Greinasafn

2017
 »aprķl

 »mars
 »febrśar
 »janśar
2016
 »desember
 »nóvember
 »október
 »september
 »įgśst
 »jślķ
 »jśnķ
 »maķ
 »aprķl
 »mars
 »febrśar
 »janśar
2015
2014
2013
2012
2011
2010
2009
2008
2007
2006
2005
2004
2003
2002
2001
2000
1999
1998
1997
1996
1995
1994
1993
1992
1991
1990

Articles in English

14.9.2016
WHAT“S WRONG WITH EUROPE – AND WHY DON“T YOU FIX IT?

Read more

9.9.2016
WHAT CAN WE LEARN FROM THE NORDIC MODEL?

Read more

31.3.2016
HOW TO SAVE CAPITALISM FROM THE CAPITALISTS - AND DEMOCRACY FROM THE PLUTOCRATS?

Read more

15.2.2016
The Transition from totalitarianism to democracy: WHAT CAN WE LEARN FROM THE BALTIC ROAD TO FREEDOM AND POST-INDEPENDENCE EXPERIENCE?

Read more

10.2.2016
„SOLIDARITY OF SMALL NATIONS: UTOPIAN DREAM OR PRACTICAL POLITICS?

Read more

All articles in English

1.8.2016

HVERNIG Į AŠ BJARGA LŻŠRĘŠINU FRĮ AUŠRĘŠINU – OG KAPĶTALISMANUM FRĮ KAPĶTALISTUNUM? Vištal ķ tvennu lagi, sem birtist ķ ritinu "Social-democratas" ķ Litįen og var tekiš ķ tilefni af 120 įra afmęli flokks jafnašarmanna žar ķ landi. Fyrri hluti.

Vištal Mörtu Vidunaité viš Jón Baldvin Hannibalsson. Vištališ birtist ķ ritinu „Socialdemokratas“ ķ Vilnius ķ jśnķ s.l. ķ tilefni af 120 įra afmęli Sósķal-Demokrataflokksins ķ Lithįen. Fyrri hluti vištals.

„Markašurinn er žarfur žjónn en óžolandi hśsbóndi“ (Tage Erlander, forsętisrįšherra Svķžjóšar 1946-69)

„Dansinn ķ kringum gullkįlfinn foršum daga hefur tekiš į sig nżja og kaldranalega mynd į okkar tķmum ķ tilbeišslu peningavaldsins og alręši fjįrmagnsmarkaša, sem hvort tveggja er fališ vald, įn mannlegs tilgangs. – Peningar eiga aš žjóna manninum, ekki aš stjórna honum.“ (Hans heilagleiki, Francis pįfi, NYT, maķ 2013).

Spurning: Hvernig skilgreinir žś helstu auškenni nżfrjįlshyggju-trśbošsins?

Svar: Žaš fyrsta, sem um žetta er aš segja er aš, žrįtt fyrir nafngiftina, er nżfrjįlshyggjan hvorki nż né į hśn nokkuš skylt viš fresisbarįttu fjöldans. Žetta er uppvakningur rķkjandi laissez-faire hagfręšikenninga aftan śr 19du öld. Kjarni žeirra er bernsk trś į óskeikulleik markaša og ešlislęga getu žeirra til aš leišrétta sjįlfa sig. Bįšar žessar trśarsetningar hafa reynst rangar. Kerfisbrestur óbeislašs kapķtalisma ķ kreppunni miklu milli 1930 og 1940 į seinustu öld stašfesti skipbrot žessarar hugmyndafręši.

