Greinasafn

2017
 »október

 »september
 »įgśst
 »jślķ
 »jśnķ
 »maķ
 »aprķl
 »mars
 »febrśar
 »janśar
2016
 »desember
 »nóvember
 »október
 »september
 »įgśst
 »jślķ
 »jśnķ
 »maķ
 »aprķl
 »mars
 »febrśar
 »janśar
2015
2014
2013
2012
2011
2010
2009
2008
2007
2006
2005
2004
2003
2002
2001
2000
1999
1998
1997
1996
1995
1994
1993
1992
1991
1990
1989

Articles in English

2.11.2016
JBH interview Scotland

Read more

14.9.2016
WHAT“S WRONG WITH EUROPE – AND WHY DON“T YOU FIX IT?

Read more

9.9.2016
WHAT CAN WE LEARN FROM THE NORDIC MODEL?

Read more

31.3.2016
HOW TO SAVE CAPITALISM FROM THE CAPITALISTS - AND DEMOCRACY FROM THE PLUTOCRATS?

Read more

15.2.2016
The Transition from totalitarianism to democracy: WHAT CAN WE LEARN FROM THE BALTIC ROAD TO FREEDOM AND POST-INDEPENDENCE EXPERIENCE?

Read more

All articles in English

27.3.2007

NŻJA ĮHÖFN Ķ SEŠLABANKANN. VIŠTAL JAKOBĶNU DAVĶŠSDÓTTUR VIŠ JÓN BALDVIN FYRIR TĶMARITIŠ MANNLĶF

Žaš hefur ekki fariš fram hjį žeim sem į annaš borš fylgjast eitthvaš meš stjórnmįlaumręšunni hér landi aš hvarvetna er rętt um Evrópumįl. Žar sem žrķr eša fleiri koma saman ber Evrópusambandiš į góma og sżnist sitt hverjum.

Eftirfarandi vištal tók Jakobķna Davķšsdóttir, blašakona og stjórnmįlafręšingur, viš Jón Baldvin fyrir tķmaritiš Mannlķf ķ mars 2007.

Lengi vel voru andstęšingar ašildar talsvert fjölmennari en nś bregšur svo viš, žegar samdrįttur veršur ķ samfélaginu, aš upp rķsa fyrrum andstęšingar og tala fyrir žvķ aš Ķslendingar eigi vitaskuld aš hefja samningavišręšur um inngöngu ķ ESB žannig aš allt verši klįrt žegar aš žvķ komi aš žjóšin stķgi skrefiš stóra yfir til Evrópu.
Žegar Jón Baldvin sagši skiliš viš stjórnmįlin og flutti utan til Bandarķkjanna var langt bil į milli žeirra sem vildu ganga ķ ESB og hinna sem vildu standa utan viš Evrópusambandiš. Žeim fer fjölgandi sem įšur voru svarnir andstęšingar en standa nś saman meš hinum um aš stefnan verši tekin į Evrópu.

Žaš hefur alla tķš veriš ljóst hver skošun Jóns Baldvins er į žvķ, aš viš Ķslendingar göngum ķ Evrópusambandiš. Hefši hann einhverju fengiš um žaš rįšiš vęrum viš annaš hvort oršin ašilar aš sambandinu eša vęrum aš undirbśa inngöngu. Žeir sem eitthvaš velta fyrir sér samfélagsmįlum og fylgjast meš stjórnmįlum vita sem er aš Jón Baldvin Hannibalsson er einlęgur Evrópusinni. Hann hefur aldrei dregiš dul į žį skošun sķna aš Islendingar eigi heima ķ Evrópusambandinu.
Sjįlfur var Jón Baldvin utanrķkisrįšherra ķ svokallašri Višeyjarstjórn sem hann myndaši meš Davķš Oddssyni. Žeir félagar tóku sér ekki langan tķma ķ aš žrefa um smįręši heldur voru snöggir aš setja saman mįlefnasamning sem žeir unnu sķšan eftir ķ fjögur įr.

