Greinasafn

2017
 »jśnķ

 »maķ
 »aprķl
 »mars
 »febrśar
 »janśar
2016
 »desember
 »nóvember
 »október
 »september
 »įgśst
 »jślķ
 »jśnķ
 »maķ
 »aprķl
 »mars
 »febrśar
 »janśar
2015
2014
2013
2012
2011
2010
2009
2008
2007
2006
2005
2004
2003
2002
2001
2000
1999
1998
1997
1996
1995
1994
1993
1992
1991
1990
1989

Articles in English

2.11.2016
JBH interview Scotland

Read more

14.9.2016
WHAT“S WRONG WITH EUROPE – AND WHY DON“T YOU FIX IT?

Read more

9.9.2016
WHAT CAN WE LEARN FROM THE NORDIC MODEL?

Read more

31.3.2016
HOW TO SAVE CAPITALISM FROM THE CAPITALISTS - AND DEMOCRACY FROM THE PLUTOCRATS?

Read more

15.2.2016
The Transition from totalitarianism to democracy: WHAT CAN WE LEARN FROM THE BALTIC ROAD TO FREEDOM AND POST-INDEPENDENCE EXPERIENCE?

Read more

All articles in English

8.12.2012

„What“s wrong with Europe? And by the Way: Why don“t you Fix it?"

Dagana 8. – 9. nóv. s.l. var ég heišursgestur į žingi Eystrasaltsžjóša (Baltic Assembly), sem haldiš var ķ Vilnius, Lithįen. Žing Eystrasaltsžjóša er sömu geršar og Noršurlandažing. Žar hittast žingmenn, rįšherrar, embęttismenn, sérfręšingar og fjölmišlungar til aš ręša sameiginleg hagsmunamįl. Ašalmįl žingsins var Evrópumįl og samstarf Eystrasaltsžjóša (og Noršurlanda) innan Evrópusambandsins. Ég flutti žarna svokallaša stefnuręšu (key-note speech) undir heitinu:

„What“s wrong with Europe? And by the Way: Why don“t you Fix it?“

Ręšan fer hér į eftir ķ slenskum bśningi.

Fręšimenn, sem vandir eru aš viršingu sinni, hafa fyrir siš aš telja upp lykilorš ķ upphafi mįls sķns, til aš skerpa athygli lesandans. Fari ég aš žeirra fordęmi, žį ęttu eftirfarandi lykilorš aš brżna hugsunina:

Gjaldžrota bankar. Óbęrilegar skuldir. Baneitruš lįn. Ruslflokkun. Žjóšargjaldžrot. Bankabjörgun. Skattaparadķsir. Markaširnir gegn (velferšar)rķkinu. 1% gegn 99%. Freistnivandi. Samfélagssįttmįli. Aušręši gegn lżšręši. Kreppa lżšręšisins.

1. Hvernig į aš bjarga kapitalismanum frį kapitalistunum?

Yfirstandandi tvķburakreppa gjaldžrota banka og ósjįlfbęrra skulda minnir okkur į, aš bankar eru ķ ešli sķnu hęttulegir. Hęttulegri en mįlališasveitir, aš sögn Thomas Jefferson, sem sagt hefur veriš um, aš gįfnafariš ķ Hvķta hśsinu hafi hękkaš męlanlega, žegar hann snęddi einn meš sjįlfum sér.

Hvers vegna eru bankar hęttulegir? Žaš er vegna žess, aš žeir eru eiginlega eins konar Ponzi-brella. Žeir segjast varšveita sparifé okkar meš fyrirheiti um įvöxtun. En žar sem žeir varšveita ašeins brotabrot af innlįnum ķ varasjóši, geta žeir ekki endurgreitt lįnardrottnum sķnum (sparifjįreigendum), vilji žeir endurheimta fé sitt allir ķ einu. Žetta er nįkvęmlega eins og Ponzi-brella, sem notar innlįn hinna fyrstu til aš borga hįa įvöxtun, en getur ekki stašiš viš gefin fyrirheit gagnvart žeim, sem leggja inn sķšar ķ röšinni. Munurinn į féflettingu į la Ponzi og bankastarfsemi er bara sį, aš nś til dags segjast bankar tryggja lįgmarksinnistęšur (stundum meš rķkisįbyrgš).

