Greinasafn

2017
 »maķ

 »aprķl
 »mars
 »febrśar
 »janśar
2016
 »desember
 »nóvember
 »október
 »september
 »įgśst
 »jślķ
 »jśnķ
 »maķ
 »aprķl
 »mars
 »febrśar
 »janśar
2015
2014
2013
2012
2011
2010
2009
2008
2007
2006
2005
2004
2003
2002
2001
2000
1999
1998
1997
1996
1995
1994
1993
1992
1991
1990

Articles in English

14.9.2016
WHAT“S WRONG WITH EUROPE – AND WHY DON“T YOU FIX IT?

Read more

9.9.2016
WHAT CAN WE LEARN FROM THE NORDIC MODEL?

Read more

31.3.2016
HOW TO SAVE CAPITALISM FROM THE CAPITALISTS - AND DEMOCRACY FROM THE PLUTOCRATS?

Read more

15.2.2016
The Transition from totalitarianism to democracy: WHAT CAN WE LEARN FROM THE BALTIC ROAD TO FREEDOM AND POST-INDEPENDENCE EXPERIENCE?

Read more

10.2.2016
„SOLIDARITY OF SMALL NATIONS: UTOPIAN DREAM OR PRACTICAL POLITICS?

Read more

All articles in English

4.5.2015

SAMSTAŠA SMĮŽJÓŠA GETUR BREYTT HEIMINUM

Hér kemur žżšing į vištali Ilze Nagla, fréttaritara lettneska rķkissjónvarpsins (LTV) viš Jón Baldvin Hannibalsson, fyrrverandi utanrķkisrįšherra Ķslands, um stušning Ķslendinga viš endurheimt sjįlfstęšis Eystrasaltsžjóša, įgreining viš leištoga Vesturveldanna, sess Gorbachevs ķ sögunni, hrun Sovétrķkjanna og samstöšu smįžjóša, sem getur breytt heiminum.

Sp. Žegar leiš į nķunda įratug seinustu aldar – og bošašar umbętur Gorbachevs létu į sér standa – fóru Eystrasaltsžjóširnar ķ vaxandi męli aš hrista hlekkina. Viš vildum endurheimta fyrra sjįlfstęši. Žś varst utanrķkisrįšherra Ķslands į žessum tķma (1988-95) og sem slķkur mešlimur ķ rįšherrarįši NATO. Hvernig var sjįlfstęšisbarįttu okkar tekiš į Vesturlöndum į žessum tķma?

Sv: Fįlega – svo ekki sé meira sagt. Talsmönnum ykkar var śthżst af rįšstefnum um endalok Kalda strķšsins. Ķ einkasamtölum voru žeir snuprašir – varašir viš aš spilla sambśšinni viš Sovétrķkin og hvattir til aš semja viš žau um aukna heimastjórn. Žetta var žvert į vęntingar leištoga sjįlfstęšishreyfinganna ķ žessum löndum. Ešlilega. Žeir bjuggust viš žvķ, aš žeim yrši tekiš opnum örmum. En žaš var nś öšru nęr. Hvers vegna? Žaš var vegna žess aš endurheimt sjįlfstęši ykkar žżddi, aš žiš segšuš skiliš viš Sovétrķkin. Engu breytti, žótt žiš segšuš sem satt var, aš žjóšir ykkar hefšu aldrei gengiš sjįlfviljugar ķ Sovétrķkin. Žiš hefšuš veriš žvinguš inn og innlimuš meš hernįmi og hervaldi. Hvaš sem žvķ lķšur, hefši endurreist sjįlfstęši ykkar įriš 1990 žżtt śtgöngu śr Sovétrķkjunum.

Leištogar Vesturlanda – Bush eldri, Kohl kanslari, jįrnlafšin Thatcher og m.a.s. gįfnaljósiš Mitterand voru öll sammįla um, aš žaš mętti ekki gerast. Hvers vegna ekki? Vegna žess aš žį yrši Gorbachev sennilega steypt af stóli; haršlķnumennirnir (lęrisveinar Stalķns) mundu žį aftur nį völdum til aš hindra, aš Sovétrķkin lišušust ķ sundur. Kalda strķšiš hęfist į nż og – ķ versta tilviki – myndu vopnuš įtök brjótast śt, til aš hindra, aš žjóšir Miš- og Austur-Evrópu gętu losnaš undan oki Sovétrķkjanna. Žetta var oršiš spurning um strķš eša friš.

