Greinasafn

2017
 »október

 »september
 »įgśst
 »jślķ
 »jśnķ
 »maķ
 »aprķl
 »mars
 »febrśar
 »janśar
2016
 »desember
 »nóvember
 »október
 »september
 »įgśst
 »jślķ
 »jśnķ
 »maķ
 »aprķl
 »mars
 »febrśar
 »janśar
2015
2014
2013
2012
2011
2010
2009
2008
2007
2006
2005
2004
2003
2002
2001
2000
1999
1998
1997
1996
1995
1994
1993
1992
1991
1990
1989

Articles in English

2.11.2016
JBH interview Scotland

Read more

14.9.2016
WHAT“S WRONG WITH EUROPE – AND WHY DON“T YOU FIX IT?

Read more

9.9.2016
WHAT CAN WE LEARN FROM THE NORDIC MODEL?

Read more

31.3.2016
HOW TO SAVE CAPITALISM FROM THE CAPITALISTS - AND DEMOCRACY FROM THE PLUTOCRATS?

Read more

15.2.2016
The Transition from totalitarianism to democracy: WHAT CAN WE LEARN FROM THE BALTIC ROAD TO FREEDOM AND POST-INDEPENDENCE EXPERIENCE?

Read more

All articles in English

27.1.2010

ANDSVÖR

SJĮLFSTĘŠI: Sjįlfstęši ķ orši er ekki sama og sjįlfstęši ķ verki. Haiti er ekki öfundsvert af sķnu “formlega” sjįlfstęši. Forskriftin aš velgengni Ķslendinga į 20stu öld var žessi: 1.
Innlent framkvęmdavald + erlent fjįrmagn + óhindrašur markašsašgangur = hagvöxtur. Undirskiliš var tiltölulega hįtt menntunarstig žjóšarinnar. Evrópusambandsašild nś er jafngild žessari forskrift, mišaš viš breyttar ašstęšur. Eystrasaltsžjóšir fögnušu endurheimt formlegs sjįlfstęšis 1991. Meš ESB-ašild įriš 2004 festu žęr sjįlfstęšiš ķ sessi og tryggšu žaš fyrir utanaškomandi įsęlni. Hruniš hefur hneppt Ķslendinga ķ skuldafangelsi. Žaš jafngildir žvķ aš glata efnahagslegu sjįlfstęši sķnu. Viš žurfum aš endurheimta žaš – og festa sķšan ķ sessi meš ašild aš Evrópusambandinu, rétt eins og vinažjóšir okkar viš Eystrasalt.

2.
LŻŠRĘŠI. Evrópusambandiš er samtök lżšręšisrķkja. Mešal ašildarķkja eru sum žroskušustu lżšręšisrķki ķ heimi, eins og t.d. Noršurlandažjóšir. Viš eigum aš skipa okkur ķ sveit meš žeim, ķ svęšisbundnu samstarfi Noršurlanda- og Eystrasaltsžjóša, innan ESB. Evróšusambandiš hefur stušlaš aš žvķ aš leysa fleiri žjóšir undan oki einręšis (Spįnn, Portśgal, Grikkland, Miš-og Austur-Evrópa og žjóširnar į Balkanskaga) en nokkur önnur fjölžjóšasamtök. Ašildaržjóširnar velja sér rķkisstjórnir, sem fara meš ęšsta vald innan ESB ķ rįšherrarįšinu og deila löggjafarvaldinu meš Evrópužinginu, sem er kosiš beint af ašildaržjóšum. Dręm kosningažįtttaka er į įbyrgš kjósenda sjįlfra. Kjósendur geta sjįlfir rįšiš bót į žvķ.

3.
ĮHRIF SMĮŽJÓŠA: Stóržjóšir geta beitt valdi (pólitķsku, efnahagslegu, hernašarlegu) til aš fį sitt fram. Žaš geta smįžjóšir ekki. Žęr žurfa aš reiša sig į lög og rétt og samninga um lausn deilumįla til aš gęta hagsmuna sinna. ESB er fjölžjóšasamtök, sem hafna valdbeitingu sķn ķ milli og skuldbinda sig til aš leysa įgreiningsmįl meš samningum. Mikill meirihluti ašildaržjóša eru smįžjóšir, sem eiga žaš sameiginlegt aš telja įhrif sķn meiri innan ESB en ķ einangrun utan dyra. Ašildaržjóšir geta beitt įhrifum sķnum meš bandalagsžjóšum innan ESB gegn utanaškomandi. Icesave er dęmi um žaš Ķsland hefši haft sterkari vķgstöšu til aš leysa žaš mįl, innan ESB en utan. Raunveruleg įhrif męlast ekki ķ atkvęšafjölda ķ valdastofnunum, žar sem aldrei er lįtiš reyna į afl atkvęša gegn žjóšarhagsmunum ašildarrķkis. Įhrifin rįšast af mįlstaš žjóša og mįlflutningsgetu viš samningaboršiš.