Žetta er lexķa, sem viš lęršum af reynslunni ķ Kreppunni miklu 1930-1940 – žegar markašsbrestur lamaši heimshagkerfiš – og um sex žśsund bankar uršu gjaldžrota ķ Bandarķkjunum einum saman, ķ kjölfar taugaįfalls į kauphöllinni. Žetta var žegar hótelgestir į Manhattan voru spuršir viš innritun: Ętliš žiš aš sofa eša stökkva? Sķšan žį höfum viš vitaš – eša a.m.k. įtt aš vita – aš bankar eru of hęttulegir til aš vera įn eftirlits rķkisins. Ef sparifjįreigendur eiga aš geta treyst bönkum, verša žeir a.m.k. aš bjóša upp į tryggingu lįgmarksinnistęšna, annaš hvort sjįlfir eša meš atbeina rķkisins.

Žetta nįlgast kjarna mįlsins varšandi orsakir fjįrmįlakreppunnar, sem hefur heltekiš Bandarķkin og Evrópu s.l. fimm įr. Sś hótun vofir yfir okkur, aš heimshagkerfiš lamist aftur – ķ eins konar endurgerš kreppunnar miklu. Viš viršumst ekki ašeins hafa gleymt žvķ, sem viš lęršum af reynslunni ķ kreppunni. Viš höfum lķka lįtiš blekkjast af einfeldningslegu trśboši um óskeikuleik markašarins.

Žessu markašstrśboši hefur veriš tekiš sem óbrigšulum sannleika ķ stjórnun fyrirtękja, į rķkisstjórnarfundum og ķ kennslustofum akademķunnar vķtt og breitt um heiminn. Afleišingarnar blasa viš allra augum, nema žeirra sem blindast hafa af markašstrśbošinu.Žaš mį orša žetta svona: Of margir bankar lįnušu of mikla peninga, sem žeir ekki įttu, ašilum sem žeir vissu, aš gętu ekki borgaš til baka. Žegar bankar hętta aš geta lįnaš er drifkraftur kerfisins žrotinn. Svoleišis bankar eru eins og vatnsvirkjun įn uppistöšulóns. Rafmagniš fer af. Og kapitalistarnir – eigendur fjįrmagnsins – hrópa nś hįstöfum į rķkiš aš koma sér til bjargar. Allt, sem žeir hafa įšur sagt um sjįlfvirkni markašanna og skašsemi rķkisķhlutunar, er oršiš aš öfugmęli. Žjóšnżting – sjįlft bannoršiš – er kjörorš dagsins. Viš erum aš upplifa mestu rķkisvęšingu, sem sögur fara af – björgunarleišangur į vegum rķkisins til žess aš bjarga kapķtalismanum frį kapķtalistunum.

2. Aušręši gegn lżšręši: Samfélagssįttmįlinn rofinn.

Rifjum upp helstu įfangana į žessari vegferš fram aš brśn hengiflugsins:

Ķrland & Ķsland: Aš bjarga bönkum eša lżsa žį gjaldžrota?