Sem utanrķkisrįherra stżrši Jón Baldvin samningavišręšum viš ESB um myndun Evrópska efnahagssvęšisins, sem nefnist EES ķ daglegu tali, į įrunum 1989-93. Almennt er višurkennt aš EES-samningurinn gerbreytti öllu višskiptaumhverfi į Ķslandi auk žess sem hinn örsmįi heimamarkašur nįši allt ķ einu til 350 milljóna manna. Vķsast gętum viš ekki hugsaš okkur hvernig įstandiš vęri ef viš hefšum ekki tekiš žaš örlagarķka skref į sķnum tķma.

Jón Baldvin er sestur į helgan stein frį daglegu argažrasi stjórnmįlanna. Hann er eigi aš sķšur jafn pólitķskur ķ hugsun og hann hefur ętķš veriš...gott ef įhuginn į stjórnmįlum eykst ekki fremur en hitt meš aldrinum. Į engan er hallaš žó fullyrt sé aš fįir Ķslendingar žekki mįlefni Evrópu betur en einmitt Jón Baldvin. Hann er stašfastur Evrópusinni og hefur fylgst nįiš meš žróun mįla innan ESB og stękkun žess.
“Žrįtt fyrir hįvęr mótmęli einstakra manna sem böršust hatrammri barįttu gegn ašild, žį velkist enginn ķ vafa lengur um aš žaš var kórrétt įkvöršun aš vera meš ķ EES“, segir hann og bendir į aš varla myndi nokkur Ķslendingur vilja snśa aftur til fyrri tķma.

Žaš er ekki į stefnuskrį rķkistjórnarinnar aš sękja um ašild į į kjörtķmabilinu en menn hafa talaš um aš taka upp evru žrįtt fyrir aš viš stöndum utan Evrópubandalagsins. Er eitthvaš vit ķ žvķ?

“Nei, žaš vęri lķtiš vit ķ žvķ. Žaš vęri platlausn. Meš žvķ aš taka upp evru, einhliša, ķ staš krónunnar, vęrum viš aš sękjast eftir stöšugleika. Til žess nęgir ekki aš breyta um nafn į gjaldmišlinum. Menn verša aš geta treyst žvķ, aš stjórnvöld héldu fast viš evruna žrįtt fyrir ytri įföll eša sveiflur ķ efnahagsumhverfinu. Žaš traust myndi eftir sem įšur skorta og žar meš trśveršugleikann. Hann bendir į til samanburšar, žegar Argentķna tók upp dollarann sem gjaldmišil. “Žaš var skelfilegt og endaši nįnast ķ žjóšargjaldžroti. Žetta var gert meš rįšum snillinganna ķ Alžjóšagjaldeyrissjóšnum. Tilgangurinn var aš nį nišur veršbólgunni. En misvķsunin į milli hins öfluga bandarķska hagkerfis og žess argentķnska varš alltaf meiri og meiri. Spennan viš aš halda uppi hįgengisgjaldmišli, eins og dollarinn žį var, žżddi aš Argentķnumenn uršu ósamkeppnishęfir į alžjóšamörkušum og įttu aš lokum ekki fyrir skuldum.

En voru mistökin ekki falin ķ žvķ aš tķmasetningin hjį Argentķnu var röng žvķ nś hafa lönd eins og El Salvador og Ekvador tekiš upp dollar og gengiš įgętlega?