Žaš tók heilan įratug meš ķhlutun rķkisins („New-Deal“ Roosevelts ķ Bandarķkjunum og norręna módeliš ķ Skandinavķu) og reyndar heila heimsstyrjöld aš vekja kapķtalismann til lķfsins į nż. Aldarfjóršungurinn eftir seinna strķš (1945-1970) reyndist vera gullöld hins sósķal-demókratiska velferšarrķkis. Įrangur žess er óumdeilanlegur. Žetta var tķmabil öflugs hagvaxtar, sem einkenndist af vaxandi jöfnuši lķfsgęšanna – mikiš framfaratķmabil, sem var laust viš kreppur. Įrangurinn byggšist į žvķ aš hafna sjįlfum forsendum nżfrjįlshyggjunnar um alręši markaša og böl rķkisafskipta. Žess ķ staš višurkenndu menn mikilvęgt hlutverk lżšręšislegs rķkisvalds til aš setja mörkušum skżrar leikreglur og til aš fyrirbyggja ešlislęgar tilhneigingar óbeislašs markašskerfis til óvišundandi misskiptingar aušs og tekna.

Nżfrjįlshyggjutķmabiliš, sem nś er ķ andaslitrunum, byrjaši meš uppreisn gegn velferšarrķkinu – meš žvķ aš vekja upp aftur trśna į óskeikulleik markaša og skašsemi rķkisafskipta. Žetta minnir um margt į spilavķtis-kapķtalismann, sem hrundi ķ Kreppunni miklu 1930. Gjaldžrot Lehmans“Brothers ķ september 2008 tįknar endalok žessarar nżfrjįlshyggju-tilraunar. Enn į nż endaši žessi tilraun meš óbeislašan kapķtalisma ķ hruni. Žaš sem viš tók var stęrsti björgunaleišangur rķkisins ķ sögunni til aš forša okkur frį nżrri heimskreppu. Ašgeršir rķkisins austan hafs og vestan meš massķvri rķkisfjįrmögnun og bankabjörgun foršaši okkur į seinustu stundu frį nżrri heimskreppu.

Meš ašgeršum rķkisvaldsins tókst aš koma ķ veg fyrir algera lömun kerfisins. Ķ stašinn upplifum viš nś samdrįttarskeiš („ a great recession“), sem ekki sér fyrir endann į. Hver er munurinn į heimskreppunni į seinustu öld, sem ķ Evrópu reyndist vera frjór jaršvegur fyrir fasisma og leiddi til nżrrar heimsstyrjaldar – og samdrįttarskeišsins, sem viš nś upplifum? Munurinn er sį, aš nśna kom rķkiš til bjargar og foršaši kerfinu frį algerri lömun. Enn einu sinni žurfti rķkiš aš bjarga kapķtalismanum frį kapķtalistunum.

Žetta hefur afhjśpaš nż-frjįlshyggjuna endanlega. Žetta eru gervivķsindi ķ žjónustu hinna ofurrķku. Žaš er margt lķkt meš nż-frjįlshyggjumönnum og kommśnistum. Hvort tveggja eru öfga-kenningar. Bįšir trśa į „Stóra-sannleik“. Hvorug kreddan į nokkuš skylt viš vķsindi. Nżfrjįlshyggjan er ķ reynd ķ fullkominni andstöšu viš frelsishugsjónina. Aušvald hinna fįu žżšir helsi hinna mörgu. Og aš svo miklu leyti sem žetta er hugmyndafręši ķ žjónustu hinna ofurrķku og hafnar hlutverki lżšręšislegs rķkisvalds, er kenningin andlżšręšisleg. Og hśn į fįtt sameiginlegt meš frjįlslyndisstefnu 19du aldar (John Stuart Mill), sem studdi lżšręšislegar umbótahreyfingar fyrir atbeina lżšręšislegs rķkisvalds ķ nafni mannśšarstefnu.

Spurning: „Hlutverk rķkisvaldsins“ viršist hér var stóra įgreiningsmįliš. Er žaš ekki frumskylda lżšręšislegs rķkisvalds aš vernda „réttarrķkiš“ (rule of law) og, aš „allir sé jafnir fyrir lögunum“?