Hrekkjalómar ķ Dyflinni sögšu į sķnum tķma, aš munurinn į eyžjóšunum tveimur vęri einn stafur og ein vika. Ķ raun er munurinn annar: Ķ fyrra tilvikinu var bönkunum bjargaš, ķ žvķ seinna uršu žeir gjaldžrota. Lķtum fyrst į Ķrland. Ķrsku rķkisstjórninni uršu į žau grafalvarlegu mistök aš gefa śt rķkisįbyrgš į skuldum einkabanka, įn žess svo mikiš sem vita, hversu mikil baneitruš lįn leyndust ķ hirslum žeirra. Žess vegna gįtu Evrópusambandiš og AGS gengiš aš ķrska rķkinu sem įbyrgšarašila einkabanka. Sķšar kom į daginn, aš ķrska rķkiš reis ekki undir žessum skuldum og žurfti aš žiggja „bankabjörgun“ (bail-out) ķ formi lįna aš upphęš ca. 68 milljarša evra. Ķrland hefur nś fariš fram śr Japan sem skuldugasta žjóš heims. Skuldir rķkisins, heimilanna og fyrirtękja utan fjįrmįlageirans nema nś 524% af žjóšarframleišslu. Mišaš viš 4.5% vexti mun žaš taka fjóršung žjóšarframleišslunnar į ókomnum įrum aš standa undir žessum skuldbindingum. Žaš er ekki bara óréttmętt; žaš er óbęrilegt. Og mešal annarra orša, hverjum er veriš aš bjarga? Samkvęmt tölum frį BIS (banka bankanna ķ Basel) eiga žżskir bankar kröfur į hendur fjįrmįlastofnunum į Spįni og Ķrlandi, sem nema a.m.k. 300 milljöršum evra. Hverjir voru žaš sem fjįrmögnušu fasteignabólurnar ķ žessum löndum? Hverjum er veriš aš bjarga frį afleišingum žeirra eigin fjįrfestingaįkvaršana – žżskum bankamönnum eša ķrskum skattgreišendum?

Lķtum į Ķsland til samanburšar. Žar breyttu įgjarnir, įbyrgšarlausir og vanhęfir fjįrglęframenn nżeinkavęddum bönkum ķ alžjóšlega vogunarsjóši. Innan fimm įra höfšu žeir hlašiš upp skuldum ķ erlendum gjaldeyri, sem nįmu a.m.k tķfaldri žjóšarframleišslu Ķslands. Žaš er langt umfram žaš sem gjaldeyrisforši Sešlabankans eša skattžol svo fįmennrar žjóšar fékk undir risiš. Žegar bresk stjórnvöld óttušust, eftir fall Lehman“s bręšra, aš ķslensku bankarnir ķ London vęru ekki ašeins greišslužrota heldur gjaldžrota, settu žeir ekki bara bankana, heldur Sešlabankann og ķslensku rķkisstjórnina, į svartan lista yfir hryšjuverkasamtök viš hlišina į Al-Qaeda. Žetta reyndist vera lįn ķ ólįni – žökk sé Gordon Brown! Žar meš uršu bankarnir samstundis gjaldžrota. Sešlabankinn var žegar gjaldžrota (viš aš reyna aš bjarga bönkunum fram į seinustu stundu), landiš var metiš ķ ruslflokk og ašgengi aš fjįrmįlamörkušum var snarlega lokaš. Öllum mįtti ljóst vera, aš ķslenska rķkisstjórnin hafši enga getu til aš“bjarga bönkunum“, eins og reynt var į Ķrlandi. Erlendir lįnadrottnar – enn og aftur ašallega žżskir bankar – neyddust til aš afskrifa töp sķn (ca. 5 -7 falda žjóšarframleišslu Ķslands). Žessar skuldir voru fljótlega afskrifašar sem glatašar ķ bókhaldi bankanna, en seldar fyrir slikk vogunarsjóšum o.fl. į eftirmörkušum. Ķslenska rķkisstjórnin keypti sķšan „ķslenskar“ eignir (innlįn og śtistandandi lįn innan lands) meš afslętti. (Hversu miklum hefur aldrei fengist upplżst). Endurfjįrmögnun Sešlabanka og innlenda bankakerfisins kom sķšan skuldum rķkisins śr rśmlega 25% ķ ca. 100% af VLF. Žetta minnir į fleyg ummęli forstjóra amerķsks flugfélags, sem sagši viš gjaldžrot félagsins: „Kapķtalismi įn gjaldžrota er lķkt og kristindómur įn helvķtis“.