Hann grķpur oršiš į lofti og svarar: Žeir voru įreišanlega į vitlausum tķma. Viš myndum įreišanleg lķka lenda į vitlausum tķma fyrr en varir, segir Jón Baldvin og hlęr.
Hann minnir į aš hagfręšin skilgreinir įkvešin lįgmarksskilyrši fyrir nothęfan gjaldmišil rķkis. Frumskilyrši er, aš hann verši aš vera nothęfur greišslumišill og aš vera įvķsun į veršmęti. Til aš njóta višurkenningar annarra verši hver gjaldmišill aš varšveita ķ sér veršmęti frį einu tķmabili til annars. Žannig öšlast hann višurkenningu ķ višskiptum. Krónan uppfyllir ekkert af žessum skilyršum.
Einmitt žess vegna uršum viš aš taka upp verštrygginguna į sķnum tķma.
Lįn til langs tķma eru ekki veitt ķ krónum į Ķslandi. Žau eru veitt ķ verštryggingarkrónum, sem er žar meš er oršin hin raunverulega reiknieining og greišslumišill. Verštryggingin var harkaleg ašgerš į sķnum tķma. Hśn žjónaši žeim tilgangi aš kveša nišur óšaveršbólgu, sem hafši sżkt efnahagslķfiš, og var viš žaš aš fara śr böndunum į nķunda įratugnum. Verštryggingin dugši til žess aš hemja ósešjandi lįnsfjįreftirspurn, žvķ aš meš verštryggingunni hęttu lįn aš vera gjöf. Menn uršu framvegis aš borga lįnin sķn fullu verši. Og sparifjįreigendur gįtu loks aftur litiš glašan dag. En verštryggingin var ķ ešli sķnu skammtķmaašgerš. Ķ opnu og alžjóšavęddu hagkerfi er hśn tķmaskekkja. Viš inngöngu ķ ESB og meš upptöku evru ķ staš krónunnar, meš öllum žeim skuldbindingum sem žvķ fylgir, hyrfi verštryggingin śr sögunni.

Žótt verštryggingin hafi veriš ill naušsyn į sķnum tķma, hefur hśn óęskilegar hlišarverkanir til lengri tķma. Hśn verkar oršiš sem hįlfgert snuš į hagstjórnina. Ef stjórnvöld gera sig sek um alvarleg hagstjórnarmistök sem hafa t.d. ķ för meš sér veršbólguženslu og okurvexti, žį gerir verštryggingin stjórnmįlamönnum kleift aš sópa afleišingunum undir teppiš. Meš veršbólgunni hękkar höfušstóll lįnsfjįrskuldbindinga, en žetta er ekki sżnilegt og bitnar ekki strax į skuldurum, vegna žess aš vextir geta stašiš óbreyttir, žótt žaš komi seinna aš skuldadögum. Žetta veldur žvķ lķka aš svokölluš sjįlfstęš peningamįlastefna ķslenska sešlabankans, sem felst ķ žvķ aš hękka svokallaša stżrivexti bķtur ekki; skilar engum įrangri eins og reynslan allt frį įrinu 2001 hefur kennt okkur. Įhrifin eru reyndar žveröfug į viš upprunalegan tilgang. Hįir stżrivextir og mikill vaxtamunur milli Ķslands og annarra landa hvetur til skammtķmafjįrfestinga spįkaupmanna, sem eygja skjótfenginn gróša ķ nafni žessa vaxtamunar. Um leiš er gengi okkar ónothęfa gjaldmišils styrkt žannig aš krónan er óešlilega “sterk” ķ samanburši viš ašra gjaldmišla. Meš žessum hętti lokumst viš inni ķ vķtahring. Sešlabankinn veigrar sér viš aš lękka vexti af ótta viš, aš žį kippi hinir erlendu spįkaupmenn aš sér hendinni meš žeim afleišingum, aš gengiš fellur, og veršbólga fer aftur vaxandi. Fyrirtęki jafnt sem almenningur hafa reynt aš losa sig śr žessari ślfakreppu meš žvķ aš sękjast eftir erlendu lįnsfé į lįgum vöxtum. Žar meš taka skuldarar į sig gengisįhęttu, en kjósa žaš frekar af tvennu illu fremur en aš verša fórnarlömb innlendrar óstjórnar ķ gegnum verštrygginguna.