Svar: Žetta er kjarni mįlsins. Aušsöfnun ķ höndum fįrra fylgir grķšarlegt pólitķskt vald. Žetta forréttindavald hinna fįu er oršiš ógnun viš lżšręšiš. Hinir ofurrķku öšlast vald til aš breyta helstu leikreglum samfélagsins sér ķ hag. Lżšręšiš veršur žį fórnarlamb aušręšis. Markašir lśta ekki neinum nįttśrulögmįlum. Markašir eru geršir af mannahöndum. Markašir eru ķ reynd ekkert annaš en lög og reglur, sem stjórnvöld setja – žaš ręšst allt af pólitķk. Ef žessar reglur eru hannašar ķ žįgu hinna ofurrķku, eins og t.d. er žegar ķ vaxandi męli ķ Bandarķkjunum (og um of innan Evrópusambandsins), er žaš ekki einungis ógnun viš lżšręšiš, heldur lķka grundvallarreglur réttarrķkisins. Viš erum ekki lengur jöfn fyrir lögunum. Tökum nokkur dęmi:

Sjśkt fjįrmįlakerfi: Į tķmabili frjįlshyggjunnar upp śr 1980 hefur fjįrmįlakerfiš vaxiš raunhagkerfinu gjörsamlega yfir höfuš. Sķvaxandi hluti hagnašar aušhringa og hinna ofurrķku į uppruna sinn ķ kauphallar- og fasteignabraski, sem hvort tveggja stjórnast af skammtķmagróšavon, fremur en af langtķmafjįrfestingum ķ framleišsluferlum, sem skapa atvinnu. Örfįir alžjóšlegir risabankar eru markašsrįšandi, svo stórir, aš žeir teljast geta dregiš hagkerfi heimsins meš sér ķ fallinu, ef į reynir. Eldvarnarveggurinn milli venjulegra višskiptabanka og įhęttusękinna „skuggabanka“ (įvöxtunarsjóšir), sem var reistur aš fenginni reynslu ķ Kreppunni miklu, var rifinn nišur fyrir seinustu aldamót. Sķšan žį hefur skuggabankakerfiš tśtnaš śt. Innistęšutryggingar į vegum rķkisins – sem eru naušsynlegar til aš tryggja venjulegan sparnaš – var lįtinn nį yfir įhęttusamt fjįrmįlabrask.

Žar meš er sišferšileg bjögun („moral hazard“), aš taka blinda įhęttu meš annarra fé ķ von um ofurgróša, en ķ trausti žess, aš ašrir beri skašann, ef illa fer, oršin kerfislęg. Žetta er örhvikt įhęttufjįrmagn, sem leitar um allan hnöttinn aš skammtķmagróša, en fęlist og flżr viš fyrstu merki um vandręši. Žegar žaš flżr, skilur žaš eftir sig svišna jörš, sem getur lżst sér ķ föllnum gjaldmišlum, bankahruni og ofurskuldsettum rķkjum. Ašeins ķhlutun rķkisstjórna, sešlabanka og alžjóšastofnana, hafa hvaš eftir annaš komiš ķ veg fyrir hrun fjölda rķkja į tķmabili nżfrjįlshyggjunnar. Žaš er oršin regla fremur en undantekning, aš rķki verši aš koma fjįrmįlamörkušum til bjargar.

Frelsi įn įbyrgšar: Ein af kenningum frjįlshyggjunnar er sś, aš forstjórum fyrirtękja beri ašeins skylda til aš hįmarka verš hlutabréfa og įrsfjóršungslegan hagnaš hluthafa. Engu skiptir, aš hlutafé gengur kaupum og sölum og eignarhaldiš er žar meš breytilegt frį degi til dags. Ķ krafti žessarar kenningar eru forstjórar sagšir žurfa innbyggša hvata til aš hįmarka gróša. Forstjóralaun meš kaupaukum eru oršin mörg hundrušföld į viš mešallaun starfsmanna fyrirtękjanna. Engu breytir žótt žessir sömu forstjórar keyri fyrirtękin ķ žrot. Žeir hirša samt umbunina. Kostuleg „įrangursstjórnun“ žaš, eša hitt žó heldur.