Žetta er meginįstęšan fyrir žvķ, aš Ķsland, sem ķ upphafi mįtti žola hvort tveggja, hrun bankakerfisins og gjaldmišilsins, hefur aš hluta til nįš sér aftur į strik. Žaš mį žakka gjaldžroti bankanna, sem śtilokaši, aš žeim vęri višbjargandi, og hruni gjaldmišilsins. Gengisfelling er skammtķmaašgerš til aš skera nišur lķfskjör žjóšar, sem var oršin vön žvķ aš lifa um efni fram. Hin hlišin į žvķ mįli er sś, aš gengishruniš tvöfaldaši erlendar skuldir hinna skuldugu, einkum yngstu kynslóšarinnar, ķ einu vetfangi og svipti hana žar meš eignum sķnum og afkomu. Žrįtt fyrir harmkvęlin į evrusvęšinu, hefur ekkert žvķlķkt gerst žar.
Žetta er, aš mķnu mati, alvarlegasta ögrunin viš lżšręšislega stjórnahętti, allt frį valdarįni kommśnista ķ Rśsslandi eftir fyrra strķš og valdatöku fasista og nasista ķ Evrópu į millistrķšsįrunum. Žaš var veikleiki žingręšisins ķ aš fįst viš afleišingar kreppunnar miklu, sem leiddi beint til mannfórna seinni heimstyrjaldarinnar. Erum viš virkilega dęmd til aš endurtaka sömu mistökin einu sinni enn? Ętlum viš aldrei aš kunna aš lęra af reynslunni?

3. Evrópuhugsjónin: Sigrar og ósigrar.

Ég er kominn į žann aldur, aš ég get meš sanni sagst hafa fylgst meš žróun evrópskra stjórnmįla ķ meira en hįlfa öld. Ég er einlęgur unnandi Evrópuhugsjónarinnar. Samrunaferliš ķ Evrópu eftir strķš er aš mķnu mati réttur lęrdómur af sögu hinnar strķšshrjįšu Evrópu um įržśsund. Samrunaferliš ķ Evrópu er einstök tilraun ķ alžjóšasamvinnu. Hśn snżst um žaš aš leysa įgreiningsmįl milli žjóšrķkja meš samningum, į grundvelli laga og réttar, ķ stašinn fyrir aš beita valdi. Žess vegna var veiting frišarveršlauna Nóbels til Evrópusambandsins fyrr į žessu įri veršskulduš.

Fram undir žaš sķšasta hefur samrunaferliš ķ Evrópu skilaš miklum įrangri. Žaš hefur reynst bįšum ķ hag, hinum hįžróušu og vel stęšu og hinum fįtęku og vanžróušu. Žaš hefur reynst mörgum žjóšum lyftistöng til aš brjótast undan oki einręšisstjórna, til aš verša mešteknar ķ samfélag lżšręšisrķkja. Mest hafa umskiptin oršiš fyrir smįžjóšir Evrópu. Žęr hafa ķ fortķšinni veriš haršast leiknar sem fórnarlömb ofbeldis og styrjalda. Meš ašild aš Evrópusambandinu hafa žęr tryggt sér mįlfrelsi, tillögu- og atkvęšisrétt ķ žeim stofnunum, sem mestu rįša um hagsmuni žeirra og örlög.

Innri markašurinn og evrusamstarfiš eru stęrstu afrekin ķ samrunaferlinu hingaš til. Hvort tveggja hefur reynst vel, bęši fyrir Žżskaland og Grikkland; bęši fyrir atvinnulķfiš og venjulegt fólk, sem hefur įunniš sér sama rétt og fjįrmagniš um frjįlsa för yfir landamęri. Žaš er einstakt. Žaš er fordęmi fyrir afganginn af veröldinni. Ķ heild hefur Evrópusamruninn reynst vera öflugt tęki til aš hjįlpa hinum vanžróašri žjóšum Evrópu til aš nįlgast hinar, sem lengra eru į veg komnar. Žaš er lķka fordęmi til eftirbreytni fyrir ašra.

