Greinasafn

2017
 »maķ

 »aprķl
 »mars
 »febrśar
 »janśar
2016
 »desember
 »nóvember
 »október
 »september
 »įgśst
 »jślķ
 »jśnķ
 »maķ
 »aprķl
 »mars
 »febrśar
 »janśar
2015
2014
2013
2012
2011
2010
2009
2008
2007
2006
2005
2004
2003
2002
2001
2000
1999
1998
1997
1996
1995
1994
1993
1992
1991
1990

Articles in English

2.11.2016
JBH interview Scotland

Read more

14.9.2016
WHAT“S WRONG WITH EUROPE – AND WHY DON“T YOU FIX IT?

Read more

9.9.2016
WHAT CAN WE LEARN FROM THE NORDIC MODEL?

Read more

31.3.2016
HOW TO SAVE CAPITALISM FROM THE CAPITALISTS - AND DEMOCRACY FROM THE PLUTOCRATS?

Read more

15.2.2016
The Transition from totalitarianism to democracy: WHAT CAN WE LEARN FROM THE BALTIC ROAD TO FREEDOM AND POST-INDEPENDENCE EXPERIENCE?

Read more

All articles in English

10.5.2013

Svipmynd: RAUŠI ŽRĮŠURINN......

Arnór elsti bróšir minn var, eftir žvķ sem ég best veit, fyrsti mašurinn af Vesturlöndum eftir strķš til aš śtskrifast śr hįskólanum ķ Moskvu. Hann stundaši žar nįm į įrunum 1953 (įriš sem fjöldamoršinginn Stalķn hrökk upp af) til 1959. Nęstu tvö įrin stundaši hann framhaldsnįm ķ heimspeki (m.a. hjį Kolakowski) ķ Krakį og Varsjį. Bįšir voru žeir Įrni Bergmann og hann, en žeir voru samtķmis ķ Moskvu, vistašir žar fyrir milligöngu Einars Olgeirssonar gegnum flokkstengsl.

Žaš tók Arnór ekki langan tķma aš komast aš raun um, aš Sovéttrśbošiš ķslenska fór villur vega ķ sķnum bošskap; draumurinn hafši fyrir löngu snśist upp ķ martröš. Sovétrķkin voru fólskulegt lögreglurķki - fangelsi žjóšanna - haldiš saman meš ofbeldi. Arnór lį ekki į skošunum sķnum. Viš žaš komst hann upp į kant viš hina heilögu žrenningu (Einar, Brynjólf og Kristinn E.), item ritstjóra Žjóšviljans og Tķmarit mįls og menningar, sem ritskošušu greinar hans eša synjušu birtingar. Heimkominn birti Arnór greinasafn um žessa lķfreynslu sķna undir heitinu Valdiš og žjóšin. Hann fylgdi žvķ sķšan eftir meš bókinn Kommśnismi og vinstri hreyfing. Ragnar ķ Smįra gaf śt žetta bannfęrša efni. Eftir žetta varš Arnór persona non grata mešal menningarelķtunnar, sem alist hafši upp ķ lķfslygi Sovéttrśbošsins. Hann var kerfisbundiš ręgšur. Žaš var sagt, aš hann hefši ekki žolaš įlagiš ķ Moskvu og "bilast".

Įriš 1964 rak hiš gamla mįlgagn Žjóšvarnarflokksins, vikublašiš Frjįlsa žjóš, į fjörur okkar bręšra, sem žį vorum allir komnir heim frį nįmi erlendis. Žar birtum viš į nęstu įrum hverja įdrepuna į fętur annarri, žar sem viš kröfšumst miskunnarlauss uppgjörs viš andlegt žrotabś Sósķalistaflokksins/Alžżšubandalags; og settum fram kröfuna um endurreisn ķslenskrar vinstrihreyfingar į hugmyndalegum grundvelli lżšręšislegrar jafnašarstefnu. Frjįls žjóš gekk eftir žaš undir nafninu "Fjölskyldumįlgagniš" ķ Žjóšviljanum.