Žarna er aš finna hluta skżringarinnar į žvķ, hvers vegna tekjur og eignir safnast hrašvaxandi į fįrra hendur, į sama tķma og raunlaun standa ķ staš. Žetta skżrir lķka, hvers vegna langtķmafjįrfestingar eru vanręktar, žaš dregur śr sköpun nżrra starfa, langtķmaatvinnuleysi festir sig ķ sessi og starfsöryggi og réttindi launžega lįta undan sķga. Ķ žessari gróšamyndunarmaskķnu eru innbyggšir hvatar til aš stunda markašsmisnotkun, innherjavišskipti, bókhaldshagręšingu og ašra fjįrmįlaglępi. Hin sišferšilega bjögun er innbyggš ķ kerfiš. Kerfiš er fįrsjśkt. Mikil įhętta gefur af sér hįar hagnašartölur (žęr hafa aldrei veriš hęrri en eftir hrun). En žegar gróšinn snżst upp ķ tap, bera skattgreišendur tapiš. Žannig hefur žjóšfélagssįttmįlinn veriš rofinn. Frelsi hinna fįu til aš gręša er įn nokkurrar žjóšfélagslegrar įbyrgšar.

Ķsland er gott dęmi um žetta. Nż-einkavęddir bankar hlóšu upp skuldum ķ erlendum gjaldmišum, sem nįmu meira en tķfaldri žjóšarframleišslu okkar, įšur en skuldafjalliš hrundi. Rannsóknarnefnd Alžingis komst aš žeirri nišurstöšu, aš margir af eigendum/stjórnendum bankanna hefšu gert sig seka um glępsamlega hegšun, skv. mottóinu: „Besta leišin til aš ręna banka er aš eiga banka“. Nefndin komst lķka aš žeirri nišurstöšu, aš pólitķska forystan og eftirlitsstofnanir vęru uppvķs aš vanrękslu og hefšu brugšist skyldum sķnum. Nišurstašan af žessu frjįlshyggjuęvintżri, ķ hverju landinu į fętur öšru, er vķšast hvar sś sama: Öllu er snśiš į haus: Hagnašurinn er einkavęddur en skuldirnar eru žjóšnżttar. Hvaš segir žetta okkur um jafnręšiš frammi fyrir lögunum og stöšu réttarrķkisins?

Skattasamkeppni nišur į viš: Nęstum helmingur allra alžjóšavišskipta fer fram innan vébanda fjölžjóšlegra aušhringa. Žeir hafa oftar en ekki tryggt sér yfirrįš yfir aušlindum og framleišsluferlum meš markašsrįšandi stöšu. Žaš er žeirra einkamįl, hvernig žeir haga veršlagningu ķ ferlinu frį hrįefni til sölu yfir bśšarboršiš. Žessir aušhringar rįša žvķ meš veršlagningarstefnu sinni, hvar žeir bóka hagnaš og greiša śt arš til hluthafa. Ķ vaxandi męli gera žeir žaš ķ skattaskjólum eša ķ löndum, žar sem žeir njóta skattfrķšinda. Einstök žjóšrķki standa frammi fyrir žvķ aš vera žvinguš til aš taka žįtt ķ „skattasamkeppni nišur į viš“. Eitt af mörgum dęmum um, aš fjįrmagniš er alžjóšlegt, en pólitķkin er stašbundin ( „lokal“).

Žessi fjölžjóšafyrirtęki taka sér žannig vald til aš įkveša žaš sjįlf, hvort – og žį hvar – žau greiša skatta. Pólitķsk įhrif žeirra eru išulega margföld į viš styrk žeirra žjóšrķkja, sem žau fįst viš. Ķslendingar žekkja žetta vel af eigin reynslu. Viš seljum okkar dżrmętu hreinu og endurnżjanlegu orku į undirverši. Į nęstu įrum koma žessir įratuga gömlu samningar til endurskošunar. Žį reynir į samningstöšu žjóšrķkisins. Geta aušhringarnir haldiš įfram aš hefja sig upp yfir lögin? Žetta hefur ekkert aš gera meš frjįlsa markaši. Raunverulegir samkeppnismarkašir eru undantekning fremur en regla. Reglurnar sem stżra hegšun į markaši, eru yfirleitt settar af forstjóraveldi aušhringanna – eša stjórnmįlamönnum ķ žeirra žjónustu. Veikleiki fjölmargra žjóšrķkja neyšir žau išulega til aš taka žįtt ķ skattasamkeppninni nišur į viš. Žaš žarf alžjóšasamstarf til aš rįša viš hiš alžjóšlega kapital.

