Greinasafn

2017
 »jśnķ

 »maķ
 »aprķl
 »mars
 »febrśar
 »janśar
2016
 »desember
 »nóvember
 »október
 »september
 »įgśst
 »jślķ
 »jśnķ
 »maķ
 »aprķl
 »mars
 »febrśar
 »janśar
2015
2014
2013
2012
2011
2010
2009
2008
2007
2006
2005
2004
2003
2002
2001
2000
1999
1998
1997
1996
1995
1994
1993
1992
1991
1990
1989

Articles in English

2.11.2016
JBH interview Scotland

Read more

14.9.2016
WHAT“S WRONG WITH EUROPE – AND WHY DON“T YOU FIX IT?

Read more

9.9.2016
WHAT CAN WE LEARN FROM THE NORDIC MODEL?

Read more

31.3.2016
HOW TO SAVE CAPITALISM FROM THE CAPITALISTS - AND DEMOCRACY FROM THE PLUTOCRATS?

Read more

15.2.2016
The Transition from totalitarianism to democracy: WHAT CAN WE LEARN FROM THE BALTIC ROAD TO FREEDOM AND POST-INDEPENDENCE EXPERIENCE?

Read more

All articles in English

4.6.2015

Um frelsisbarįttu Eystrasaltsžjóša – aldarfjóršungi sķšar

INNGANGUR: Aku Sorainen er Finni aš ętt og uppruna en bżr og starfar ķ Tallinn. Hann er stofnandi og forstöšumašur stęrstu og žekktustu lögfręšižjónustu ķ Eystrasaltslöndum og Hvķta Rśsslandi. Meš inngöngu sinni ķ Evrópusambandiš žurftu fyrirtęki, opinberar stofnanir og einstaklingar mjög į slķkri žjónustu aš halda, ekki hvaš sķst ķ Evrópurétti. Sorainen og félagar fögnušu 20 įra afmęli sķnu žann 4. jśnķ s.l.. Af žvķ tilefni efndu žeir til rįšstefnu ķ Tallinn meš fyrirlesurun frį Eytrasaltsžjóšunum žremur og Hvķta Rśsslandi. Varnar- og öryggismįl voru ofarlega į dagskrį ręšumanna, sem og staša smįžjóša ķ hįskalegum heimi. Aku fékk mig til aš opna rįšstefnuna meš erindi um ofangreint efni, sem hér fer į eftir. Žetta mįlžing žótti takast meš įgętum. Efni žess aš öšru leyti er aš finna į vefsetrinu http://www.sorainen.com/ .

1.Endatafl Kalda strķšsins.

Hér koma fyrst tvęr žekktar tilvitnanir, okkur til umhugsunar, įšur en lengra er haldiš: „Fall Sovétrķkjanna er stęrsta sögulega slysiš, sem henti į 20stu öldinni“.

Séš af sjónarhóli lišsforingja ķ sovésku leynižjónustunni (KGB) er eftirsjį Putins eftir gömlu Sovétrķkjunum skiljanleg. Höfum ķ huga, aš nżlenduherrar allra tķma, žeirra į mešal breskir, franskir og spęnskir, svo aš nefnd séu dęmi, hafa réttlętt nżlendustefnu žjóša sinna meš žvķ aš veriš vęri aš fęra śt landamęri sišmenningarinnar.

Hér kemur önnur tilvitnun, sem sętir ef til vill meiri furšu: „Ég skora į ykkur, Śkraķnumenn, aš hafna öfgakenndri žjóšernishyggju og varšveita žess ķ staš einingu Sovétrķkjanna, ķ nafni frišar og stöšugleika“.

Hver er höfundurinn, sem virtist vera svona stašfastur ķ trś sinni į frišsamlegu ešli Sovétrķkjanna? Hvort sem žiš trśiš žvķ eša ekki, var hann enginn annar en forseti Bandarķkjanna, Bush eldri, ķ alręmdri ręšu, sem hann flutti ķ Verkovna Rada, žjóšžinginu ķ Kyiv, höfušborg Śkraķnu, įriš 1991, fįeinum mįnušum įšur en Sovétrķkin lögšu endanlega upp laupana.

Ég žykist viss um, aš žessi ręša Bush hefši hljómaš eins og mśsķk ķ eyrum Putins, Kremlarbónda, ef hśn hefši veriš flutt į Rauša torginu 9. maķ s.l., žegar Rśssar fögnušu žvķ, aš 70 įr voru lišin frį sigri žeirra yfir innrįsarher žżsku nazistanna ķ seinni heimsstyrjöldinni.