Leištogar sjįlfstęšishreyfinga ykkar voru spuršir, hvort žeir ętlušu aš bera įbyrgš į žvķ, aš allt fęri aftur ķ bįl og brand? Ętlušu žeir aš gerast frišarspillar? Žeim var tekiš eins og óvelkomnum bošflennum ķ bręšralagi stórveldanna, žar sem veriš var aš semja um endalok kalda strķšsins. Og reyndar um lyktir seinni heimstyrjaldar ķ žessum heimshluta.

Leištogar Vesturvaldanna höfšu reyndar rétt fyrir sér ķ einu. Žaš var mikiš ķ hśfi: Afvopnunarsamningar – bęši um kjarnavopn og venjuleg vopn; frelsun Austur-Evrópu; frišsamleg sameining Žżskalands – og samžykki Gorbachevs viš žvķ, aš sameinaš Žżskaland yrši įfram ķ NATO; nišurskuršur herja og heimkvašning hernįmsliša ķ Austur-Evrópu; endalok kalda strķšsins; bętt sambśš stórvelda. Nż heimsmynd. Hvorki meira né minna.

Sp. Voru leištogar lżšręšisrķkjanna virkilega svo kaldrifjašir, aš žeir vildu fórna draumum okkar um sjįlfstęši fyrir frišarsamninga viš Sovétrķkin?

Sv.: Ég er ekki viss um, aš ķ huga margra žeirra hafi žetta veriš talin vera mikil fórn. Eftir hįlfa öld ķ žjóšafangelsi Sovétsins voru Eystrasaltsžjóširnar „gleymdar“ žjóšir. Žiš voruš horfin af radarskjį samtķma stjórnmįla. Kohl og Mitterand skrifušu Landsbergis, leištoga sjįlfstęšishreyfingar Litįa, og skorušu į hann aš fresta framkvęmd sjįlfstęšisyfirlżsingarinnar (frį 11. mars, 1990). Ķ stašinn ętti hann aš semja um įframhaldandi sambśš viš Sovétrķkin, įn fyrirfram skilyrša.

Og Bush, Bandarķkjaforseti, heimsótti Kyiv, höfušborg Śkraķnu ķ febrśar 1990. Žar flutti hann ręšu – reyndar į sjįlfu frelsistorginu, Maidan – ręšu, sem sķšan hefur oršiš fręg aš endemum. Hśn er kölluš „the chicken speech“. Žar skoraši hann į Śkraķnumenn aš hafna „öfgafullri žjóšernishyggju“. Hann hvatti žį til aš halda Sovétrķkjunum saman – allt ķ nafni frišar og stöšugleika. Žessi ręša hefši hljómaš eins og tónlist ķ eyrum manns, sem heitir Vladimir Putin, hefši hśn veriš flutt ķ dag. Žaš er skiljanlegt śt frį bęjardyrum lišsforingja ķ sovésku leynižjónustunni. En sem stefnuyfirlżsing af vörum leištoga lżšręšisrķkja Vesturlanda voru žetta pólitķsk öfugmęli.

Leištogar Vesturlanda höfšu bundiš vonir sķnar um endalok kalda strķšsins viš pólitķsk örlög eins manns. Sį hét Mikhail Sergeyvich Gorbachev. Ekkert mętti segja eša gera, sem gęti stofnaš völdum hans ķ Kreml ķ hęttu. Žetta er skżringin į žvķ, hvers vegna leištogum sjįlfstęšishreyfinga Eystrasaltsžjóša var fįlega tekiš, žegar žeir leitušu eftir stušningi ķ vestri, hjį NATO og vķšar.

Sp. Voru žetta rķkjandi višhorf hjį leištogum Vesturveldanna?

Sv: Tvķmęlalaust. Sérstaklega var žaš svo ķ Žżskalandi. Žar rķkti sannkölluš „Gorbamanķa“. Žjóšverjar litu svo į, aš frišsamleg sameining Žżskalands og įframhaldandi vera sameinašs Žżskalands ķ NATO, vęri hvort tveggja undir Gorbachev komiš. Žeir greiddu fślgur fjįr ķ tóman rķkissjóš Rśssa til aš greiša fyrir sameiningu Žżskalands og heimkvašningu hernįmslišs Rśssa. Vinsęldir Gorbachevs ķ Žżskalandi voru slķkar, aš skv. skošanakönnunum hefši hann hlotiš meirihlutafylgi sem kanslari Žżskalands, hefši hann bošiš sig fram. Ętlušu svo einhverjir nafnlausir uppreisnarmenn į jašri Sovétrķkjanna aš spilla žessum stórkostlega įrangri? Og hugsanlega hleypa öllu ķ bįl og brand? Hvķlķk ósvķfni!

