Greinasafn

2017
 »maķ

 »aprķl
 »mars
 »febrśar
 »janśar
2016
 »desember
 »nóvember
 »október
 »september
 »įgśst
 »jślķ
 »jśnķ
 »maķ
 »aprķl
 »mars
 »febrśar
 »janśar
2015
2014
2013
2012
2011
2010
2009
2008
2007
2006
2005
2004
2003
2002
2001
2000
1999
1998
1997
1996
1995
1994
1993
1992
1991
1990

Articles in English

14.9.2016
WHAT“S WRONG WITH EUROPE – AND WHY DON“T YOU FIX IT?

Read more

9.9.2016
WHAT CAN WE LEARN FROM THE NORDIC MODEL?

Read more

31.3.2016
HOW TO SAVE CAPITALISM FROM THE CAPITALISTS - AND DEMOCRACY FROM THE PLUTOCRATS?

Read more

15.2.2016
The Transition from totalitarianism to democracy: WHAT CAN WE LEARN FROM THE BALTIC ROAD TO FREEDOM AND POST-INDEPENDENCE EXPERIENCE?

Read more

10.2.2016
„SOLIDARITY OF SMALL NATIONS: UTOPIAN DREAM OR PRACTICAL POLITICS?

Read more

All articles in English

1.11.2008

SPURNING UM LĶFSKJÖR

Viš leysum (grunnvandann) ekki meš žvķ aš ganga ķ Evrópusambandiš og taka upp evru”. (leišari ķ Mbl, 10.05.08)
Mér vitanlega hefur enginn vitiborinn mašur haldiš žvķ fram aš ašild aš Evrópusambandinu sé einhvers konar “allra-meina-bót”. – Ég er hvorki kommśnisti né frjįlshyggjumašur og trśi žar af leišandi ekki į neinar patentlausnir. Ég trśi hvorki į óbrigšula forsjį rķkisvaldsins né heldur į óskeikulleik hinnar ósżnilegu handar markašarins. Allt frį dögum syndafallsins hefur mannskepnan veriš dęmd til aš vinna fyrir sķnu daglega brauši ķ sveita sins andlits. Viš munum žvķ įreišanlega verša aš sjį sjįlfum okkur įfram farborša af eigin rammleik. Žaš er vort daglega brauš.

Žetta breytir samt ekki žvķ aš viš stöndum sem žjóš frammi fyrir vandamįli, sem okkur hefur ekki tekist aš leysa, žrįtt fyrir ķtrekašar atrennur ķ góšęri lišinna įra. Žetta vandamįl heitir sjįlfstęš peningamįlastefna Sešlabankans meš krónuna sem tilraunadżr. Žaš mį nś heita fullreynt aš žetta stjórntęki er ónżtt – vita gagnslaust. Žótt įrinni kenni illur ręšari, breytir engu žótt sagt sé, aš žetta sé ekki “krónunni aš kenna”. Žaš er ekki skiptilyklinum aš kenna, ef žś getur ekki skipt um dekkiš. En ef ķtrekašar tilraunir bera engan įrangur žį er rįš aš skipta um skiptilykil, - og jafnvel manninn sem veldur ekki tękinu. Okkur vantar m.ö.o nż tęki til žess aš stušla aš stöšugleika og til žess aš festa hann ķ sessi. Žaš į aš vera markmiš hagstjórnarinnar. Žjóšin žarfnast stöšugleika.

Žaš eru reyndar allmörg įr lišin frį žvķ aš ķslenska krónan hętti aš vera gjaldgeng ķ višskiptum. Satt best aš segja fullnęgir hśn engum žeirra skilyrša sem grundvallarreglur peningamįlahagfręši gera til gjaldmišils. Hśn er hvorki reiknieining né greišslumišill, hvaš žį heldur įvķsun į varanleg veršmęti. Jón Siguršsson, fv. sešlabankastjóri, hefur minnt okkur į žessar einföldu stašreyndir, sem oft vilja gleymast ķ umręšunni, ķ vel rökstuddum greinum ķ žessu blaši. Žess vegna uršum viš aš taka upp verštryggingu žegar įriš 1979. Žaš hvarflar ekki aš nokkrum manni aš veita lįn til langs tķma ķ krónum. Žaš vęri alltof mikil įhętta.