Žessar tilvitnanir vekja upp margar spurningar. Um hvaš snerist Kalda strķšiš? Frelsi gegn alręšisstjórn? Hvernig mį žaš vera, aš į seinustu metrunum ķ kapphlaupi stórveldanna, sem viš kennum viš Kalda strķšiš, var višteknum sannindum skyndilega snśiš į haus? Hér heyrum viš leištoga lżšręšisrķkja Vesturlanda skora į undirokašar žjóšir aš sętta sig viš örlög sķn – til žess aš viš męttum įfram njóta frišar og stöšugleika. Śff!

2. Frelsisbarįtta Eystrasaltsžjóša.

Frelsisbarįtta Eystrasaltsžjóša kviknaši ekki einasta af žjóšlegri vakningu. Žessar žrjįr smįžjóšir, sem höfšu mįtt žola innrįs, innlimun og hernįm af hįlfu Sovétrķkjanna, vildu endurreisa sjįlfstęši sitt. En žetta var lżšręšisbylting um leiš. Leitogar sjįlfstęšishreyfinga ykkar höfšu žess vegna įstęšu til aš ętla, aš žeim yrši tekiš opnum örmum af leištogum lżšręšisrķkja Vesturlanda.

En žaš var nś öšru nęr. Móttökurnar voru vęgast sagt kuldalegar.Žeir voru mešhöndlašir eins og bošflennur ķ bręšralagi stórveldanna. Žeir voru įminntir um aš sżna įbyrgšartilfinningu meš žvķ aš spilla ekki frišnum, sem gęti veriš ķ hęttu. Žeim var rįšlagt aš sętta sig viš mįlamišlun um aukna heimastjórn og aš semja viš hśsbęndur sķna ķ Kreml, įn fyrirfram skilyrša.

Hvers vegna? Vegna žess aš śtganga ykkar śr Sovétrķkjunum gęti spillt frišnum. Ef ykkur vęri leyft aš yfirgefa Sovétrķkin, gęti žaš haft ķ för meš sér afleišingar, sem oft var lżst į žessa leiš: Gorbachev – samstarfsmanni okkar viš aš binda endi į Kalda strķšiš – yrši steypt af stóli. Haršlķnumennirnir – gömlu stalķnistarnir ķ Kreml – kęmust žį aftur til valda. Žar meš brytist Kalda strķšiš aftur śt. Ķ versta tilviki – ef Rauša hernum yrši beitt til aš halda žjóšum Miš- og Austur-Evrópu įfram undir jįrnhęl Sovétrķkjanna – gęti jafnvel brotist śt strķš.

Leištogar Vesturveldanna höfšu rétt sér fyrir sér aš einu leyti: Žaš var heilmikiš ķ hśfi. Frelsun žjóša Miš- og Austur-Evrópu undan sovéskum yfirrįšum; frišsamleg endursameining Žżskalands og įframhaldandi vera sameinašs Žżskalands ķ NATO; afvopnunarsamningar um hvort tveggja, kjarnavopn og venjuleg vopn; fękkun ķ herjum og heimkvašning hernįmsliša.

Ķ stuttu mįli: Viš stóšum frammi fyrir grundvallarspurningum um strķš eša friš. Og allt žetta var, aš sögn, komiš undir politķskum örlögum eins einstaklings. Hann hét Mihail Sergeivich Gorbachev. Žaš yrši žvķ aš halda honum į valdastóli, hvaš sem žaš kostaši. Ef žaš žżddi, aš halda yrši Sovétrķkjunum saman, žį yrši žaš svo aš vera. Įttu leištogar Vesturveldanna aš leyfa einhverjum nafnlausum uppreisnarmönnum į jašri Sovétrķkjanna aš tefla sjįlfum heimsfrišnum ķ tvķsżnu? Spyrjiršu vitlausrar spurningar, fęršu venjulega vitlaust svar.

Meš žvķ aš segja skiliš viš Sovétrķkin stilltu Eystrasaltsžjóširnar leištogum Vesturveldanna upp frammi fyrir vanda, sem žeir höfšu sjįlfir bśiš til. Meš žvķ aš leggja allt undir ķ endatafli Kalda strķšsins, um aš samningsašilinn héldi völdum sem ašalritari Kommśnistaflokks Sovétrķkjanna, höfšu žeir ķ reynd selt honum sjįlfdęmi um nišurstöšuna. Hvķlķk mistök! Hvķlķk glópska!