Žetta gefur tilefni til aš segja fįein orš um arfleifš Gorbachevs og sess hans ķ sögunni. Hann į aš njóta sannmęlis. Žaš veršur aldrei frį honum tekiš, aš įkvöršun hans um aš beita ekki hervaldi til aš višhalda sovéskum yfirrįšum ķ lepprķkjunum ķ Miš- og Austur-Evrópu (eins og bęši Nikita Kruschev og Leonid Brésnev höfšu gert ķ Bśdapest 1956 og Prag 1968) gerši frišsamleg endalok kalda strķšsins möguleg. Gorbachev er žvķ frišarhöfšingi. Fyrir vikiš var hann žvķ vel kominn aš frišarveršlaunum Nóbels. En ķ janśar 1991 var hann kominn į fremsta hlunn meš aš drekkja sjįlfstęšishreyfingu Eystrasaltsžjóša ķ blóšbaši. Į seinustu stundu sį hann aš sér, lét undan sķga – ķ nafni frišarins. Fyrir žaš ber aš žakka og meta aš veršleikum.

Žetta er hins vegar įstęšan fyrir žvķ, aš frišarins mašur, Mikhail Gorbachev – vegsamašur sem hann var og er į Vesturlöndum – er hatašur og fyrirlitinn ķ heimalandi sķnu, Rśsslandi. Ķ augum Rśssa, sem margir deila stórveldisdraumum Putins, er Gorbachev nįnast landrįšamašur. Hann er mašurinn, sem glutraši nišur stórfenglegum landvinningum Rśssa ķ föšurlandsstrķšinu mikla – eins og žeir nefna seinni heimstyrjöldina. Hann er mašurinn sem hreyfši hvorki legg né liš til aš hindra upplausn og fall Sovétrķkjanna. Stalķn var aš vķsu haršstjóri, en hann gerši Sovétrķkin aš heimsveldi. Gorbachev kann aš vera mętur mašur, en mikilmenni – žaš er hann ekki.

Sp. Hver veršur aš žķnu mati dómur Gorbachevs ķ sögunni?

Sv. Žessi spurning gefur tilefni til aš bera saman hlut tveggja einstaklinga ķ sögu žessara tķma – einstaklinga, sem stóšu, žrįtt fyrir allt, ķ svipušum sporum. Žeir tóku viš völdum ķ kommśniskum alręšisrķkjum, sem įttu aš baki blóšuga haršstjórn, en voru efnahagslega nįnast ķ rśst. Žetta voru arftaki Maós ķ Kķna, Deng Xiao Peng, og Gorbachev, arftaki haršstjórans, Stalķns.
Gorbachev bošaši opnun (glasnost) og kerfisbreytingu (perestroika). Hann stefndi aš lżšręšislegum umbótum og auknu tjįningarfrelsi. Žaš įtti aš koma fyrst og leiša til kerfisbreytingar. Honum lįšist hins vegar aš setja fram vandlega hugsaša og undirbśna umbótaįętlun. Er hęgt aš „reformera“ kommśnķskt alręšiskerfi og mišstżrt efnahagsbįkn? Žaš kom į daginn, aš Gorbachev hafši ekki gręnan grun um, hvernig ętti aš fara aš žvķ. Ķ stašinn fyrir umbętur upplifšu Rśssar pólitķska upplausn, efnahagslegt hrun, skort, fįtękt og nišurlęgingu. Žetta er arfleifš frišarhöfšingjans heima fyrir.

Deng Xiao Peng var oršinn vitrari af langri lķfsreynslu. Hann byrjaši į umbótum heima fyrir, fyrst ķ landbśnaši, svo meš opnun landsins fyrir erlendar fjįrfestingar og innflutta tękni. Įrangurinn hefur ekki lįtiš į sér standa. Stórkostlegasta efnahagsbylting allra tķma, sem hefur lyft lķfskjörum hundruša milljóna Kķnverja frį örbirgš til bjargįlna į undraskömmum tķma. Stjórnarfarsbreytingar ķ lżšręšisįtt munu koma ķ fyllingu tķmans. Reynslan sżnir, aš Deng hafši rétt fyrir sér. Gorbachev brast hins vegar djśpan skilning į gangvirki efnahagslķfsins. Hann skildi žjóš sķna eftir meš tóman disk.