Nś er žessi leiš ekki lengur fęr. Žaš er skollin į alžjóšleg lįnsfjįrkreppa, sem į rętur aš rekja til langvarandi óstjórnar Bush og félaga hans į bandarķskum efnahagsmįlum. Kannski vęri nęr aš kalla žetta hreinlega bankakreppu. Hinir nżlega einkavęddu bankar į Ķslandi eru grķšarlega skuldsettir. Žeir tóku ótępilega lįn ķ góšęrinu, erlend lįn į lįgum vöxtum, sem žeir endurlįnušu, żmist verštryggt eša į hįum vöxtum. Žetta var fķn gróšamylla, mešan hśn entist. En nś er komiš aš skuldadögum. Hiš sama į viš um žjóšarbśiš, žótt rķkissjóšur standi enn sem komiš er tiltölulega vel. En lįnsfjįrkreppa hefur kešjuverkandi įhrif, sem gętir um allt samfélagiš, m.a. bitnar hśn brįtt į tekjum rķkissjóšs. Tekjurnar rżrna, en śtgjaldažörfin vex ķ kreppu. Žetta, įsamt meš skuldastöšu bankanna, rżrir lķka lįnstraust rķkissjóšs.

Žegar bankarnir nś leita eftir endurfjįrmögnun žurfa žeir aš sęta skuldatryggingarįlagi, sem gerir lįntökur annaš hvort mjög dżrar eša jafnvel óvišrįšanlegar. Megniš af umsvifum bankanna eru ekki lengur į Ķslandi heldur erlendis. Umsvif žeirra ķ heild samsvara margfaldri žjóšarframleišslu Ķslendinga. Ef ķslenskt heimilisfang og ónothęfur gjaldmišill reynist žeim vera varanlega fjötur um fót, vekur žaš upp spurninguna um, hvort žeir taki ekki aš lokum žann kostinn aš flżja land meš žvķ aš setja upp höfušstöšvar ķ śtlöndum.

Segja mį, aš viš stöndum žvķ į nokkrum tķmamótum. Viš getum ekki mikiš lengur bśiš viš afleišingarnar af misheppnašri peningamįlastjórn Sešlabankans. Śtgönguleišin fyrir fólk og fyrirtęki, sem hingaš til hefur veriš ķ žvķ fólgin aš leita eftir lįnsfjįrmagni erlendis, hefur nś lokast. Nśverandi stjórn Sešlabankans hefur fengiš sķn tękifęri, en hefur ekki tekist aš nżta žau meš įrangri. Žaš er žvķ kominn tķmi til aš skipta um įhöfn undir Svörtuloftum og fela stjórnina fagmönnum. Žaš er į įbyrgš forsętisrįšherra og ešlilegast aš koma slķkum breytingum til leišar meš breytingu į lögum.

Viš vitum ekki į žessari stundu, hversu langvarandi žessi kreppa mun reynast. Stjórn Bush Bandarķkjaforseta, sem hratt kreppunni af staš, er rśin trausti į öllum svišum. Žangaš er engra lausna aš leita. Nżr forseti tekur ekki viš fyrr en ķ byrjun nęsta įrs. Bandarķkin eru venjulega stjórnlaus undir lok valdatķma frįfarandi forseta og ķ byrjun žess nęsta. Žess er žvķ ekki aš vęnta aš višreisnarašgeršir nżs forseta fari aš hafa įhrif fyrr en lķša tekur į nęsta įr. Žaš er óhętt aš slį žvķ föstu, aš margir hafa ekki burši til žess aš bķša svo lengi. Auk žess er ķslenska hagkerfiš illa ķ stakk bśiš til žess aš takast į viš langvarandi kreppu. Veišiheimildir ķ bęši žorski og lošnu hafa veriš skornar nišur. Žaš mun bitna meš ęrnum žunga į landsbyggšarhagkerfinu. Hagkerfiš į höfušborgarsvęšinu er enn meš hitasótt eftir ofžensluna og skuldum vafiš. Žaš mį žvķ lķtiš śt į bera.

– Og hvaš er žį til rįša?