Žaš var žess vegna sem Bush eldri flutti žessa alręmdu ręšu ķ Kyiv, sem seinna fékk smįnarheitiš „The Chicken Speech“.

Žaš var žess vegna sem Kohl, kanslari og Mitterand, forseti, skrifušu Landsbergis, leištoga Sajudis, sjįlfstęšishreyfingar Litįa, sameiginlegt bréf, žar sem žeir skorušu į hann aš fresta framkvęmd sjįlfstęšisyfirlżsingarinnar frį 11. mars, 1990.

Žaš var žess vegna sem utanrķkisrįšherrar lżšręšislega kjörinna rķkisstjórna Eystrasaltsžjóša voru geršir afturreka frį rįšstefnum, žar sem fjallaš var um hina nżju heimsmynd, sem ętti aš taka viš aš Kalda strķšinu loknu.

Žaš var žess vegna sem realpolitik leištoga vestręnna lżšręšisrķkja var ķ reynd öll önnur en hįtķšarręšur žeirra um lżšręši, sjįlfsįkvöršunarrétt žjóša og mannréttindi, gįfu ķ skyn. Žeir tölušu tungum tveim og sitt meš hvorri.

Og žaš var žess vegna sem Ķsland – ķ nafni samstöšu smįžjóša – reyndi aš afla stušnings mešal annarra smįžjóša viš sjįlfstęšisbarįttu ykkar, žar sem leištogar stóržjóšanna tóku greinilega ašra hagsmuni fram yfir lķfshagsmuni ykkar.

3. Janśar 1991.

Janśar 1991 skipti sköpum. Haršlķnumennirnir ķ Kreml – sem Gorbachev žurfti ę oftar aš reiša sig į – įkvįšu aš taka Bush forseta į oršinu og koma ķ veg fyrir, aš Eystrasaltsžjóširnar segšu sig śr lögum viš Sovétrķkin – meš valdi, ef naušsyn krefši.

Réttlętingin, sem borin var fram, hljómar kunnuglega ķ eyrum okkar nś, ķ ljósi žess sem er aš gerast ķ Śkraķnu. Įętlunin snerist um aš efna til įrekstra milli žjóšernishópa til žess aš réttlęta ķhlutun hersins ķ žvķ skyni aš vernda žjóšernisminnihluta. Herinn įtti sķšan aš koma į lögum og reglu, ķ krafti neyšarlaga.

Skrišdrekarnir lögšu af staš. Sérsveitir hertóku hernašarlega mikilvęga staši. Drįpsmaskķnan var ķ višbragšstöšu. Žaš įtti aš setja af lżšręšislega kjörin žjóšžing og rķkisstjórnir og koma į neyšarstjórn frį Moskvu.

Viš žessar kringumstęšur var ég eini utanrķkisrįšherra NATO-rķkis, sem brįst viš neyšarkalli um aš sżna samstöšu ķ verki meš Eystrasaltsžjóšum į hęttustundu. Ķ žessari ferš heimsótti ég höfušborgirnar žrjįr – Vilnius, Riga og Tallinn. Žar var ég persónulega vitni aš žvķ, aš žessar žjóšir voru reišubśnar, einar og yfirgefnar og vopnlausar, aš leggja lķfiš aš veši fyrir frelsi sitt og sjįlfsviršingu.

Hvers vegna gugnušu ofbeldisseggirnir į seinustu stundu? Vegna žess aš žeir horfšust ķ augu viš žį stašreynd, aš žessar žjóšir mundu ekki beygja sig fyrir ofbeldinu. Órofa samstaša žjóšanna og einbeittur pólitķskur vilji į örlagastundu nęgši til aš sannfęra handhafa frišarveršlauna Nobels ķ Kreml um, aš hann stóš nś frammi fyrir „sannleiksaugnabliki“ sķnu. Meš žvķ aš afstżra blóšbašinu į seinustu stundu, bjargaši Gorbachev sįlu sinni – og sess sķnum ķ sögunni.