Sp. En aftur aš afstöšu leištoga Vesturveldanna til sjįlfstęšisbarįttu Eystrasaltsžjóša. Hvers vegna žetta ginnungagap milli hįtķšarręšunnar um lżšręši og sjįlfsįkvöršunarrétt žjóša og raunveruleikans, ef veruleikinn er allur annar ķ bakherbergjum valdsins?

Sv: Ég tel mig hafa gefiš fullnęgjandi skżringar į žvķ. Śtganga Eystrasaltsžjóša śr sovéska nżlenduveldinu var talin geta valdiš žvķ, aš Gorbachev yrši steypt af stóli og ķ stašinn kęmust haršlķnumenn til valda. Žar meš vęri allt tapaš, sem lok kalda strķšsins gęti fęrt viškomandi žjóšum ķ hreinan įvinning: frelsun Austur-Evrópu, sameining Žżskalands, afvopnunarsamningar o.s. frv.

Höfum hugfast, aš sagan kennir okkur, aš stórveldum – gömlum nżlenduveldum – er flest annaš hugstęšara en sjįlfstęši smįžjóša. Hugsiš augnablik um bresku, frönsku og spęnsku nżlenduveldin. Hugsiš um samskipti Englendinga viš Ķra, Skota og Walesbśa. Hvaš er aš gerast ķ dag? Örvęntingarfull tilraun til žess aš halda sambandsrķkinu – the United Kingdom – saman.

Stórveldi, sem eiga viš aš strķša innri veikleika af žessu tagi, verša seint ķ framvaršarsveitinni, žar sem barist er fyrir sjįlfstęši smįžjóša. Žegar ég var aš tala mįli ykkar viš starfsbręšur mķna, utanrķkisrįšherra annarra smįžjóša ķ Evrópu, voru undirtektir daufari en ętla mętti, vegna žess aš žekkingin į sögu ykkar var tżnd. Mér er minnisstętt, aš einn starfsbróšir minn svaraši mįlaleitunum mķnum um stušning meš žvķ aš segja: Hvers vegna ert žś alltaf aš tala um sjįlfstęšisrétt žessara žjóša? Hafa žęr ekki tilheyrt Rśsslandi ķ reynd um aldir? Hafi žetta veriš rķkjandi višhorf vķšar ķ kanselķum Evrópu, er ekki vķst, aš menn žar hafi litiš svo į, aš veriš vęri aš fórna sjįlfstęši smįžjóša fyrir įvinning frišarferlisins.

Žegar svo var komiš, aš yfirlżst stefna forystumanna lżšręšisrķkja į Vesturlöndum viš lok kalda strķšsins var oršin sś, ķ orši og į borši, aš žaš yrši aš halda Sovétrķkjunum saman, hvaš sem žaš kostaši – ķ nafni frišar og stöšugleika – žį mįtti hugsandi mönnum ljóst vera, aš eitthvaš hafši fariš śrskeišis. Žaš var eitthvaš mikiš aš. Žaš sem var aš, var kolröng greining į pólitķskum og efnahagslegum lķfslķkum Sovétrķkjanna viš óbreytt įstand. Žrįtt fyrir hįfleygar yfirlżsingar bólaši hvergi į efndum um umbętur innanlands. Efnahgskerfiš var ķ lamasessi. Žaš skilaši ekki vörunum.

Ginnungagapiš milli sjįlfsupphafningarįróšurs sovéska valdakerfisins og veruleikans, eins og hann blasti viš venjulegum borgurum, var oršiš of breytt til aš žaš yrši brśaš. Sovétrķkin voru ķ tilvistarkreppu. Žaš var śt ķ hött af leištogum Vesturlanda aš binda öll sķn trśss viš pólitķsk örlög eins manns. Žaš var ekkert sjįlfgefiš, aš haršlķnumenn kęmu til baka, žótt Gorbachev missti völdin. Žetta var allt vanhugsaš . Forsendurnar voru rangar og kśrsinn vitlaus.

Sp. Hvašan kom žér, utanrķkisrįšherra smįžjóšar, sjįlfstraust til aš žykjast vera žess umkominn aš vita meira um sundurvirkni og innri erfišleika Sovétrķkjanna en leištogar stórveldanna meš alla sķna sérfręšinga sér aš baki?