En žaš er ekki allt ķ sómanum ķ Evrópu. Draugar fortķšarinnar sękja enn aš okkur. Peningamįlasamstarf Evrópu (EMU) geldur žess, aš hönnunin var gölluš strax ķ upphafi. Allir sem hafa tekiš, žótt ekki sé nema byrjendanįmskeiš ķ peningamįlahagfręši vita, aš til žess aš skila įrangri žarf sameiginlegt myntsvęši aš uppfylla a.m.k. žrjś grundvallarskilyrši. Sešlabankinn veršur aš hafa óskoraš vald til aš vera lįnveitandi til žrautavara fyrir ašildarķkin. Sešlabankinn veršur aš hafa óskoraš vald til aš stjórna peningaframbošinu, ž.m.t. aš kaupa rķkisskuldabréf ašildarķkja og aš gefa śt skuldabréf. Og mišstjórnarvald sameiginlegs myntsvęšis veršur aš hafa vald til aš knżja fram samhęfingu rķkisfjįrmįla- og peningastefnu til žess aš tryggja jafnvęgi og stöšugleika kerfisins.

Žetta er naušsynlegt af mörgum įstęšum. Sešlabankinn veršur į stundum aš hafa burši til aš vernda veikari ašildarrķki frį markašssveiflum. Sešlabankinn veršur aš geta haldiš lįntökukostnaši veikari rķkja ķ skefjum. Sešlabankinn veršur, ķ samstarfi viš mišstjórnarvald myntsvęšisins, aš geta stöšvaš umsįtursįstand um einstök rķki, įšur en verra hlżst af. Žetta er t.d. naušsynlegt til žess aš rķki ķ skuldavanda fįi tķma og svigrśm til aš hrinda kerfisumbótum ķ framkvęmd, įn žess aš lama velferšaržjónustu viš almenning, einmitt žegar hennar er mest žörf, bęši sem tęki til sveiflujöfnunar og hagvaxtarörvunar į samdrįttartķmum.

Sem kunnugt er, hefur Sešlabanki Evrópu ekkert af žessum völdum. Hvers vegna ekki? Vissi yfirhönnušurinn, Jacques Delors, og hans menn į sķnum tķma ekki, aš žessir hönnunargallar gętu bošiš hęttunni heim sķšar meir? Jś, žeir vissu žaš vel. En Žżskaland var einfaldlega ófįanlegt til aš vķkja hįrsbreidd frį sögulegri veršbólgufóbķu sinni. Žetta var sķgilt dęmi um hiš ómótstęšilega afl (Evrópusamrunans), sem rakst į hiš óbifanlega hlass (fortķšardrauga Evrópu). Brautryšjendur evru-samstarfsins létu sér žvķ nęgja aš vona hiš besta; žeir vonušu aš meš tķš og tķma myndu hin öflugu rķki og hin veikburša samhverfast ķ nęgilega miklum męli til žess, aš žaš myndi ekki reyna į innbyggša hönnunargalla kerfisins.

Žetta voru alvarleg mistök, sem reynst hafa dżru verši keypt. Peningamįlasamstarfiš (EMU) er aš žessu leyti eins og hįlfköruš hśsbygging, ófullburša og hvķlir į veikum grunni. Žetta hśs heldur hvorki vešrum né vindum, žegar nįttśruöflin (markašsöflin) eru ķ sķnum versta ham. Žess vegna höfum viš mįtt horfa į leištoga Evrópu bregšast viš atburšum – of lķtiš og of seint – meš hįlfkįki og skammtķmalausnum. Enginn hefur haft pólitķskan kjark til aš višurkenna hina innbyggšu hönnunargalla og naušsyn žess aš rįša bót į žeim. Haldi žeir įfram į sömu braut, mun žeim mistakast.

BNA og EMU: Samanburšur.

Samanburšur viš Bandarķkin leišir berlega ķ ljós umrędda hönnunargalla. Bandarķkin hafa į löngum tķma žróast upp ķ aš vera starfhęft myntsvęši meš hvorki meira né minna en fimmtķu gjörólķk ašildarrķki innanboršs. Sumir segja, aš žaš sé einfaldlega ógerningur aš starfrękja myntsvęši – ž.e. sameiginlegt gengi gjaldmišils – meš rķki innanboršs, sem eru ķ grundvallaratrišum jafn ólķk og Grikkland og Žżskaland. En berum saman New York fylki og Alabama; eša Alaska ķ noršri og Louisiana ķ hinu djśpa sušri. Eša reynum aš finna samnefnara milli įhęttukapķtalistanna ķ Silicon Valley annars vegar og rótgróinna bęnda į sléttum Mišvestursins hins vegar. Aš vķsu eiga žeir eitt sameiginlegt umfram žaš sem Evrópa bżšur upp į: žaš er tungumįliš – enska. En erum viš ekki hér aš tala saman į žessu lingua franca samtķmans?