Žegar į reyndi, uršu menn aš horfast ķ augu viš žann veruleika, aš Sovétrķkjunum varš ekki haldiš saman nema meš valdbeitingu. Valdbeiting tryggir hvorki friš né stöšugleika – heldur žvert į móti. Frį og meš atburšunum ķ janśar 1991 mįtti öllum ljóst vera, aš stefna leištoga Vesturveldanna gagnvart endurreistu sjįlfstęši Eystrasaltsžjóša, hafši bešiš skipbrot.

Sagan kennir okkur, aš žegar valdastéttin ķ alręšisrķki hefur ekki lengur kjark til aš beita valdi – žį er žaš upphafiš aš endalokunum.

4. Endalok nżlenduveldisins.

Žann 19. įgśst 1991 hófst rįs atburša, sem endaši meš žvķ, aš endurreist sjįlfstęši Eystrasaltsžjóša öšlašist višurkenningu alžjóšasamfélagsins. Og fįeinum mįnušum sķšar voru Sovétrķkin ekki lengur til.

Atburšarįsin byrjaši ķ götuvķgunum ķ Moskvu. Žašan barst hśn til Reykjavķkur viku sķšar, žar sem fram fór lįtlaus athöfn ķ Höfša, sem įšur hafši hżst leištogafund Reagans og Gorbachevs 1986. Sį fundur reyndist sķšar hafa markaš upphafiš aš endalokum Kalda strķšsins. Leyfiš mér aš stikla į stóru um atburšarįsina žessa örlagarķku daga:

Valdarįnstilraunin ķ Moskvu hófst 19. įgśst, 1991.

Tveimur dögum sķšar héldu utanrķkisrįšherrar NATO fund sinn ķ Brüssel. Fundurinn var haldinn ķ skugga valdarįnsins ķ Moskvu. Enginn vissi į žeirri stundu, hver fór mš hśsbóndavaldiš ķ Kreml. Ašalritari NATO, Manfred Woerner, var fališ aš freista žess aš nį beinu sambandi viš Boris Yeltsin ķ Moskvu.

Hįlfri stundu sķšar var fundi fram haldiš og Woerner flutti okkur skilaboš frį Yeltsin. Valdarįnstilraunin hefši misheppnast. Lżšręšisöflin, undir forystu hans, Yeltsins, hefšu nįš undirtökunum. Yeltsin skoraši į utanrķkisrįšherra NATO-rķkja ķ Brüssel aš gera žegar ķ staš allt sem ķ žeirra valdi stęši til aš styšja lżšręšisöflin innan Sovétrķkjanna.

Žegar röšin kom aš mér aš tala, lagši ég til hlišar undirbśna ręšu – eins og stundum įšur. Ég baš samrįšherra mķna aš ķgrunda gaumgęfilega gerbreytta stöšu mįla. Gamla višlagiš, aš ekkert mętti segja eša gera, sem tefldi valdastöšu Gorbachevs ķ hęttu og leitt gęti haršlķnumennina aftur til valda, vęri nś śrelt. Haršlķnumennirnir hefšu lįtiš til skarar skrķša og mistekist.

Gorbachev, forseta, sem nś beršist vonlausri barįttu fyrir žvķ aš halda Sovétrķkjunum saman undir nżrri stjórnaskrį, hefši lķka mistekist. Hinn nżi leištogi Rśsslands vęri Boris Yeltsin. Hann hefši žegar, sem forseti rśssnesku dśmunnar, skoraš į rśssneska hermenn aš beita ekki valdi gegn frišsamlegum sjįlfstęšishreyfingum Eystrasaltsžjóša.

Žjóšfulltrśarįš (Congress of Peoples“ Deputies) Sovétrķkjanna hefši žegar lżst Molotov-Ribbentrop samninginn ógildan. Žar meš hefši löggjafarsamkunda Sovétrķkjanna višurkennt, aš hernįm og innlimun Eystrasaltsžjóša ķ Sovétrķkin hafi veriš ólöglegt ofbeldisverk.

Eystrasaltsžjóširnar hefšu mįtt žola kśgun sovéska nżlenduveldisins, t.d. meš ķtrekušum naušungarflutningum ķ žręlabśšir gślagsins, og rśssneskun stjórnsżslu, menningar og mennta. Allt žetta bryti ķ bįga viš grundvallarreglur žjóšarréttar og samskiptareglur rķkja, sem nś vęru bošašar. Okkur bęri žvķ sišferšileg skylda til aš styšja endurreist sjįlfstęši Eystrasaltsžjóša, ekki sķšur en frelsun žjóša Miš- og Austur-Evrópu undan oki sovéskrar nżlendustjórnar.