Ķslenska efnahagsundriš

Žess vegna eru langtķmalįn (t.d. hśsnęšislįn) veitt ķ verštryggšum krónum meš föstum vöxtum. Ef ekki vęri verštryggingunni til aš dreifa, vęru śtlįnsvextir į langtķmalįnum nś žegar aš nįlgast 30%. Og fęru hękkandi. Hvaša atvinnurekstur treystir sér til aš taka slķk lįn? Hvaš yrši um samkeppnishęfni slķks fyrirtękis į erlendum mörkušum? Hvaša einstaklingar gętu risiš undir slķkri greišslubyrši? Verštryggingin er m.ö.o žeirrar nįttśru aš slį afleišingum óstjórnar (jafnvęgisleysis) į frest. En hśn breytir engu um žaš aš undirliggjandi veršbólga er eins og tifandi tķmasprengja, sem getur sprungiš ķ höndunum į okkur hvenęr sem er. Žaš er von aš śtlendingum gangi illa aš skilja ķslenska efnahagsundriš.

Hvers vegna duga ofurhįir stżrivextir Sešlabankans hvorki til aš slį į lįnsfjįreftirspurn né heldur til aš lękka veršbólgu? Žaš er vegna žess aš žeir hafa engin įhrif į verštryggš lįn til langs tķma meš föstum vöxtum. Og žaš er vegna žess aš bęši fyrirtęki og einstaklingar geta ķ opnu hagkerfi snišgengiš rįndżr krónulįn og leitaš ķ stašinn eftir erlendum lįnum į lįgum vöxtum. Sjįlfstęš peningapólitķk Sešlabankans meš krónuna aš vopni fęr nįkvęmlega engu um žetta rįšiš.

Seinasti įratugur seinustu aldar var kenndur viš alžjóšavęšingu į öllum svišum. Žaš į t.d. viš um višskipti, tękni og fjįrmagn, sem streymir milli heimsįlfa og gjaldsvęša meš rafręnum hętti į sekśndubroti. Reynslan kennir (Mexķkó 1994, Rśssland og SA-Asķa 1997/98 og Argentķna um og upp śr 2000 eru til marks um žaš) aš viš žessar ašstęšur er lķtiš sem ekkert hald ķ sjįlfstęšri peningamįlastefnu einstakra žjóšrķkja eša lķtilla myntsvęša. Fljótandi gengi hefur ekki gefist vel til aš tryggja jafnvęgisašlögun. Žvert į móti eru gengissveiflur, sem rįšast af spįkaupmennskusjónarmišum, nś rķkjandi. Sjįlfstęš peningamįlastefna er žvķ helst til žess fallin aš magna hagsveiflur fremur en aš draga śr žeim.

Reynsla okkar s.l. sjö įr af sjįlfstęšri peningamįlastefnu Sešlabankans, ž.e. meš fljótandi gengi og stżrivexti aš vopni til aš tryggja jafnvęgi, er eitt dęmi af mörgum į seinni įrum til marks um žetta. Ašgeršir Sešlabankans hafa magnaš hagsveifluna ķ staš žess aš vinna gegn henni. Hįir vextir laša aš hręgamma gjaldmišlabrasksins. Innstreymi erlends fjįrmagns, sem hefur hér skamma višdvöl til aš hirša aušfenginn skyndigróša, hefur žęr aukaverkanir ķ hagkerfi, sem var žegar fyrir utan ķtrasta žanžol, aš hękka gengiš. Hįgengi langt umfram jafnvęgismörk żtir undir eyšslu og žį fyrst og fremst innflutning og eykur žar meš višskiptahalla og skuldsetningu.

Vitlaust forrit

Sjįlfur er Sešlabankinn kominn ķ gķslingu gjaldmišlabraskaranna. Žegar gróšafķklarnir forša sér meš sinn skyndigróša, fellur gengiš. Gengisfelling kyndir undir veršbólgu og hękkar greišslubyrši skuldara. Ķ žessum darrašardansi eru upphafleg veršbólgumarkmiš Sešlabankans (2.5% meš vikmörkum til og frį) fyrir löngu tżnd og tröllum gefin. Įhrifin eru žveröfug į viš yfirlżst markmiš.