Žaš eru engar töfralausnir til nś frekar en fyrri daginn. Vandinn er ķ žvķ fólginn aš halda veršbólgu ķ skefjum, aš skapa skilyrši fyrir stöšugleika ķ efnahagsumhverfinu, sem getur ekki gerst til lengri tķma litiš nema meš lękkun vaxta. Forystumönnum ķ atvinnulķfinu er ę fleirum aš verša žetta ljóst. Viš getum ekki lengur bśiš viš óbreytt įstand. Žess vegna vęri skynsamlegt nś, einmitt viš žessar ašstęšur, aš taka politķska įkvöršun um aš stefna aš ESB ašild. Ķ žvķ fęlist mikilvęgt ašhald aš hagstjórninni. Allar ašgeršir héšan ķ frį yršu viš žaš mišašar aš fullnęgja settum skilyršum um inngöngu ķ ESB og ķ framhaldi af žvķ ašild aš myntsamstarfinu og upptöku evru. Jafnframt žarf aš hefja undirbśning aš naušsynlegum breytingum į stjórnarskrįnni sem aš óbreyttu heimilar ekki ašild Ķslands aš samžjóšlegu samstarfi, sem felst ķ ESB ašild. Menn eiga ekki aš reyna aš slį žessari lykilįkvöršun į frest meš žeim falsrökum aš viš séum aš fįst viš skammtķmavanda, en ESB ašild sé langtķmamįl, sem leysi ekki vandann nś. Žetta eru falsrök vegna žess aš žęr umbętur sem viš nś žurfum aš gera į hagstjórninni, eru nįkvęmlega hinar sömu og žarf aš gera til aš uppfylla skilyrši ašildar. Pólitķsk įkvöršun nś um ESB ašild vęri žvķ stefnumarkandi til lengri tķma litiš og gęfi stjórnvöldum žaš ašhald, sem naušsynlegt er til žess aš ašgeršir til skamms tķma skili įrangri til frambśšar. Ég hef sagt žaš įšur og segi žaš enn: Ķslendingar munu sękja um ašild aš ESB žegar forystuliš atvinnulķfsins hefur endanlega gefist upp į sķsķfosar pušinu meš gjaldmišil, sem ekki er lengur gjaldgengur ķ višskiptum, hvorki innanlands né erlendis. Og žegar žetta forystuliš atvinnulķfsins hefur gert forystumönnum Sjįlfstęšisflokksins žaš ljóst, aš žeir komist ekki upp meš žaš lengur aš slį žessari óhjįkvęmilegu pólitķsku įkvöršun į frest. Tķminn leyfir žaš ekki mikiš lengur. Aš lokum žurfa Sjįlfstęšisflokkurinn og Samfylkingin aš nį samstöšu um žetta stóra mįl. Žetta er reyndar eina mįliš, sem er af žeirri stęršargrįšu, aš žaš réttlęti tķmabundiš samstarf žessara flokka, sem ella ęttu aš skiptast į um aš veita rķkisstjórnum forstöšu ķ landinu.

– Sķsķfosarpuš? Hvernig ber aš skilja žaš?

Žaš er von žś hvįir, segir Jón Baldvin brosandi. Hann rifjar upp aš Sķsķfos hafi veriš sögupersóna ķ grķskum gošsögnum. Örlög hans voru ķ žvķ fólgin aš hann var dęmdur til aš rogast upp fjallshlķš meš stein ķ fanginu. Hann var ekki fyrr kominn aš efstu brśn, fyrr en hann rśllaši nišur hlķšina aftur į sama staš og ķ upphafi. Og var dęmdur til aš endurtaka leikinn ķ sķfellu, įn įrangurs. Žetta er saga hagstjórnarinnar į Ķslandi og hinnar sjįlfstęšu peningamįlastefnu Sešlabankans ķ hnotskurn. Steinninn, sem Sķsķfos er sķfellt aš rogast meš upp brattann til žess eins aš rślla nišur aftur, - sį steinn heitir ķslenska krónan. Žaš eru allir bśnir aš gefast upp į žessu įrangurslausa puši.

Segšu mér žį Jón Baldvin: Hversvegna eru forsętisrįšherra og ašrir rįšamenn innan Sjįlfstęšisflokksins svona tregir til aš ręša um hugsanlega inngöngu ķ ESB? Hver er draugurinn?