5. „Mission Accomplished“.

Višbrögšin viš ręšu minni voru kusteisleg žögn. Į heimleišinni „hertók“ ég ķslenska sendirįšiš ķ Kaupmannahöfn. Ég sat viš sķmann langt fram eftir nóttu til aš nį sambandi viš Tallinn, Riga og Vilnķus. Bošskapur minn var einfaldur.

Tķmasetningin getur skipt sköpum ķ pólitķk. Tķminn til aš ašhafast er nśna.

Ég sendi bošsbréf til utanrķkisrįšherra Eystrasaltsrķkjanna um aš koma til Reykjavķkur, žar sem viš mundum ganga frį formlegri višurkenningu į endurreistu sjįlfstęši og koma į diplómatķskum samskiptum. Ég lżsti žeirri skošun minni, aš ašrir myndu fylgja ķ fótspor okkar. Viš yršum aš nota tękifęriš, sem nś gęfist, mešan pólitķskt tómarśm rķkti ķ Moskvu, til aš ašhafast, svo aš ekki yrši aftur snśiš.

Utanrķkisrįšherrarnir, Lennart Meri frį Eistlandi, Janis Jurkans frį Lettlandi og Algirdas Saudargas frį Litįen komu til Reykjavķkur 25. įgśst. Žann 26. įgśst fór fram lįtlaus athöfn ķ Höfša – fundarstaš Reagans og Gorbachevs frį žvķ fimm įrum įšur – žar sem viš undirritušum višeigandi skjöl og sögšum fįein orš um sögulegt gildi žessarar athafnar.

Fréttirnar höfšu varla fyrr flogiš um heimsbyggšina, įšur en utanrķkisrįšherrarnir žrķr – sem įšur höfšu veriš geršir afturreka frį fundum alžjóšasamfélagsins sem varasamir frišarspillar – höfšu varla undan aš žiggja boš um aš koma viš ķ höfušborgum Evrópu til aš endurtaka žaš, sem gerst hafši ķ Reykjavķk.

Ferliš var oršiš óafturkallanlegt. Fyrir mig var žetta „mission accomplished“ – ętlunarverki lokiš. Bandarķkin komu žessu ķ verk einhverjum vikum sķšar – degi į undan Sovétrķkunum, ef ég man rétt. Fįeinum mįnušum sķšar voru Sovétrķkin ekki lengur til.

6. Óžęgilegar spurningar.

Nś, žegar žessi saga er rifjuš upp, aldarfjóršungi sķšar, er mörgum spurningum ósvaraš. Ein spurningin er žessi: Voru leištogar vestręnna lżšręšisrķkja virkilega svo kaldrifjašir, aš žeir vęru reišubśnir aš fórna frelsi ykkar fyrir pólitķskan įvinning ķ samningum viš Sovétrķkin? Žótt mįliš lķti žannig śt, er veruleikinn kannski ögn flóknari.

Höfum ķ huga, aš Eystrasaltsžjóširnar höfšu horfiš af landakortinu og žar meš af pólitķskum ratskjįm samtķmans, ķ nęstum hįlfa öld. Žęr voru oršnar „gleymdar žjóšir“. Til marks um žetta er samtal, sem ég įtti į sķnum tķma viš samrįšherra frį ónefndri Evrópužjóš um rétt Eystrasaltsžjóša til endurreists sjįlfstęšis. Svar hans er mér minnisstętt: „Hafa žessar žjóšir ekki alltaf tilheyrt Rśsslandi ķ reynd“?

Hafi žetta veriš vištekin skošun ķ kansellķum Evrópu į žessum tķma, mį vera aš leištogunum hafi ekki fundist žeir vera aš fórna neinu, sem mįli skipti.

Höfum hugfast, aš forysturķki Vesturlanda – Stóra Bretland (Sameinaša konungsrķkiš), Frakkland, Spįnn og jafnvel Bandarķkin – eru öll fyrrverandi nżlenduveldi. Bandarķkjamenn hįšu grimmilega borgarastyrjöld til aš koma ķ veg fyrir sundrungu alrķkisins. Sameinaša konungsrķkiš, Stóra Bretland, er nś ķ tilvistarkreppu vegna ótta viš upplausn sambandsrķkisins. Žessi gömlu nżlenduveldi – tökum breska heimsveldiš og žaš franska sem dęmi – hafa hįš styrjaldir til žess aš koma ķ veg fyrir upplausn nżlenduvelda žeirra.