Eftir andlįt Arnórs ķ janśar s.l. falašist ritstjóri tķmaritsins Heršubreišar, Karl Th. Birgisson, eftir žvķ viš mig, aš ég rifjaši upp, hvers vegna lęrdómsmanninum frį Moskvu hefši veriš svona illa tekiš eftir heimkomuna. Ég varš viš beišni hans og skrifaši eftirfarandi grein ķ febrśar s.l.. Sķšan hefur ekkert til Heršubreišar spurst. Žess vegna birtist greinin hér og nś seint og um sķšar.

ĶSAFJÖRŠUR var fyrsta sveitarfélagiš, žar sem jafnašarmenn nįšu hreinum meirihluta (1919) og héldu honum ķ rśman aldarfjóršung. Fyrsti forseti Alžżšusambands/Alžżšuflokks, sem fyrsta aldarfjóršunginn (1919-40) var ein og sama hreyfingin, var aš vestan - Jón Baldvinsson, ęttašur frį Strandseljum ķ Ögurhreppi viš Djśp. Ekki fęrri en sex formenn Alžżšuflokksins, į öldinni sem leiš, voru Vestfiršingar.

Žaš var žess vegna ekki śt ķ hött, žegar Indriši G. Žorsteinsson, rithöfundur, lżsti Alžżšuflokknum ķ ręšu sem samblandi af "vestfirskri verklżšshreyfingu og skandķnavķskum seminarisma". Žaš sķšastnefnda vegna žess, aš verkafólk leitaši ķ upphafi oft til kennara um aš taka aš sér forystu verklżšsfélaga, af žvķ aš žrįtt fyrir lįg laun, nutu žeir atvinnuöryggis. Atvinnurekendur gįtu ekki rekiš žį śr vinnu og žar meš kśgaš žį til hlżšni.

HANNIBAL (1903-91) var danskskólašur kennari - (og sósķaldemókrat). Hann byrjaši feril sinn sem verklżšsleištogi ķ Sśšavķk, žar sem hann starfaši sem skólastjóri og formašur verklżšsfélagsins. Hannibal varš žjóšfręgur į unga aldri, žegar atvinnurekendur ķ Bolungarvķk lögšu hann ķ bönd og fluttu meš valdi į bįti burt śr plįssinu til aš koma ķ veg fyrir endurreisn verklżšsfélagsins, sem žį hafši fariš halloka ķ höršum deilum viš atvinnurekendur. Ķsafjaršarkratar brugšust viš hart. Žeir mönnušu bįt og handsömušu mannrįnsmenn frammi į Djśpi og fęršu ķ tukthśs. Sķšan héldu žeir fylktu liši til Bolungarvķkur, brutu į bak aftur mótspyrnu atvinnurekenda, og hleyptu nżju lķfi ķ verklżšsfélagiš į róstursömum fundi, žar sem allt var trošfullt śt śr dyrum. Sagan flaug į vęngjum vindsins um öll sjįvarplįss į Ķslandi. Eftir žaš var Hannibal žjóšsagnapersóna ķ lifanda lķfi.

Bręšravķg

HVERS VEGNA varš hreyfing jafnašarmanna (Alžżšuflokkur, Alžżšusamband) ekki rįšandi stjórnmįlaafl į Ķslandi eins og ķ Svķžjóš, Noregi og Danmörku? Af hverju varš pópślķskur/žjóšernissinnašur hęgri flokkur, kenndur viš sjįlfstęši og undir forystu atvinnurekenda, rįšandi stjórnmįlaafl į Ķslandi, en ekki smįflokkur - lengst af dęmdur til stjórnarandstöšu - eins og ķ Skandinavķu? Af hverju naut Moskvuhollur kommśnistaflokkur - aš vķsu meš breytilegum kennitölum - meira fylgis en flokkur ķslenskra jafnašarmanna, lengst af į lżšveldistķmanum? Af hverju? Hverju breytti žetta? Varš velferšarrķkiš ķslenska vanburšugra fyrir vikiš? Sżna ekki verkin merkin?