4.
MIŠSTŻRING/VALDDREIFING: Innan ESB takast į andstęš sjónarmiš mišstżringar (e. federalismi) og valddreifingar (til ašildaržjóša). Sem ašilar aš smįžjóšaklśbbi Noršurlanda- og Eystrasaltsžjóša munu Ķslendingar fylla sķšarnefnda flokkinn. Yfiržjóšlegu valdi innan ESB eru settar įkvešnar skoršur, ķ samanburši viš vald žjóšrķkjanna. Žaš mį rįša af žeirri stašreynd, aš sameiginleg fjįrlög ESB nema aš hįmarki 1.24% af VLF ašildarrķkja. Į Ķslandi eftir hrun tekur opinberi geirinn til sķn meira en 50% af VLF.

5.
HERSKYLDA? Ašildarrķkin halda sjįlf uppi landvörnum. Žvķ til višbótar er višbragšališ til frišargęslu (RRF) , sem byggir į sjįlfviljugu samstarfi. Sum ašildarrķki eru hlutlaus (t.d. Ķrland) , eša standa utan bandalaga (t.d.Svķžjóš og Finnland), og geta žvķ ekki skv. eigin stjórnskipan tekiš žįtt ķ hernaši utan eigin landamęra. Žaš gat Ķsland hins vegar, meš strķši gegn Ķrak, skv. įkvöršun tveggja einstaklinga. Žaš er į valdi ašildarrķkjanna sjįlfra, hvernig žau haga landvörnum. Sum eru ķ hernašarbandalagi (NATO) – önnur ekki.

6.
ŽJÓŠAREIGN Į AUŠLINDUM: Meš vešsetningu veišiheimilda – eins og um einkaeign vęri aš ręša – fyrir erlendum lįnum, hafa nśverandi kvótahafar sökkt sjįvarśtveginum ķ skuldir. Žeir hafa um leiš komiš veišiheimildum ķ ķslenskri lögsögu į forręši erlendra lįnadrottna. Hręšsluįróšur žessara sömu ašila gegn ESB ašild, um framsal aušlinda ķ hendur śtlendinga, kemur žvķ śr höršustu įtt. Žeim ferst, eša hitt žó heldur. Stašreyndin er sś, aš ašildaržjóšir ESB rįša sjįlfar yfir aušlindum sķnum. Žaš er į valdi Ķslendinga sjįlfra aš binda žaš ķ stjórnarskrį, aš nįttśruaušlindirnar séu ęvarandi sameign žjóšarinnar, og aš fylgja žvķ eftir ķ framkvęmd meš gjaldtöku fyrir nżtingarréttinn.

Hitt er svo įlitamįl, hvort śtiloka eigi sjįvarśtveginn – žar sem Ķslendingar njóta samkveppnisyfirburša – frį ašgangi aš erlendu fjįrmagni. Hvers vegna sękjumst viš eftir erlendu fjįrmagni til aš nżta orkulindir okkar, en viljum į sama tķma śtiloka sjįvarśtveginn frį žvķ aš njóta sömu kjara? Žaš eru fordęmi fyrir varanlegum undanžįgum žjóša, (t.d. Maltverjar og Danir) varšandi fjįrfestingarétt. Ég tel, aš Ķslendingar eigi ekki aš sękjast eftir slķkum undanžįgum. Ķ stašinn į aš takmarka hįmark eignarhlutar erlendra fjįrfesta Ķsjįvarśtvegsfyrirtękjum, skylda fyrirtękin til aš eiga lögheimili ķ ķslenskri

lögsögu og koma į löndunarskyldu afla, sem og aš meirihluti įhafnarmešlima skuli vera ķslenskir rķkisborgarar. Um nżtingarrétt į deilistofnum žurfum viš aš semja viš ašra į grundvelli veišireynslu, eins og veriš hefur.

Jón Baldvin Hannibalsson Höf. beitti sér, įsamt samflokksmönnum ķ Alžżšuflokknum, fyrir žvķ aš lögfesta 1. gr. fiskveišistjónarlaganna um žjóšareign į sjįvaraušlindinni

Deila į Facebook

Skrifa ummęli

Nafn
Netfang
Skilaboš
Skrįšu inn žetta orš
ķ žennan reit