Skattaskjólin: Frumskylda lżšręšislegra stjórnvalda er aš tryggja jafnręši allra frammi fyrir lögum. Hvers vegna eiga lżšręšislegar rķkisstjórnir, fulltrśar almannavaldsins, aš lįta bjóša sér, aš eigendur fjarmagnsins, hinir ofurrķku (žetta eina prósent, sem į eša ręšur meirihluta jaršneskra gęša) taki lögin ķ eigin hendur og undanskilji tekjur sķnar og eignir frį skattlagningu ķ almannažįgu? Hvaš réttlętir, aš lżšręšislegar rķkisstjórnir framselji slķk forréttindi ķ hendur aušklķkunnar? Hvernig getum viš vęnst žess, aš löghlżšnir borgarar og fyrirtęki keppi į markaši viš samkeppnisašila, sem eru hafin yfir lögin – sem rķkiš lętur lķšast aš njóti slķks forskots, įšur en samkeppnin byrjar? Alžjóšastofnanir, eins og t.d. G-20, Alžjóšabankinn, Alžjóšagjaldeyrissjóšurinn (IMF) – og sjįlft Evrópusambandiš – kynna sig gjarnan til leiks sem verndarengla samręmdra reglna, sem eigi aš gilda ķ alžjóšavišskiptum. Hvernig stendur žį į žvķ, aš žessar alžjóšastofnanir lįta sķkt ójafnręši lķšast įrum og įratugum saman?

Sķvaxandi ójöfnušur: Žetta fįrsjśka og stjórnlausa fjįrmįlakerfi, sem hefur žanist śt į tķmabili nżfrjįlshyggjunnar, hefur leitt af sér sķvaxandi ójöfnuš aušs og tekna. Žessi ójöfnušur er oršinn meiri en var, įšur en įhrifa velferšarrķkis jafnašarmanna fór aš gęta eftir seinna strķš. Samkvęmt nżlegri skżrslu Oxfam į 1% hinna ofurrķku meiri auš en 99% mannkyns. Samkvęmt Alžjóšabankanum eiga 64 einstaklingar meiri auš en hinn fįtękari helmingur mannkynsins. Meira en helmingur allra fjįrmagnstekna (aršur, vextir, leiga o.s. frv.) rennur til innan viš 1% mannkyns.

Į sama tķma hafa laun launžega ķ Bandarķkjunum stašnaš aš raungildi s.l. 30 įr. Hlutur launa ķ žjóšartekjum heimsins ķ samanburši viš arš af fjįrmagni hefur lękkaš svo nemur risavöxnum upphęšum. Fįtękt hefur fariš vaxandi ķ hinum žróušu rķkjum heimsins, ekki sķst vegna langvarandi atvinnuleysis og vaxandi réttleysis vinnandi fólks ķ samskiptum viš atvinnurekendur. Ein skżringin er sś, aš verkalżšshreyfingin er vķšast hvar į undanhaldi. Žessar žróunartilhneigingar eru innbyršis tengdar. Sóknin eftir skammtķmagróša gegnum kauphallar- eša fasteignabrask žżšir minni langtķmafjįrfestingu ķ innvišum žjóšfélagsins og ķ raunhagkerfinu og ž.a.l. fęrri vel borgandi störf og meira atvinnuleysi.

Spurning: Ertu aš segja, aš vald hinnar alžjóšlegu fjįrmįlaelķtu hafi vaxiš bęši lżšręšinu og réttarrķkinu yfir höfuš?