Į žessu er engin einhlķt skżring. Kjördęmaskipun (einmennings- og tvķmenningskjördęmi, žar sem sigurvegarinn hiršir žingsętiš, en hinir fį ekkert) og kosningalög (allt aš fimmfalt vęgi atkvęša ķ sveitum į viš kaupstašina) er ein skżring. Ķ bók sinni, Višreisnarįrin (AB 1993) , telur Dr. Gylfi Ž. Gķslason, f.v. formašur Alžżšuflokksins, žaš vera ein herfilegustu mistök forystu Alžżšuflokksins, aš hafa selt frumburšarrétt fįtęks fólks viš sjįvarsķšuna - sjįlfan kosningaréttinn - meš žvķ aš veita hriflungum Framsóknar hlutleysi viš minnihlutastjórn žeirra (1927-32), ķ stašinn fyrir tęp stundarįhrif į framgang umbótamįla. Žaš var m.ö.o. haft rangt viš. Fįtękt fólk, sem flykktist śr sveitunum til höfušborgarinnar og ķ sjįvarplįssin, naut ekki žeirra mannréttinda, sem felast ķ jöfnum atkvęšisrétti. Žaš bitnaši į Alžżšuflokknum.

EN ŽAŠ ŽARF aš skyggnast dżpra til aš leita haldbęrra skżringa. Ein skżringin sem blasir viš, er klofningur hreyfingarinnar ķ tvęr fjandsamlegar fylkingar, strax ķ frumbernsku. Alžżšuflokkurinn/Alžżšusambandiš er stofnaš 1916, (aldarafmęli ķ mars eftir žrjś įr). Valdarįn kommśnista ķ Rśsslandi (ranglega kallaš rśssneska byltingin) geršist įri seinna. Nęstu įratugina varš verklżšshreyfingin vettvangur linnulausra įtaka ("borgarastrķš") milli hefšbundinna sósķaldemókrata annars vegar og Moskvuhollra kommśnista hins vegar. Ķhaldiš (atvinnurekendavaldiš) naut žeirrar sérstöšu aš geta deilt og drottnaš innan verklżšshreyfingarinnar. Ķhaldiš gerši bandalag viš kommśnista um aš rjśfa skipulagseiningu Alžżšuflokks og Alžżšusambands (1940), en sś skipan var sjįlfur tilverugrundvöllur norręnna jafnašarmannaflokka.

Ķ varnarskyni tóku kratar upp samstarf viš ķhaldiš (śtsendara atvinnurekenda) til aš halda kommśnistum frį meirihluta ķ mörgum verklżšsfélögum. Orka forystumanna beggja fylkinga fór ķ vaxandi męli ķ innbyršis hjašningavķg. Žaš heitir aš skemmta skrattanum. Nišurstašan er m.a. sś, aš fjölmennasta launžegafélag landsins (VR) hefur įratugum saman veriš buršarįs valdakerfis Sjįlfstęšisflokksins til fyrirgreišslu - og atkvęšakaupa. Annar buršarįsinn var valdakerfi ört vaxandi höfušborgar į žjóšflutningatķmum (sjį ęvisögu Gušna Th. um Gunnar Thoroddsen). Trojuhestar af žessu tagi hefšu veriš óhugsandi innan vébanda verklżšshreyfingarinnar annars stašar į Noršurlöndum.

EN FLEIRA HANGIR į žessari spżtu. Ķ Tilhugalķfi (bls. 156-157) er žessar skżringar aš finna į žvķ, hvers vegna Moskvutrśbošinu var jafnvel įgengt og raun bar vitni ķ strķšinu um hug og hjörtu Ķslendinga:

Žjóšernissósķalismi?

"Hvernig stóš į žvķ, aš Sovéttrśbošiš var svo öflugt į Ķslandi og hvernig stóš į žvķ, aš žaš var svona lķfseigt? Hvernig stóš į žvķ, aš margir af helstu menntamönnum Ķslendinga gengu į mįla hjį haršstjórum og ... létu nota sig ķ įróšursstrķši žeirra į Vesturlöndum? Hvernig stóš žvķ, aš žaš var ekki bara ein kynslóš heldur lķka önnur seinni, sem tók žetta andlega žrotabś ķ arf og hafši ekki manndóm til aš gera žaš upp? Hvernig mį žaš vera, aš unglingur eins og ég, sem er aš taka śt žroska į įrunum eftir seinna strķš og fram yfir dauša Stalķns, hafi veriš aš basla viš žaš aš losa sig viš žessi hjįfręši fram yfir tvķtugt og lagt ķ žaš mikla andlega orku og fyrirhöfn?