Sv: Žaš er kannski ekki eins fjarstęšukennt og žaš kann aš žykja viš fyrstu sżn. Žetta er nokkuš, sem žiš rekiš ykkur į hvaš eftir annaš, žegar aš žvķ kemur aš bregšast viš įreiti Rśssa eša móta stefnu um, hvernig eigi aš haga samskiptum viš žį. Žaš eruš žiš, sem eruš sérfręšingarnir į žessu sviši – en hvorki Bandarķkjamenn, Bretar eša Frakkar. Žiš bśiš aš reynslunni. Žiš tališ tungumįl Rśssa. Žiš hafiš žurft aš fįst viš žį ķ blķšu og strķšu. Žiš skiljiš žį. Venjulegir pólitķkusar į Vesturlöndum skilja hins vegar venjulega hvorki upp né nišur ķ Rśssum. Hvaš sagši ekki Churchill: „Russia is an enigma shrouded in mystery“ – Rśssland er rįšgįta, umvafin dulśš.

Žaš vill svo til, aš ég er af žrišju kynslóš sósķaldemokratķskra stjórnmįlamanna į Ķslandi. Ķ ęsku minni var ég um skeiš hallur undir marxisma. Tveir bręšra minna stundušu nįm ķ Austur-Evrópu. Elsti bróšir minn var sennilega fyrsti mašur af Vesturlöndum eftir strķš til aš śtskrifast frį Moskvuhįskóla. Hann stundaši framhaldsnįm ķ Varsjį og Krakį. Į nįmsįrunum eignušust žeir vini mešal andófsmanna ķ Sovétrķkjunum og Austur-Evrópu og héldu tengslum viš žį.

Žótt ég stundaši ekki nįm ķ Austur-Evrópu, er stór hluti af bókasafninu mķnu um rannsóknir į Sovétinu. Allir uršum viš svarnir andstęšingar kommśnista og Sovétkerfisins. Sjįlfur var ég Fulbright-styrkžegi viš Harvard um skeiš, žar sem rannsóknarverkefni mitt var samanburšur hagkerfa. Ég bar saman gangvirki og įrangur bandarķska módelsins, Sovétkerfisins og norręna módelsins, sem smįm saman er aš verša Evrópumódeliš. Ég komst aš žeirri nišurstöšu, aš sovéska hagkerfiš vęri ķ lamasessi. Žaš skilaši ekki vörunum. Žaš gęti ekki aš óbreyttu fullnęgt žörfum almennings. Drifkrafturinn vęri brostinn. Žaš vantaši alla dķnamķk tękniframfaranna. Ķ stašinn kęmi eftiröpun eftir dśk og disk. Sovétrķkin vęru aš dragast aftur śr. Stjórnmįlakerfiš vęri rotiš af spillingu. Valdaklķkan sjįlf – nomenklatśran – hefši ekki lengur trś į samkeppnishęfni og framtķš kerfisins.

Sovétkerfiš vęru ķ djśpri tilvistarkreppu, sem valhafarnir sjįlfir kynnu engin rįš til aš leysa. Nżlenduveldi žeirra vęri ķ žann veginn aš glišna ķ sundur, eins og hefši veriš hlutskipti nżlenduvelda Breta og Frakka upp śr seinni heimstyrjöld. Öfugt viš Putin taldi ég, aš hrun Sovétrķkjanna, sem vęri framundan, teldist vera meš žvķ jįkvęšasta, sem gęti gerst į 20stu öldinni. Mér fannst žaš žvķ beinlķnis sįrgrętilegt aš horfa upp į leištoga lżšręšisrķkja Vesturlanda boša žaš sem stefnu sķna aš halda bęri hinu rśssneska nżlenduveldi saman, hvaš sem žaš kostaši – ķ nafni frišar og stöšugleika. Žetta hljómaši ķ mķnum eyrum sem hrein öfugmęli. Ég heyrši aldrei sannfęrandi rök fyrir žvķ, hvernig žessi stefna gęti veriš ķ žįgu lżšręšis og mannréttinda.

Sp. Ķ janśar 1991 kom til blóšugra įtaka viš Eystrasalt. Gorbachev taldi sig tilneyddan aš beita hervaldi til aš koma ķ veg fyrir aš Eystrasaltsžjóšir segšu skiliš viš Sovétrķkin. Žś varst eini utanrķkisrįšherrann frį Vesturlöndum, sem męttir į stašinn: Kom til greina, aš Vesturlönd skęrust ķ leikinn meš hervaldi?