Svar: Ķ kapķtalķsku markašshagkerfi hefur veriš óskrįšur en višurkenndur žjóšfélagssįttmįli, sem veršur aš halda ķ heišri, ef viš eigum aš gera okkur vonir um aš višhalda félagslegri samheldni og trausti almennings į stofnunum žjóšfélagsins. Ein grundvallarreglan er žessi: Žś ert frjįls aš žvķ aš keppa eftir hįmarksarši og uppskera rķkulegan įvinning, svo lengi sem žś tekur įhęttu meš eigiš fé og spilar samkvęmt settum leikreglum. Svo lengi sem žś samžykkir, aš žś berir tapiš sjįlfur, ef illa fer. Hagnašur og tap eru tvęr hlišar į sömu mynt. Og svo lengi sem žś greišir skatta og skyldur til samfélagsins, sem gerši žig rķkan. Ljįum eyra Warren Buffet, sem er einn af örfįum rķkustu mönnum heims, sem sagši um stöšu sķna sem margmilljaršamęrings: „Hvaš ętli hefši oršiš śr mér, hefši ég veriš fęddur ķ Bangladesh?“

Žaš er į grundvelli žessa óskrįša žjóšfélagssįttmįla, sem flestir samžykkja ójöfnuš upp į vissu marki, sem réttmęta umbun fyrir frumkvęši, dugnaš, vilja til aš taka įhęttu – og sköpunarkraft. En ef žessum grundvallarreglum er öllum snśiš į haus; ef ofuraršur bóluhagkerfisins er allur einkavęddur (og jafnvel skattsvikinn) en tapiš ķ nišursveiflunni er žjóšnżtt – žį er žessi óskrįši žjóšfélagssįttmįli žar meš rofinn. Žį erum viš ekki bara aš fįst viš afleišingar fjįrmįlakreppu. Fjįrmįlakreppan er žį aš grafa undan buršarstošum hins kapķtalķska markašskerfis sjįlfs. Žį erum viš stödd ķ mišri žjóšfélagskreppu.

Žegar hinir ofurrķku – žetta svokallaša 1% - bķta höfušiš af skömminni meš žvķ aš fela uppsafnašan auš sinn ķ svoköllušu skattaparadķsum, til žess aš foršast aš leggja sitt af mörkum til samfélagsins, žį hafa žeir tekiš lögin ķ eigin hendur – sagt sig śr lögum viš samfélagiš. Hinn skattskyldi hluti einn og sér af žeim auši, sem falinn hefur veriš ķ skattaskjólum utan viš lög og rétt, mundi duga til aš leysa skuldakreppuna, sem nś hrjįir žjóšrķkin eftir hruniš 2008. Lķtill hluti žessara földu fjįrsjóša hinna fįu mundi duga til aš endurreisa velferšarrķkin, sem sum eru aš hruni komin. Veruleikinn er hins vegar sį, aš skattgreišendur ķ žeim löndum, sem haršast hafa oršiš śti ķ fjįrmįlakreppunni, eru nś neyddir til aš greiša hęrri skatta og žola harkalegan nišurskurš į samfélagslegri žjónustu (ķ heilbrigšis- og menntamįlum) – ķ žvķ skyni aš bjarga fjįrmįlakerfi hinna ofurrķku.
Žetta er harkalegasta ógnin viš lżšręšislegt stjórnarfar, allt frį žvķ aš kommśnistar brutust til valda ķ Rśsslandi eftir fyrra strķš, og fasistar nįšu völdum ķ Evrópu į millistrķšsįrunum. Žaš var veikleiki lżšręšislegra rķkisstjórna ķ aš fįst viš afleišingar heimskreppunnar milli 1930-40, sem skapaši frjóan jaršveg fyrir fasismann, sem sķšan leiddi af sér seinni heimsstyrjöldina. Žekkjum viš ekki sjśkdómseinkennin? Erum viš dęmd til aš endurtaka öll žessi mistök enn og aftur? Hvenęr ętlum viš aš lęra af reynslunni?

Stiklur meš vištali viš JBH – fyrri hluti:

Deila į Facebook

Skrifa ummęli

Nafn
Netfang
Skilaboš
Skrįšu inn žetta orš
ķ žennan reit