Viš lįsum skįldin og rithöfundana, sem héldu fagnašarerindinu til streitu į sķšum Žjóšviljans. Hér var mótuš heimsmynd ķ svarthvķtu, sem byggšist į andśš į vestręnum lżšręšisrķkjum, en žau voru skilgreind sem nżlenduveldi. Upp reis hópur manna, sem hafnaši meš öllu efnahagsskipun, sem var byggš į frjįlsu markašsstarfi og frjįlsu framtaki. Žessi hópur, sem gekk ķ žjónustu Sovéttrśbošsins, įn žess aš hafa nokkra žekkingu į Rśsslandi eša ašstęšum žar, forhertist aš lokum, eftir aš sönnunargögnin hrśgušust upp, neitaši stašreyndum og festist ķ lķfslyginni. Žaš er um leiš umsögn um hin borgaralegu öfl į Ķslandi, aš žau höfšu ekki roš viš žessum mönnum. Žau höfšu fįtt eitt aš bjóša ungu fólki į mótunarskeiši, sem var aš leita aš lykli til skilnings į umhverfi sķnu, annaš en kreppurįšstafanir og rifrildi um rekstargrundvöll atvinnuveganna".

En fleira kemur til. Žjóšernishyggja (žar sem einatt er stutt ķ žjóšrembuna) hefur löngum veriš "skįlkaskjól skśrksins" ķ pólitķk. Ķ Tilhugalķfi (bls. 162) er žessu lżst svo:

"Viš erum į bandarķsku įhrifasvęši og Bandarķkin leita eftir herstöšvum į Ķslandi til 99 įra. Viš göngum inn ķ Atlantshafsbandalagiš, sem ķ hugum žessa fólks var bandalag meš gömlu nżlenduveldunum. Viš gerum varnarsamning viš Bandarķkin 1951. Kommśnistar į Ķslandi uršu aš miklu sterkara pólitķsku afli en ella, vegna žess aš žeir yfirtóku ķslenska žjóšernishreyfingu. Žeir sneru žessu upp ķ žaš, aš žeir vęru ķ sjįlfstęšisbarįttu gegn risaveldi, sem seildist til forręšis ķ krafti nżlendustefnu. Og į móti kom, aš framan af var jįkvęš mótvęg hugmyndafręši, byggš į hugmyndum um lżšręši og réttarrķki og žjóšfélagsumbętur eftir lżšręšislegum leišum, afskaplega veik. Žetta var sį hugmyndafręšilegi veruleiki, sem fólk bjó viš į žessum tķma. Ķ stórum drįttum mį segja, aš žetta sé žaš hugmyndagóss, sem ég og mķn kynslóš tókum ķ arf og žurftum aš gera upp hug okkar til. Sumir geršu žaš aldrei".

Sósķal-demókratķiš į Ķslandi skorti hugmyndalega kjölfestu og tapaši žvķ strķšinu um "hug og hjörtu" eftirstrķšskynslóšarinnar. Og Alžżšuflokkinn hafši kališ ķ verklżšsrótina eftir endurtekinn klofning, sem kenndur er viš Héšin og Hannibal.

ARNÓR, elsti bróšir minn og frumburšur foreldra sinna (f. 1934) var hinn dęmigerši menntamašur sinnar kynslóšar, sem var aš taka śt žroska į įrunum eftir strķš og į fyrstu įrum kalda strķšsins. Ętli hann hafi ekki drukkiš ķ sig Ķsafjaršarkratismann meš móšurmjólkinni eins og viš hin? En kannski honum hafi žótt žetta "saušmeinlausa sósķaldemókratķ" - eins og Kiljan kallaši žaš - fullbragšdauft og borin von, aš žaš gęti breytt heiminum? Hann žótti snemma brįšger, mikill nįmsmašur og žurfti lķtt į leišbeinendum aš halda. Fyrir fermingu kenndi hann sjįlfum sér esperanto, af žvķ aš hann varš hugfanginn af hugmyndinni um sameiginlegt tungumįl jaršarbśa sem beittu vopni ķ barįttunni viš fįfręši og fordóma. Og var snemma farinn aš skrifast į viš lęrša menn į žessu tungumįli um strķš og friš.