Eša berum saman Kalifornķu og Spįn. Kalifornķa stendur fyrir 12% af bandarķska hagkerfinu, sem er sambęrilegt viš hlut Spįnar innan evrusvęšisins. Žaš er löngu vitaš, aš Kalifornķa er „tęknilega“ gjaldžrota og hefur veriš įrum saman (rétt eins og Grikkland). Kalifornķurķki hefur meš žjóšaratkvęši afsalaš sér fullveldisrétti sķnum til aš hękka skatta, žótt śtgjöld rķkisins haldi įfram aš hrannast upp. Afleišingin er sś, aš rķkisfjįrmįl eru ķ kaldakoli og stjórnmįlakerfiš er lamaš. Hvers vegna hafa markaširnir ekki setiš um Kalifornķu (eins og Grikkland)? Hvers vegna hafa markaširnir ekki sprengt upp lįntökukostnaš Kalifornķu og sökkt rķkinu ķ óbęrilegt skuldafen? Hafa einhverjir ķ Washington D.C. eša ķ Chicago eša ķ Seattle lagt til, aš Kalifornķa verši rekin śr rķkjasambandinu? Nei, žaš hefur ekki hvarflaš aš nokkrum manni. Hvers vegna ekki? Vegna žess aš alrķkisstjórnin og bandarķski Sešlabankinn (Federal Reserve) standa viš bakiš į Kalifornķu meš fullu afli, sem enginn véfengir. Enginn ķ öšrum fylkjum Bandarķkjanna hefur heyrst kvarta undan žvķ, aš žeir žurfi aš borga skuldir hinna rįšdeildarlausu Kalifornķubśa, žar sem žeir baša sig į gullnum sólarströndum (rétt eins og Grikkir). Sameiginleg įbyrgš į skuldum er sine qua non sameiginlegs myntsvęšis, sem į aš standa undir nafni. Annašhvort erum viš ķ žessu einn fyrir alla og allir fyrir einn, eša viš hefšum aldrei įtt aš sverjast ķ žetta fóstbręšralag ķ upphafi.

Ef eitthvert fylki innan Bandarķkjanna er ķ fjįrhagsvanda, er engin hętta į žvķ, aš žaš verši lagt ķ einelti af fjįrhagslegum hręgömmum, vegna žess aš žeir vita, aš yfiržyrmandi afl alrķkisstjórnarinnar og Sešlabankans stendur aš baki fylkinu. Į žvķ leikur heldur enginn vafi, aš alrķkisstjórnin og Sešlabankinn sameiginlega hafa til žess alla burši aš reka slķkt umsįtur af höndum sér. Žetta er žaš sem Evrópusambandiš įtti aš gera strax ķ upphafi, aš žvķ er varšar Grikkland. Til žess höfum viš alrķkisstjórn og sameiginlegan Sešlabanka. Aušvitaš geta žessir ašilar sett skilyrši fyrir stušningi sķnum, svo sem eins og t.d. aš tilteknum kerfisbreytingum verši hrundiš ķ framkvęmd. En yfirvöld, sem lįta stjórnast af skynsemi en ekki kreddum, halda ekki til streitu nišurskuršarkröfum, sem kęfa hagvöxt ķ fęšingunni og svifta žannig žann, sem er ašstošar žurfi, getunni til aš borga skuldir sķnar.

Žaš er margt hęgt aš lęra af Bandarķkjamönnum - bęši um hvernig ekki į aš hafa hlutina, og einnig um hvernig į aš nį įrangri. Evrópumenn hafa lęrt helst til mikiš af žvķ fyrrnefnda, en trassaš žaš sķšarnefnda.