Viš žessar ašstęšur eru žjóšrķki meš sjįlfstęša gjaldmišla unnvörpum aš leita skjóls undan hręgömmum alžjóšlegra fjįrmįlamarkaša ķ myntbandalögum. Žess sjįst merki vķtt og breitt um heimsbyggšina, ekki bara ķ Evrópu heldur lķka ķ S-Amerķku, Afrķku og Asķu. Jafnvel Stóra Bretland žykir nś oršiš vera ķ minnsta lagi sem sjįlfstętt myntsvęši, enda skemmst aš minnast žess žegar ungverski gyšingurinn, Soros, stóš yfir höfušsvöršum sterlingspundsins ķ vellukkašri fyrirsįt įriš 1992. Soros er sagšur hafa stungiš fjórum milljöršum sterlingspunda ķ vasann žann daginn. Žetta var svartur dagur ķ sögu breska heimsveldisins, sem minnir okkur į aš žannig fer gjarnan um heimsins dżrš. Bandarķki N-Amerķku eru hins vegar trślega besta dęmiš um rótgróiš og įrangursrķkt myntbandalag. Hvaš segir žessi saga okkur? Hśn segir žetta: Missir sjįlfstęšrar peningamįlastefnu og gjaldmišils viš rķkjandi ašstęšur ķ heiminum er ekki fórnarkostnašur heldur fengur; fremur hagręši en óhagręši. Óvaršir gjaldmišlar smįrķkja eru aš verša eins og hvert annaš gagnslaust góss frį lišinni öld.

Eitt af žvķ frįleitasta sem sagt hefur veriš um žaš neyšarįstand, sem Ķslendingar standa nś frammi fyrir, meš minnsta sjįlfstęša gjaldmišil ķ heiminum, er žegar menn réttlęta stżrivaxtahękkanir Sešlabankans meš višbrögšum bandarķska Sešlabankans ķ tķš Volcker (ķ forsetatķš Carter og Reagan um og eftir 1980). Volcker spennti stżrivexti upp į annan tug prósenta og hélt žeim žar bżsna lengi. Žaš var žį spurning um śthald. Hįir stżrivextir ķ Bandarķkjunum skilušu įrangri af augljósum įstęšum: Dollarinn var heimsgjaldmišill; bandarķskir lįntakendur höfšu ekki ķ önnur gjaldmišlahśs aš venda; og engin var žar verštryggingin į langtķmalįnum meš föstum vöxtum. Stżrivaxtamešališ hreif žess vegna ķ Bandarķkjunum, žótt žaš tęki langan tķma aš virka.

Viš nśverandi ašstęšur ķ heiminum og viš rķkjandi ašstęšur hér į landi er hins vegar gersamlega borin von aš stżrivextir Sešlabankans skili tilętlušum įrangri. Žeir sem trśa žvķ enn hljóta aš sitja uppi meš śrelt forrit. Hin amerķskęttaša bankakreppa hefur nś skotiš loku fyrir ešlilega śtlįnastarfsemi ķslensku bankanna. Žaš er žegar fariš aš bķta. Kreppueinkennin eru augljós: Ķ byggingastarfsemi, į fasteignamarkaši og į vinnumarkaši. Haldi lįnsfjįrlokunin įfram eru kešjuverkandi įhrif hennar aušrakin fram ķ tķmann: Stöšvun fjįrfestinga og framkvęmda, samdrįttur ķ rekstri, fękkun starfsmanna og vanskil ķ bönkum. Žį fer aš styttast ķ greišslužrot, gjaldžrot og eignamissi. Ķ einu orši sagt: Kreppu. Var einhver aš tala um atvinnuleysi?

Viš žessar ašstęšur er helst aš lķkja nśverandi stżrivaxtastigi Sešlabankans viš hryšjuverkastarfsemi ķ hagkerfinu. Hvenęr ętlar bankinn aš koma sér aš verki viš aš lękka vexti? Og hversu hratt ętlar hann aš gera žaš – til aš hafa undan samdrįttarįhrifunum?

Seinustu forvöš

Ritstjóri Morgunblašsins er bżsna borubrattur viš žessar ašstęšur og fullyršir: “Viš getum leyst grunnvanda efnahagslķfsins įn žess aš ganga ķ Evrópusambandiš eša aš taka upp evruna.” (Mbl., leišari 10.05.08) Ég er sammįla ritstjóranum um žaš aš viš veršum sjįlf aš leysa vandann. Žaš verša ekki ašrir til žess aš taka af okkur ómakiš. En ég tel fullreynt aš tękiš, sem viš höfum hingaš til notast viš fyrir vöntun į öšru betra, ž.e. sjįlfstęš peningamįlastefna Sešlabankans meš minnsta gjaldmišli ķ heimi – er ónżtt. Okkur er lķfsnaušsyn aš skipta um tęki. Eina tękiš sem tiltękt er og hald er ķ er stęrra myntbandalag. Reynsla annarra žjóša, sem lent hafa ķ svipušum lķfshįska og viš, stašfesta žessa nišurstöšu. Nżjustu rannsóknir į sviši peningamįlahagfręši benda til hins sama.