Brįšžroska hugsjónamašur af žessu tagi žarf aušvitaš "Stóra sannleik" aš styšjast viš. Draumurinn um "framtķšaržjóšfélag sósķalismans", žar sem örbirgš vęri śtrżmt og "aršrįn manns į manni" afnumiš, höfšaši žvķ til hans eins og fleiri. Og ekki vantaši spįmennina, sem bošušu fagnašarerindiš auštrśa sįlum af trśarhita hins frelsaša. Į menntaskólaįrum lét Arnór sig ekki muna um aš kenna sjįlfum sér rśssnesku. Ķ fimmta bekk (sem hann las utanskóla) var hann oršinn fastur įskrifandi aš Prövdu. Pravda, žaš var vķst sannleikurinn, ekki satt?

Bjarmalandsför

Eftir stofnun Kommśnstaflokksins į kreppuįrunum var vel valinn hópur ungra flokksmanna sendur til nįms og žjįlfunar ķ Sovétrķkjunum. Kommśnistaflokkur Ķslands var śtibś frį Komintern (Alžjóšasambandi kommśnista), sem var undir beinni stjórn Sovétflokksins. Kommśnistaflokkar utan Sovétrķkjanna voru reknir sem śtibś móšurflokksins meš fjįrhagslegum stušningi og nįmsstyrkjum til veršandi foringja af žessu tagi. Sś saga er vel kunn. Ķ seinni heimstyrjöldinni og fyrstu įrin į eftir munu žessi tengsl hafa lagst af. Viš upphaf kalda strķšsins žótti leištogum Sósķalistaflokksins, Einar Olgeirssyni, Kristni E. Andréssyni o.fl., tķmi til kominn aš taka upp (rauša) žrįšinn į nż. Arnór og Įrni Bergmann voru žeir fyrstu, sem sendir voru į vegum Flokksins til hįskólanįms ķ Moskvu. Į nęstu įrum var fjöldi nįmsmanna sendur gegnum flokkstengsl til Sovétrķkjanna, Austur-Žżskalands, Tékkóslóvakķu, Póllands og jafnvel Kķna, eins og segir frį t.d. ķ nżlegri ęvisögu Svavars Gestssonar (Hreint śt sagt).

ARNÓR stundaši nįm viš Moskvuhįskóla į įrunum 1954-59. Žeir félagar komu žangaš įriš eftir aš Stalķn dó. Žeir voru oršnir sęmilega hagvanir ķ framtķšarlandinu, žegar Nikita Khrustsjov afhjśpaši (lķtiš brot) af glępum Stalķns ķ leyniręšu til flokksfélaganna. SĶA (Samband ķslenskra austantjaldsstśdenta) fékk žvķ einstakt tękifęri til aš kynnast žvķ af eigin reynd, hvernig lķfiš var ķ žessum "framtķšarrķkjum" sósķalismans. Žaš hefši žótt tķšindum sęta, ef žessir sérlegu śtsendarar flokksins hefšu gerst fréttaritarar Žjóšviljans ķ Moskvu, Austur-Berlķn, Prag, Bśdapest, Varsjį, etc. og deilt lķfsreynslu sinni meš félögunum heima. Hefši flokkurinn lifaš žaš af?

Viš Arnór skrifušumst mikiš į į žessum įrum. Ég sé žaš af žessum bréfum, aš žaš hefur ekki tekiš hann mikiš meira en įriš aš sjį ķ gegnum svķnarķiš. Hann gat ekki lokaš augunum fyrir žvķ, aš draumurinn hafši snśist upp ķ martröš. Afnįm einkaeignarréttar og allsherjar žjóšnżting hafši ekki bundiš endi į "aršrįn manns į manni"; žaš hafši endaš ķ gerspilltu alręšisrķki, žar sem "hin nżja stétt" - nomenclaturan - lifši ķ vellystingum viš forréttindi, en almenningur lapti daušann śr skel. Ginnungagapiš milli fyrirheita og veruleika var óbrśanlegt. Öll gagnrżni var bönnuš, aš višlagšri fangavist eša lķflįti. Žetta var lögreglurķki, žar sem mannréttindi voru fótum trošin.