Žaš er varla viš žvķ aš bśast, aš leištoga gamalla nżlenduvelda sé aš finna ķ fremstu röš viš aš verja rétt smįžjóša til sjįlfstęšis. Žess eru ekki mörg dęmi, aš smįžjóšir hafi öšlast sjįlfstęši fyrri atbeina nżlenduherra sinna. Skrifaš stendur: „Lżšur bķš ei lausnarans, leys žig sjįlfur“. Viš žęr kringumstęšur getur kjöroršiš um „samstöšu smįžjóša“ stundum reynst hafa praktķska žżšingu, žrįtt fyrir allt.

7. Hvers vegna Ķsland?

Ég er ósjaldan spuršur: Hvers vegna žorši Ķsland aš rķsa gegn rįšandi višhorfum, sem nutu stušnings helstu leištoga Vesturveldanna, ķ mįli sem varšaši ekki ķslenska žjóšarhagsmuni? Żmsar skżringar hafa veriš bornar fram į žessari hegšun.

Ein skżringin er sś, aš Ķsland hafi, vegna fjarlęgšar frį vettvangi, og öfugt viš grannžjóšir, sem deila landamęrum meš Sovétrķkjunum, ekki žurft aš óttast afleišingar gerša sinna. Žessi tilgįta stenst ekki skošun.

Allt frį žvķ aš Ķsland hįši Žorskastrķšin viš Breta, Žjóšverja og fleiri (1954-76), sem snerust um śtfęrslu aušlindalögsögu strandrķkja ķ 200 sjómķlur ķ įföngum, beittu Bretar ekki einasta flota hennar hįtignar til aš vernda veišižjófa innan ķslenskrar lögsögu, heldur settu žeir višskiptabann į Ķsland (1954). Bretland var žį helsti markašur okkar fyrir sjįvarafuršir. Žetta geršist, žegar Kalda strķšiš stóš ķ hįpunkti.

Žį skįrust Sovétrķkin ķ leikinn og bušust til aš kaupa allar okkar sjįvarafuršir ķ skiptum fyrir olķu. Allt frį žeim tķma var Ķsland hįš Sovétrķkjunum um eldsneyti fyrir fiskveišiflotann – lķfęš okkar hagkerfis. Ķsland kom nęst Finnlandi, aš žvķ er varšar hįtt hlutfall utanrķkisverslunar viš Sovétrķkin. Viš uršum žvķ aš taka yfirvegaša įhęttu. Aš vķsu ber aš višurkenna aš vegna efnahagslegrar hnignunar Sovétrķkjanna annars vegar og annarra markaša, sem stóšu okkur opnir hins vegar, var žessi įhętta ekki eins mikil ķ reynd og virtist viš fyrstu sżn.

Önnur skżring, sem į uppruna sinn ķ bandarķska utanrķkisrįšuneytinu, hefur aš vķsu fariš laumulega, en er engu aš sķšur stašfastlega haldiš fram. Žegar bandarķskir stjórnarerindrekar telja sig žurfa aš gefa skżringar į žvķ, hvers vegna stušningur bandarķskra stjórnvalda viš endurreist sjįlfstęši Eystrasaltsžjóša lét į sér standa, vitna žeir aš sjįlfsögšu til žess, aš sem heimsveldi meš skuldbindingar vķtt og breitt um heimsbyggšina, hafi Bandarķkin žurft aš taka tillit til annarra hagsmuna; žar į mešal vegna samstarfsašila ķ samningum um endalok Kalda strķšsins, ž.e. leištoga Sovétrķkjanna. Hins vegar hafi Bandarķkin, žrįtt fyrir allt, framfylgt stefnu sinni bak viš tjöldin, meš žvķ aš fjarstżra lepprķki sķnu – Ķslandi. Ķsland hafi aš sjįlfsögšu ekki žoraš aš gera žaš sem žaš gerši, nema aš undirlagi bandarķskra stjórnvalda.

Meš öšrum oršum: Ķsland er sagt hafa veriš bandarķskt peš ķ endatafli Kalda strķšsins. Eini gallinn viš žessa skżringartilgįtu er sį, aš žótt ég hafi starfaš sem utanrķkisrįšherra Ķslands ķ sjö įr, į sama tķma og fjórir utanrķkisrįšherrar Bandarķkjanna (George Schultz, James Baker, Larry Eagleburger og Warren Christofer), reyndi enginn žeirra nokkru sinni aš leišbeina mér um afstöšu til sjįlfstęšisbarįttu Eystrasaltsžjóša. Žetta er m.ö.o. eftirįskżring.