Sv: Žaš er rétt. Ég var eini utanrķkisrįšherrann frį NATO-rķki, sem hlżddi kalli Landsbergis um aš męta į stašinn og sżna samstöšu ķ verki. Ég heimsótti ķ žessari ferš höfušborgirnar žrjįr, Vilnius, Riga og Tallinn. Gleymum ekki žvķ, aš žaš var sovéskt setuliš ķ öllum löndunum žremur. Ašferšarfręšin aš baki valdbeitingunni var įžekk žvķ, sem viš upplifum nś ķ austurhérušum Śkraķnu. Žaš įtti aš efna til įrekstra milli žjóšernisminnihluta til aš réttlęta sovéska ķhlutun. Sķšan įtti aš lżsa yfir neyšarįstandi, reka rķkisstjórnir og žjóšžing heim og gera žaš sem žyrfti til aš koma aftur į lögum og reglu. Žetta hljómar allt saman kunnuglega.

Af hverju gugnušu žeir į seinustu stundu? Skrišdrekarnir voru farnir af staš. Sérsveitir höfšu tekiš hernašarlega mikilvęga staši, eins og rįšuneytisbyggingar og sjónvarpsstöšvar. Ég var ekki ķ nokkrum vafa um, hvers vegna žeir gįfust upp į seinustu stundu. Višbrögš almennings, órifa samstaša óvopnašs fólks frammi fyrir byssukjöftum skrišdrekanna var slķk, aš ef žeir hefšu lįtiš til skarar skrķša, hefši žarna oršiš ólżsanlegt blóšbaš. Žaš var meira en frišarveršlaunahafi Nóbels ķ Kreml, Mikhail Gorbachev, gat fengiš sig til aš bera įbyrgš į. Žar meš hefši allt, sem hann hafši fram aš žeirri stundu bošaš ķ breytingaįtt, veriš fyrir bż. Žar meš bjargaši Mikhail Gorbachev ęrunni og oršstķr sķnum sem frišarhöfšingja. En į sömu stundu voru dagar Sovétrķkjanna taldir. Ef viljinn til valdbeitingar er žrotinn, žį er komiš aš endalokum lögreglurķkisins. Eins og kom į daginn. Žaš var ekki hęgt aš halda Sovétrķkjunum saman nema meš valdbeitingu.

Sp. En hefšu Vesturveldin skorist ķ leikinn, ef Sovétrķkin hefšu beitt hervaldi af fullum žunga?

Sv: Žau geršu žaš ekki ķ Bśdapest 1956. Žau geršu žaš ekki ķ Prag 1968. Enginn af leištogum ykkar, sem žį stóšu ķ eldlķnunni, gęldi viš žį sjįlfsblekkingu, aš Vesturveldin myndu senda her į vettvang til Eystrasalts 1991. Og nś vill svo vel til, aš viš höfum svariš frį fyrstu hendi. Ķ heimildamyndinni „Žeir sem žora...“ ,sem veriš er aš sżna ķ Eystrasaltsrķkjunum į žessu įri, er vištal viš James Baker, utanrķkisrįšherra Bandarķkjanna og helsta rįšgjafa Bush į žeim tķma. Žar segir Baker, ķ svari viš gagnrżnum spurningum um afstöšu Bandarķkjastjórnar, aš bandarķsk stjórnvöld hafi aldrei višurkennt innlimun Eystrasaltsžjóša ķ Sovétrķkin. Žau hafi žvķ alla tķš stutt įframhaldandi sjįlfstęši žessara žjóša. En hafi menn stašiš ķ žeirri trś, aš sį stušningur gęti birst ķ hernašarķhlutun, žį vęri žaš meš öllu frįleitt. Stušningur Bandarķkjanna vęri į bak viš tjöldin meš žvķ aš beita įhrifum sķnum til aš afstżra blóšugum įtökum.

Mörgum įrum sķšar, eftir aš Sovétrķkin voru lišin undir lok (aš mig minnir įriš 2005) var efnt til fjölžjóšlegrar rįšstefnu ķ Riga um efniš: „Hin frišsamlega leiš Eystrasaltsžjóša til endurreists sjįlfstęšis – višbrögš Vesturlanda“. Ég var žar į mešal ręšumanna. Į žessari rįšstefnu heyrši ég žaš ķ fyrsta sinn, m.a. af vörum Landsbergis, aš hįttsettir bandarķskir stjórnarerindrekar fullyrtu, aš žótt Bandarķkin hafi ekki getaš beitt sér opinberlega til stušnings viš jįlfstęšisbarįttu Eystrasaltsžjóša, vegna annarra hagsmuna, žį hefšu žau gert žaš ķ reynd meš žvķ aš lįta skjólstęšingsrķki sitt, Ķsland, beita sér žar ķ fremstu vķglķnu. M.ö.o., Ķsland į aš hafa veriš eins og hvert annaš peš ķ tafli stórveldanna. Mér er sagt, aš žetta sé enn viškvęšiš hjį bandarķskum stjórnarerindrekum, žegar žessi saga er rifjuš upp. Verst, aš žessi fjarstżring bandarķskra stjórnvalda į handbendi sķnu skuli alveg hafa fariš fram hjį mér.