Sovétrķkin voru ķ reynd žjóšafangelsi - endurreist rśssneskt nżlenduveldi - žar sem kerfisbundiš var unniš aš śtrżmingu žjóša og žjóšarbrota. Į žessum įrum kynntist Arnór persónulega nokkrum einstaklingum frį Eistlandi og Lithįen, sem sķšar įttu eftir aš koma viš sögu sumir hverjir, žegar žessar žjóšir risu upp gegn kśgunarvaldinu og kröfšust žess aš endurheimta sjįlfstęši sitt og aš forša tungu sinni og žjóšmenningu frį śtrżmingu. Žessi tengsl įttu eftir aš koma sér vel sķšar, žegar viš Ķslendingar höfšum ašstöšu til aš leggja sjįlfstęšisbarįttu žessara žjóša liš į alžjóšavettvangi.

Auk žess kom sér vel aš geta stušst viš raunsętt mat į įstandi og horfum innan Sovétrķkjanna og atburšarįsinni žar, žegar įkvaršanir voru teknar, sem Sovétmenn töldu vera sér fjandsamlegar. Öfugt viš CIA (Leynižjónustu Bandarķkjanna) var žaš okkar mat, aš umbótatilraunir Gorbachevs vęru dęmdar til aš mistakast, og aš Sovétrķkin mundu lišast ķ sundur. Žaš žyrfti ašeins aš veita žeim nįšarhöggiš. Framhaldsnįm Arnórs aš lokinni Moskvudvöl ķ Varsjį og Krakį ķ Póllandi (1959-61) var lęrdómsrķk višbót viš žessa lķfsreynslu. Žrįtt fyrir ritskošun og refsivald lįgu Pólverjar ekki į skošunum sķnum į žvķ stjórnarfari, sem nżlendustjórnin ķ Moskvu stóš fyrir ķ hjįlendunum. Kerfiš var hugmyndalega og efnahagslega gjaldžrota.

Uppgjöriš sem aldrei varš

VIŠ BRĘŠUR, Arnór, Ólafur og ég, vorum aš tķnast heim eftir framhaldsnįm ķ śtlöndum (Moskvu, Varsjį, Krakį, New York, Prag, Edinborg og Stokkhólmi) į fyrri hluta sjöunda įratugarins, snemma į Višreisnarįrunum. Arnór hafši į Moskvuįrunum gert ķtrekašar tilraunir til aš fį birtar eftir sig greinar ķ Žjóšviljanum og Tķmariti Mįls og menningar, žar sem hann sagši sannleikann umbśšalaust um stöšu mįla ķ Sovétrķkjunum. Honum var aš sjįlfsögšu śthżst. Ritskošunin var pottžétt. Žaš var ekki fyrr en hann leitaši į nįšir Ragnars ķ Smįra, aš hann fékk gefiš śt greinasafn sitt um Sovét. "Valdiš og žjóšin" 1963 og "Kommśnismi og vinstri hreyfing" 1964.

Fyrir einskęra tilviljun var ég, eftir heimkomu frį Stokkhólmi 1964, bešinn fyrir vikublašiš "Frjįlsa žjóš", sem žį var munašarlaust, en hafši įšur veriš flokksmįlgagn Žjóšvarnarflokksins. Brįtt tók Ólafur bróšir minn viš ritstjórn blašisins, en viš bręšur skrifušum allir ķ žaš nęstu įrin. Megintilgangurinn meš žessum skrifum og rauši žrįšurinn ķ žessum greinum var krafan um skilyršislaust uppgjör viš fortķš Kommśnistaflokksins og Sósķalistaflokksins. Viš kröfšumst žess, aš öllum tengslum viš Kommśnistaflokk Rįšstjórnarrķkjanna og flokkana ķ lepprķkjunum vęri tafarlaust slitiš. Viš kröfšumst žess, aš Alžżšubandalagiš (stofnaš 1956), sem žį var kosningabandalag gamla Sósķalistaflokksins og vinstrikrata ķ kringum Hannibal, sem hrakist höfšu śr Alžżšuflokknum (og voru andvķgir samstarfi viš ķhaldiš innan verklżšshreyfingarinnar), yrši stofnaš sem sameiginlegur stjórnmįlavettvangur jafnašarmanna, į hugmyndafręšilegum grundvelli sķgildrar jafnašarstefnu.