Žegar ég hugsa til baka, er mér ljóst, aš hinar raunverulegu įstęšur fyrir afstöšu minni og athöfnum voru af allt öšrum toga. Ég hafši fyrir žvķ djśpa sannfęringu, aš vķsasti vegurinn til glötunar ķ samskiptum viš Sovétrķkin vęri aš binda allt sitt trśss viš pólitķsk örlög eins manns – nefnilega Gorbachevs. Žaš vęri bęši vanhugsaš og varasamt. Ég hafši litla trś į žvķ, aš Gorbachev gęti komiš fram naušsynlegum umbótum į lömušu hagakerfi Sovétrķkjanna, hvaš žį, aš hann gęti komiš į lżšręšislegum umbótum į stjórnkerfi žess. Tilvistarkreppa Sovétrķkjanna vęri of djśp. Rįšandi öfl ķ Moskvu kynnu einfaldlega engin rįš til śrbóta.

Ég leit svo į, aš nżlenduveldi Sovétrķkjanna vęri aš lišast ķ sundur, lķkt og bresku og frönsku nżlenduveldin hefšu hruniš eftir lok seinni heimstyrjaldarinnar. Öfugt viš Putin var ég sannfęršur um, aš fall Sovétrķkjanna vęri žaš jįkvęšasta, sem unnt vęri aš stušla aš undir lok 20stu aldar. Ef Eystrasaltsžjóšunum tękist aš brjótast śt śr žjóšafangelsi Sovétrķkjanna meš frišsamlegum hętti, vęri margt sem benti til žess, aš žaš yrši upphafiš aš endalokum žeirra. Žvķ fyrr, žeim mun betra.

Um hvaš hafši Kalda strķšiš snśist af hįlfu vestręnna lżšręšisrķkja ķ tępa hįlfa öld, ef ekki um freslun undirokašra žjóša? Mér var stórlega misbošiš aš heyra leištoga vestręnna rķkja prédika žaš sem stefnu sķna upp ķ opiš gešiš į undirokušum žjóšum, aš žęr ęttu aš sętta sig viš örlög sķn, til žess aš viš į Vesturlöndum gętum bśiš viš friš og stöšugleika. Žetta hljómaši ķ mķnum eyrum sem argvķtug pólitķsk öfugmęli – og meiri hįttar mistök ķ žokkabót.

8. Mį eitthvaš af žessu lęra?

Žegar viš lķtum til baka og ķhugum žróun mįla sķšastlišinn aldarfjóršung, hvaša lęrdóma getum viš helst dregiš af reynslu Eystrasaltsžjóša aš fengnu sjįlfstęši?

Hin sįra sögulega reynsla žessara smįžjóša ķ seinni heimstyrjöldinni og af völdum sovéskrar nżlendustefnu ķ nęstum hįlfa öld, er geymd en ekki gleymd ķ žjóšarvitundinni. Žegar seinni heimstyrjöldin braust śt og herir Hitlers og Stalķns óšu į vķxl um löndin viš Eystrasalt, voru žessar žjóšir einar og yfirgefnar, ofurseldar örlögum sķnum. Žess vegna var žaš efst ķ huga stjórnmįlaleištoga žessara žjóša, aš fengnu sjįlfstęši, aš gera allt sem unnt vęri til aš tryggja nżfengiš sjįlfstęši frammi fyrir ytri ógn og aš byggja upp į nż stofnanir lżšręšis- og réttarrķkis.

Žetta žżddi aš uppfylla inntökuskilyršin fyrir inngöngu ķ Evrópusambandiš og NATO viš fyrsta mögulegt tękifęri.

Į umžóttunarskeišinu frį mišstżršu og rķkisreknu fyrirskipanahagkerfi ķ įtt til valddreifšs markašshagkerfis; og frį alręšisrķki ķ įtt til lżšręšis-og réttarrķkis – getur žaš rįšiš śrslitum aš njóta öflugs stušnings utan aš. Viš erfiša stefnumótun og įkvaršanatöku beittu leištogar ykkar gjarnan óbrigšulli męlistiku į hvaš horfši til réttrar įttar, og hvaš ekki. Mundi žessi stefnumótun eša žessi įkvöršun uppfylla inntökuskilyršin aš Evrópusambandinu og NATO, eša ekki?