Sp. Eftir stendur spurningin um žaš, hvers vegna utanrķkisrįšherra Ķslands, sem įtti engra hagsmuna aš gęta į svęšinu, en var hins vegar hįš Sovétrķkjunum ķ utanrķkisverslun sinni, beitti sér meš svo afdrįttarlausum hętti gegn stefnu stórveldanna til stušnings sjįlfstęšisbarįttu smįžjóšanna viš Eystrasalt? Og gekk žar meš fram fyrir skjöldu grannžjóša, sem hefši e.t.v. stašiš nęr aš taka frumkvęšiš.

Sv: Ég hef žegar sagt žér, hversu frįleitt mér žótti, aš Vesturveldin geršu žaš aš stefnu sinni aš halda bęri Sovétrķkjunum saman, hvaš sem žaš kostaši – ķ nafni frišar og stöšugleika. Ég kallaši žaš öfugmęli. Greining mķn į stöšu mįla innan Sovétrķkjanna leiddi til annarrar nišurstöšu en žeirrar, aš selja ętti Gorbachev sjįlfdęmi um örlög Eystrasaltsžjóša. Mér fannst einfaldlega, aš leištogar Vesturveldanna fęru villur vegar ķ žessu mįli. Ef žś ert sannfęršur um, aš žś hafir rétt fyrir žér – og žaš er mikiš ķ hśfi – hvers vegna žį ekki aš fylgja eftir sannfęringu sinni?
Ég hef aldrei žjįšst alvarlega af minnimįttarkennd fyrir žęr sakir einar aš vera fulltrśi smįžjóšar. Ég hef į mķnum pólitķska ferli veriš ķ nįvķgi viš żmsa leištoga svokallašra stóržjóša, sem bęttu ekki alin viš hęš sķna fyrir žęr sakir einar. Žaš eru lķka żmis dęmi um, aš smįžjóšir geti hugsaš stórt. Ég ętla aš nefna žér eitt dęmi um žaš.

Į seinni hluta 20stu aldar stóšu strandrķki heimsins – yfirleitt smįžjóšir śr alfararleiš – frammi fyrir žvķ, aš rķkjandi frelsi į śthöfunum ógnaši framtķš fiskveiša og varšveislu sjįvaraušlinda. Kjöroršiš um frelsi śthafanna var venjuhelgaš af hagsmunum nżlendu- og flotavelda. Žaš var grundvallarregla til aš tryggja för herskipa um śthöfin og aušvelda žeim ķhlutun ķ öšrum heimshlutum. Žriggja mķlna lögsaga strandrķkja helgašist af langdręgni breskra fallbyssubįta. Žetta varš smįm saman aš vištekinni reglu ķ alžjóšasamskiptum, helgaš af „gun-boat-diplomacy“. Bretar köllušu žetta alžjóšalög.

Meš išn- og tęknibyltingu seinni tķma hafa śthafsveišiflotar stękkaš og veišigetan margfaldast. Margir fiskistofnar eru ķ śtrżmingarhęttu. Höfin eru ķ vaxandi męli aš verša sorphaugar ofneyslužjóšfélaga meš ófyrirsjįanlegum skaša fyrir lķfrķki jaršarinnar. Vaxandi vitund um naušsyn verndunar nįttśruaušlinda studdi mjög kröfur strandrķkja um śfęrslu aušlindalögsögunnar.

Um leiš og strandrķkin fį aukinn rétt til aš nżta aušlindir ķ lögsögu sinni, hafa žau beinna hagsmuna aš gęta aš vernda aušlindina sjįlfa. Žau hafa t.d. hvata til aš stunda vistvęnar veišar. Žetta styšst lķka viš žaš, sem kennt hefur veriš viš „harmleik almenninganna“ (the tragedy of the Commons). Sś reynsla kennir okkur, aš ef ašgangur aš aušlind er öllum opinn, og enginn er ķ krafti eignarréttar įbyrgur fyrir verndun og višhaldi, žį muni sókn halda įfram, žar til aušlindin er į žrotum. Žannig bera allir skaša af. Žetta er žaš sem er aš gerist į śthöfunum, og žau eru hvorki meira né minna en žrķr fjóršu hlutar af yfirborši jaršar.