Žetta žótti ekki góš latķna ķ žį daga. Meš vķsan til žess, aš synir Hannibals höfšu yfirtekiš Frjįlsa žjóš og voru žar įberandi greinahöfundar, gekk blašiš į sķšum Žjóšviljans undir nafninu fjölskyldumįlgagniš. Austri kallinn, alias Magnśs Kjartansson Žjóšviljaritstjóri, sagši eftir Tónabķósfund 1967, žar sem gömlu kommarnir unnu sinn Phyrrosar-sigur eftir allar žessar deilur, aš Hannibal vęri hęttur aš leggja stund į stjórnmįl, ķ eiginlegum skilningi žess oršs, enda upptekinn af "fjölskyldu(vanda)mįlum". Ég lżsi andrśmslofti žessara įra į žessa leiš ķ Tilhugalķfi. (sjį bls. 152):

"Žaš er talandi tįkn um žaš andrśmsloft žagnarsamsęris og andlegrar bęklunar, sem rķkti ķ hugarheimi forystumanna gamla Sósķalistaflokksins og žessarar nżju kynslóšar (ž.e. SĶA hópsins), aš flokkurinn taldi lķf sitt liggja viš, aš sannleikurinn um įstandiš ķ Austur-Evrópu bęrist ekki almenningi til eyrna og aš (SĶA)- skżrslurnar yršu brenndar. Skśli Magnśsson (Kķnafari) og Arnór, bróšir minn, skįru sig śr, vegna žess aš žeir neitušu aš ljśga, samkvęmt žvķ bošorši flokksins, aš bśiš vęri aš ljśga svo miklu og svo lengi, aš almennir flokksmenn og almenningur į Ķslandi mętti ekki viš žvķ kśltśrsjokki, aš hin andlega svikamylla yrši afhjśpuš ķ eitt skipti fyrir öll".

Kynslóšin sem brįst

FYRIR JÓLIN birti Svavar Gestsson, fyrrverandi formašur Alžżšubandalagsins, lķbblega sjįlfsęvisögu undir sama heiti og Truman Bandarķkjaforseti valdi sinni: Plain Speaking - Hreint śt sagt. Svavar byrjar į žvķ aš bera af sér sögusagnir um aš hann hafi veriš STASI njósnari, žegar Einar Olgeirsson vistaši hann į flokksskóla austur-žżska Kommśnistaflokksins įrin 1967-68. Žetta var nokkrum mįnušum įšur en Sovétrķkin réšust įsamt lepprķkjum sķnum (žar meš töldu Austur-Žżskalandi) inn ķ Tékkóslóvakķu til aš uppręta voriš ķ Prag meš vopnavaldi. Austur-žżska alžżšulżšveldiš byggši, sem kunnugt er į žvķ, aš žar njósnušu allir um alla. Žaš vęri žvķ ekkert sérstakt tiltökumįl, žótt satt vęri, žvķ aš žaš var bara a way of lifeķ lögreglurķkinu. En, eins og Svavar segir sjįlfur, žį hefur skżrslunum veriš fundinn felustašur ķ Moskvu. Mešan svo er, verša sögusagnir hvorki sannašar né bornar til baka.

Žetta er žó ķ reynd nįnast aukaatriši. Svavar segir sjįlfur frį žvķ, aš žaš hafi ekki tekiš hann langan tķma aš komast aš hinu sanna um stöšu mįla ķ lögreglurķkinu. Og aš hann hafi rekist illa undir rįšstjórn. Hann segist hafa sannfęrst um žaš, aš framtķšarrķki sósķalismans var žar ekki aš finna. Ég hef enga įstęšu til aš rengja Svavar um žetta. Žaš eina sem vantar upp į farsęl sögulok er žaš, aš heimkominn settist Svavar inn į ritstjórn Žjóšviljans og lét žį alveg undir höfuš leggjast aš trśa lesendum sķnum fyrir žessari bitru lķfsreynslu. Hvaš žį heldur aš draga af žessari reynslu bitastęšar įlyktanir um breytta stefnu.