Enda žótt Evrópusambandiš sé ekki hernašarbandalag, veitir žaš ašildarrķkjunum hlutdeild ķ „mjśku valdi“ stęrstu višskiptablokkar heimsins. Žaš munar um minna.

NATO er hins vegar hernašarbandalag, sem stendur opiš lżšręšisrķkjum, sem vilja öšlast hlutdeild ķ sameiginlegu öryggiskerfi frammi fyrir utanaškomandi ógn. Į tķmum Kalda strķšsins ķ hįlfa öld reyndist žetta hernašarbandalag bśa yfir nęgilegum fęlingarmętti til aš halda hugsanlegum įrįsaröflum ķ skefjum. Ég trśi žvķ, aš žaš sé óbreytt.

Žetta er aš mķnu mati mikilvęgasti lęrdómurinn, sem draga mį af reynslu Eystrasaltsžjóša, aš fengnu sjįlfstęši. Frį upphafi til žessa dags hefur hin pólitķska forysta sameinast um meginmarkmišiš – hvaš sem liši öšrum įgreiningsefnum: Ašild aš Evrópusambandinu og NATO.

Žessi markmiš hafa notiš óbrigšuls stušnings meirihluta žjóšanna, sem hafa ekki gleymt, heldur lęrt af mistökum fortķšarinnar. Žessi sameiginlegu markmiš – žvert į pólitķskar vķglķnur – hafa framkallaš žann innri aga, sem žarf til aš standa aš og fylgja fram erfišum og oft óvinsęlum įkvöršunum. Žetta hefur gengiš žrįtt fyrir félagslega įraun og ytri įföll, sem hafa reynt į pólitķskt žol og félagslega samheldni žessara žjóšfélaga. Žaš er žessi langtķma sżn og pólitķska stefnufesta um aš fylgja henni eftir, sem hefur umfram allt gert žjóšum Eystrasaltslanda kleift aš nį óumdeildum įrangri.

Žetta er lykillinn aš žeim ótvķręša įrangri, sem žiš hafiš nįš, aš fengnu sjįlfstęši.

Sem fullgildir ašilar aš Noršur-Atlantshafsbandalaginu hafiš žiš fęlingarmįtt NATO aš baki ykkur til aš halda ķ skefjum hótunum um ytri ógn viš fullveldi ykkar og öryggi.

Žetta er į alžjóšlegan męlikvarša „a success story“, sem ašrir geta lęrt mikiš af.

Til allrar óhamingju hefur stjórnmįlaforystu Śkraķnu į sama tķma, aš fengnu sjįlfstęši, gersamlega mistekist aš tryggja formlegt sjįlfstęši sitt, sem og aš byggja upp stofnanir lżšręšis- og réttarrķkis, sem fullnęgi lįgmarksskilyršum um ašild aš Evrópusambandinu og varnarsamtökum lżšręšisrķkja.

Žiš hafiš žvķ miklu aš mišla af reynslu ykkar. Žaš er tķmi til kominn, aš žiš beitiš įhrifum ykkar innan Evrópusambandsins og NATO til stušnings śkraķnsku žjóšinni, sem nś hefur rataš ķ djśpa tilvistarkreppu. Žiš hafiš žekkinguna og reynsluna. Žiš tališ tungumįl Rśssa og deiliš reynslunni meš Śkraķnumönnum af žvķ aš bśa viš ofrķki žeirra. Žiš eruš sérfręšingarnir. Nś er žaš ykkar aš deila reynslu ykkar, aš fengnu sjįlfstęši, meš Śkraķnumönnum um žaš, hvernig į aš brśa gjįna milli alręšis og lżšręšis, milli valdbeitingar og frelsis.

Žiš vitiš, hvernig į aš gera žetta. Žiš hafiš gert žaš meš góšum įrangri. Nś er žaš ykkar aš deila žessari reynslu meš nįgrönnum ykkar, sem žurfa į žvķ aš halda.

Jón Baldvin Hannibalsson Höf. var utanrķkisrįšherra Ķslands į įrunum 1988-1995

Deila į Facebook

Skrifa ummęli

Nafn
Netfang
Skilaboš
Skrįšu inn žetta orš
ķ žennan reit