Ķsland var eitt af fįum strandrķkjum, sem įtti lķfshagsmuni sķna undir vistvęnum veišum. Nokkur slķk rķki tóku höndum saman upp śr seinna strķši ķ óformlegu bandalagi į vettvangi Sameinušu žjóšanna. Žau böršust fyrir śtfęrslu efnahagslögsögu strandrķkja ķ įföngum. Ķsland byrjaši 1954 meš śtfęrslu śr žremur sjómķlum ķ fjórar. Nęst, 1958, śr fjórum ķ tólf. Žvķ nęst 1972 śr tólf ķ fimmtķu. Og loks, lokaįfanginn, śr fimmtķu ķ tvö hundruš įriš 1975. Ķ öll skiptin beittu Bretar valdi til aš stöšva žessa žróun.

Įriš 1954 settu žeir višskiptabann į Ķsland. Žaš leiddi til žess, aš Sovétrķkin uršu veigamikill markašur fyrir ķslenskar sjįvarafuršir og aš Ķslendingar uršu hįšir innflutningi į eldsneyti frį Sovétrķkjunum.Ķ öll skiptin, 1958, 1972 og 1975 sendu Bretar herskip inn fyrir ķslenska landhelgi til aš vernda veišižjófa. Žessi įtök gengu undir nafninu „Žorskastrķšin“. Vera okkar ķ NATO og hernašarhagsmunir Bandarķkjanna į N-Atlantshafi ķ kalda strķšinu varš til žess, aš aftra Bretum frį žvķ aš beita fullu valdi.

Lokanišurstašan varš žessi: Óformlegt bandalag smįžjóša ķ fjórum heimsįlfum gegn rótgrónum hagsmunum nżlendu- og flotavelda vann žaš afrek aš breyta žjóšarrétti meš samžykkt hafréttarsįttmįlans į allsherjaržingi Sameinušu žjóšanna 1982. Frį žvķ aš meirihluti ašildarrķkja SŽ stašfestu sįttmįlann, hefur hann veriš rķkjandi alžjóšalög. Žaš var stór stund, žegar utanrķkisrįšherrar meirihluta žjóša heims komu saman ķ Kingston, Jamaica til aš stašfesta sįttmįlann sem alžjóšalög. Žetta er einhver žżšingarmesta löggjöf, sem sett hefur veriš į alžjóšavķsu śt frį vķsindalegum forsendum um verndun lķfrķkis jaršar.

Ég nefni žetta dęmi til skżringar į žvķ, hvers vegna viš, Ķslendingar, risum gegn rįšandi višhorfum stórvelda varšandi sjįlfstęšisbarįttu ykkar. Ķ bįšum tilvikum snerist mįliš um samstöšu smįžjóša, žegar forysta stórvelda hefur brugšist. Žaš er óžarfi aš ala meš sér einhverja vanmetakennd fyrir hönd smįžjóša. Žęr smįžjóšir, sem best hefur tekist upp varšandi stjórnarfar og efnahagsžróun, eru ķ fremstu röš varšandi lķfsgęši ķ veröldinni. Og smįžjóšir geta stundum, eins og dęmin sżna, hugsaš stórt.

Stundum koma žeir tķmar, aš smįžjóšir žurfa aš efla samstöšu sķna, til žess aš hafa vit fyrir stóržjóšum, žegar žęr fara fram af valdhroka og skammsżni. Nś žurfiš žiš, Eystrasaltsžjóšir, t.d. aš beita įhrifum ykkar innan Evrópusambandsins og NATO til stušnings Śkraķnumönnum, sem nś engjast ķ rśssneskri herkvķ. Žiš hafiš žekkinguna og reynsluna. Žiš žurfiš aš hafa vit fyrir forystumönnum Evrópu og Amerķku ķ samskiptum viš Rśssa og til stušnings Śkraķnu. Og meira en žaš. Žiš žurfiš aš mišla Śkraķnumönnum af reynslu ykkar aš fengnu sjįlfstęši s.l. aldarfjórung um žaš, hvernig best er aš framkvęma umžóftun frį alręšisstjórnarfari til lżšręšis og frį mišstżršu fyrirskipanahagkerfi til markašsbśskapar undir lżšręšislegri stjórn. Žiš kunniš žetta. Žiš getiš žetta.

Vištališ birtist ķ LTV 3.maķ, 2015, veruelga stytt

Deila į Facebook

Skrifa ummęli

Nafn
Netfang
Skilaboš
Skrįšu inn žetta orš
ķ žennan reit