Seinna, žį nżkjörinn formašur Alžżšubandalagsins, lét hann kalla gömlu mennina, Einar Olgerisson og Brynjólf Bjarnason, upp į sviš į landsfundi, til aš hylla žį meš žeim oršum, aš rauši "žrįšurinn viš fortķšina vęri enn óslitinn". Uppgjöriš viš fortķšina fór žvķ aldrei fram. Žaš varš žvķ ekki fyrr en eftir aš Berlķnarmśrinn var fallinn, Žżskaland var endursameinaš, Austur-Evrópa varš frjįls og Eystraltsžjóširnar höfšu endurheimt sjįlfstęši sitt - aš vandamįliš leystist af sjįlfu sér. Sovétrķkin voru ekki lengur til - žau leystust upp ķ frumparta sķna. Leištogar Eystrasaltsžjóša trśa žvķ, aš endurheimt sjįlfstęši žeirra hafi veriš upphafiš aš endalokum Sovétrķkjanna. Žaš er nokkuš til ķ žvķ. Segja mį, aš frumkvęši Ķslands aš višurkenningu alžjóšasamfélagsins į endurreistu sjįlfstęši žessara smįžjóša viš Eystrasalt hafi veriš endapunkturinn į žessum haršvķtugu deilum, sem hér hafa veriš geršar aš söguefni, um afstöšuna til Sovétrķkjanna. Žaš var ekkert lengur til aš deila um. Žessi fortķš tilheyrir nś "öskuhaugi sögunnar", sem Trotsky var svo tķšrętt um hér į įrum įšur.

Ķ žessu sambandi er fróšlegt aš lesa eftirfarandi jįtningu Kjartans Ólafssonar, fyrrverandi framkvęmdastjóra Sósķalistaflokksins, ķ afmęlisgrein um Inga R. Helgason, forvera hans og fjįrvörslumann flokksins:

"Fall žeirrar kynslóšar, sem žś tilheyršir, var slķkt sem viš žekkjum, vegna žess aš menn létu hollustu of lengi standa ķ vegi fyrir žvķ hugmyndalega uppgjöri sem kall tķmans krafšist. Žegar brżn žörf kallaši į djśptęka, vęgšarlausa endurskošun og nżtt brautryšjendastarf, žį dvöldum viš of lengi sem sporgöngumenn, og uršum kynslóš įn skżrrar pólitķskrar sjįlfsmyndar, sögulega séš".

Žetta er hverju orši sannara. Gallinn er bara sį, aš žetta er skrifaš nokkrum įratugum of seint, til žess aš žaš skipti nokkru mįli, "sögulega séš". Hreint śt sagt - JBH

Jón Baldvin Hannibalsson

Deila į Facebook

Ummęli viš grein

29.5.2013 12:12:06
Flosi Magnśsson
Heill og sęll Jón Baldvin.

Ég žakka ofannefnda grein og lęrši mikiš af lestri hennar eins og ętķš af žvķ sem žś skrifar og/eša segir. Ég biš žig eindregiš aš halda įfram og setja į sķšuna įšur birt jafnt sem óbirt, nżtt eša gamalt, skrifaš og/eša flutt efni śr smišju žinni.
Nś eru tķmar endurskošunar gilda og visst tķmaleysi rķkir meš tilheyrandi tómarśmi/tómahljóši. Žvķ er enn mikilvęgar en fyrr aš rödd heyrist innķ žaš rśm.
Žjóšin kaus sér heilmingaskiptaregluna aš nżju ž. 27. aprķl sl. og hafnaši jafnręšisreglu félagsaflanna. Ofannefnd grein gerši mér žetta skiljanlegra en ella og nś žarf aš skoša hvers vegna og hvaš slķkt afturhvarf til fyrri gilda getur haft ķ för meš sér fyrir Ķsland og umheiminn.

Kęr kvešja til frś Bryndķsar,
Flosi Magnśsson,
óveršugur prófastur Baršstrendinga

Skrifa ummęli

Nafn
Netfang
Skilaboš
Skrįšu inn žetta orš
ķ žennan reit