Ritstjórinn žarf ekki aš hafa mķn orš fyrir žessu, žótt mér hafi aš vķsu veriš žetta ljóst fyrir alllöngu. Margir okkar bestu hagfręšinga hafa fyrir löngu og ķtrekaš varaš viš, aš hverju stefndi, įn žess aš į žį vęri hlustaš. Žar hefur veriš fremstur ķ flokki Žorvaldur Gylfason, prófessor, sem ķtrekaš varaši viš yfirvofandi hęttuįstandi ķ tęka tķš. Fleiri fręšimenn hafa kvešiš upp śr um žetta, žótt ekki séu žeir nafngreindir hér. Forsvarsmönnum ķ atvinnulķfinu er nś langflestum loksins aš verša žetta ljóst. Fyrrverandi formanni Sjįlfstęšisflokksins, Žorsteini Pįlssyni, er nś oršiš žetta ljóst. Fyrrverandi Sešlabankastjóra og fyrrverandi formanni Framsóknarflokksins, Jóni Siguršssyni, var žetta fyrir löngu ljóst. Nś hefur hann fundiš kjark til aš segja žaš berum oršum, opinberlega, eftir aš hann losnaši śr įlögum Sešlabanka og stjórnarsamstarfs. Žaš er honum til hróss. Męttu fleiri fara aš hans fordęmi og koma nś śt śr skįpnum – žvķ betra er seint en aldrei. Hversu lengi eigum viš aš bķša enn eftir žvķ aš žeim sem nś rįša hśsum undir Svörtuloftum verši žetta ljóst lķka? Žaš er ekki mikill tķmi til stefnu. Žaš er laukrétt sem Jón Siguršurson fv. Sešlabankastjóri segir: Allur frestur į pólitķskri įkvöršun ķ žessu mįli er nś oršinn andstęšur žjóšarhagsmunum Ķslendinga.

******************
Hér kemur aš lokum lķtiš dęmi um žaš aš okkar bestu hagfręšingum var ljóst, hvert stefndi, um leiš og višvörunarmerkin fóru aš blikka, sķšla įrs 2006. Žann 24. nóv. 2006 flutti Gylfi Zoega, hagfręšiprófessor viš Hįskóla Ķslands, erindi į mįlžingi Alžjóša- mįlastofnunnar HĶ žar sem rętt var um stöšu Ķslands ķ samfélagi žjóšanna og tengsl viš önnur Evrópulönd. Erindi Gylfa fjallaši um breytt višhorf til peningamįla: Sjįlfstęša peningamįlastefnu, fjįrmįlastöšugleika og fįkeppni. Ég leyfi mér aš vitna ķ lokaorš Gylfa ķ žessu erindi:
“Žęr breytingar sem oršiš hafa į hagkerfi Ķslands ķ kjölfar samningsins um Evrópska efnahagssvęšiš hafa breytt forsendum mats į žvķ, hversu eftirsóknarveršur sjįlfstęšur gjaldmišill og sjįlfstęš peningamįlastefna er. Hagsveifla okkar lķkist nś hagsveiflu evrusvęšisins meira en įšur og vinnuafl flyst ķ meira męli en įšur į milli landa. Sjįlfstęš peningamįlastefna hefur ekki reynst vel ķ žeirri hagsveiflu sem nś hefur nįš hįmarki og mį fęra rök aš žvķ aš vaxtastefna Sešlabankans hafi magnaš višskiptahalla, erlenda skuldasöfnun og hęttuna į fjįrmįlaóstöšugleika. Hins vegar hefur tilvist sjįlfstęšrar, fremur óstöšugrar, myntar żmis konar óhagstęš įhrif meš žvķ aš draga śr umfangi utanrķkisvišskipta og fjįrfestinga śtlendinga og vernda žannig fįkeppnisstöšu innlendra fyrirtękja į heimamarkaši. Veršlag veršur žį hęrra og kaupmįttur minni fyrir vikiš.”

Sagši ég ekki: Ašild aš Evrópusambandinu og upptaka evru ķ staš krónu er śr žvķ sem komiš er stęrsta lķfskjaramįl almennings į Ķslandi ķ nįnustu framtķš.

Jón Baldvin Hannibalsson (Höfundur var formašur Alžżšuflokksins į įrunum 1984-1996)

Deila į Facebook

Skrifa ummęli

Nafn
Netfang
Skilaboš
Skrįšu inn žetta orš
ķ žennan reit