ég óttast aš hugmynd žķn um eftirgjöf į skuldum viš ESB ašild sé tįlvon.

Skrifa ummęli

Nafn
Netfang
Skilaboš
Skrįšu inn žetta orš
ķ žennan reit