4. Hvaš er til rįša?

Vonandi hef ég žegar sagt nóg til aš gefa til kynna, aš viš stöndum frammi fyrir vali: Annašhvort komast eigendur fjįrmagnsins upp meš fjįrkśgun – nefnilega aš skattgreišendur greiši skuldir žeirra eša sęti efnahagslegum afarkostum ella; eša žiš, lżšręšislega kjörnir fulltrśar fólksins, beitiš valdi rķkisins, sem ykkur hefur veriš fališ aš fara meš, til aš stöšva žessa uppivöšslusemi. Lżšręšislegt rķkisvald hefur bęši lögmętiš og valdiš – löggjafarvald, framkvęmdavald og dómsvald – til žess aš vķsa į bug fjįrkśgunarkröfum af žessu tagi. Og aš setja hinum ofurrķku stólinn fyrir dyrnar. Ef žiš geriš žetta ekki, žį mun rįs atburšanna veikja evrusamstarfiš og jafnvel valda žvķ aš lokum, aš žaš glišni ķ sundur. Ég lęt ykkur eftir aš hugleiša afleišingarnar. Žetta minnir mig į oršskviš, sem hafšur er eftir einum merkasta umbótamanni lišinnar aldar, sem žjónaši į ęviskeiši einnar kynslóšar sem forsętisrįšherra Svķa, Tage Erlander: „Markašurinn er žarfur žjónn, en óžolandi hśsbóndi“. Žaš hefur aldrei veriš eins brżnt og nś, aš fólkiš – ķ krafti lżšręšisins – setjist aftur ķ hśsbóndasętiš og taki viš stjórninni į žjóšarheimilinu. Sjįlf framtķš mannkynsins į žessari plįnetu er reyndar undir žvķ komin, aš stjórnlaus kapķtalismi (aušręši) verši beislašur ķ žįgu almannahagsmuna. Hafiš žetta hugfast. Ef žiš geriš skyldu ykkar – og endurreisiš „Government of the people, by the people and for the people“ – meš oršum Abrahams Lincoln – žį muniš žiš forša evru-samstarfinu frį upplausn og jafnvel veita žvķ farsęlt framhaldslķf.

Mį ég gerast svo djarfur aš nefna nokkur af žeim śrręšum, sem bķša žess, aš žeim verši hrint ķ framkvęmd?Fyrir meira en heilli öld stóš bandarķskur forseti frammi fyrir yfiržyrmandi, įbyrgšarlausu og spillandi valdi hinna svoköllušu „robber barons“ , sem ķ krafti aušs sķns réšu lögum og lofum ķ bandarķsku žjóšfélagi; og höfšu keypt bandarķska žingiš aš stórum hluta til žjónustu viš sig og žannig gert hiš unga bandarķska lżšręši aš skrķpamynd af sjįlfu sér. Theodore Roosevelt réšst til atlögu viš žį. Hann sagši eftirminnilega ķ ręšu, žar sem hann lżsti strķši į hendur ólķgörkunum, aš žaš vęri tķmi til kominn aš krefjast réttlįtari skiptingar į arši stritsins „milli žeirra manna, sem eiga meira en žeir hafa unniš fyrir og žeirra manna, sem hafa unniš fyrir meiru en žeir eiga“. Roosevelt beitti valdi rķkisins til žess aš stöšva ofrķki ólķgarkanna og tryggja hagsmuni almennings. Hann gekkst upp viš žvķ aš vera kallašur „roughneck“, haršur ķ horn aš taka. Og žaš var hann sem sagši, aš „when the going gets tough, the tough get going“.

Žaš eru įreišanlega haršneskjulegir tķmar framundan. En hvaš heldur aftur af ykkur, fulltrśum fólksins? Er ekki kominn tķmi til aš lįta til skarar skrķša?

Jón Baldvin Hannibalsson

Deila į Facebook

Skrifa ummęli

Nafn
Netfang
Skilaboš
Skrįšu inn žetta orš
ķ žennan reit