“Žaš er kannski ekki į mķnu fęri aš upplżsa lesendur um meintan draugagang innan Sjįlfstęšisflokksins, segir Jón Baldvin og hlęr viš. En viš getum svosem reynt aš setja okkur ķ fótspor Geirs formanns, enda er žaš almennt góš regla ef mašur vill skilja žį sem eru manni ósammįla. Hvaš hefši hann aš óttast viš aš skipta um kśrs ķ Evrópumįlum? Sjįlfstęšisflokkurinn hefur gert žaš įšur. Sjįlfstęšisflokkurinn var ķ stjórnarandstöšu į móti samningnum um Evrópska efnahagssvęšiš į sķnum tķma. Nżr formašur, Davķš Oddsson, skipti um stefnu ķ stjórnarmyndunarvišręšum viš mig śti ķ Višey į tveimur dögum. Aš vķsu var žaš Daviš śtlįtalķtiš žvķ aš hin pólitķsku įtök um samninginn voru aš baki. Žessi įtök nįšu hįmarki fyrir kosningarnar ’91. Žau męddu mest į mér og mķnum flokki, Alžżšuflokknum, mešan Sjįlfstęšisflokkurinn sigldi lygnan sjó. Geir getur aftur į móti ekki lokaš augunum fyrir žvķ aš įkvöršun um aš leita eftir inngöng ķ ESB veršur ekki tekin meš sitjandi sęldinni. Hśn mun kosta haršvķtug įtök og hśn mun m.a. žżša žaš aš Sjįlfstęšisflokkurinn veršur aš žora aš ganga ķ berhögg viš hagsmunaklķkur eins og t.d. LĶŚ og samtök bęnda, sem hingaš til hafa tališ sér trś um aš ašild aš ESB samrżmist ekki hagsmunum žeirra. Annaš hvort veršur hann aš sannfęra žessa ašila um, aš stöšumat žeirra sé skakkt og andstašan byggš į vanžekkingu og misskilningi eins og raunin er, eša aš hann veršur aš žora aš taka slaginn, ķ nafni žjóšarhagsmuna. Til hvers eru menn ķ pólitķk? Žaš veršur hver og einn aš gera upp viš sig. En žaš er haft fyrir satt aš žjóšir fįi almennt žį forystumenn sem žęr eiga skiliš.

Er žaš ekki gamla grżlan um fiskimišin sem mönnum hefur veriš talin trś um aš viš munum missa frį okkur? Óttast žeir um aš viš veršum aš deila žeim meš öšrum žjóšum Evrópu?

“Jś, žetta er enn ein grżlusagan. Į ensku nota menn hugtakiš “four letter word” um orš sem žykja tvķręš, dónaleg eša ekki viš hęfi ķ opinberri umręšu. Žetta er svona “four letter word”: Fish. ‘I hvert skipti sem einhver hefur viti borna umręšu um kosti og galla ESB ašildar, žį endurtaka klķkubręšur ķ sķfellu sitt fjögurra stafa orš, nefnilega um fisk. Kvótaeigendurnir hafa tališ sér trś um žaš, aš kommisarar ķ Brussel muni taka af žeim kvótana, gangi Ķsland ķ ESB, og aš spęnskir togarar muni flykkjast į Ķslandsmiš ķ samkeppni viš okkar śtvöldu kvótakónga. Žį er fiskurinn žeirra allt ķ einu oršinn fiskurinn okkar! Og žaš er žjóšin, hinn lögformlegi eigandi fiskistofna ķ okkar lögsögu, sem į aš tryggja žeim einkaréttinn įfram ķ nafni žjóšarhagsmuna. Meš žvķ aš endurtaka žetta nógu oft hefur žeim tekist aš telja fólki trś um aš žetta sé stašreynd.

Žaš breytir samt sem įšur engu um, aš žetta er stašleysa. Fyrir žessu er ekki flugufótur. Og įstęšan er einföld: Žaš eru engir fiskistofnar innan ķslensku lögsögunnar sem eru sameiginlegir meš ESB, ašrir en žeir sem žegar er um samiš. Žaš ber žvķ enga naušsyn til aš beygja Ķslendinga undir reglur hinnar sameiginlegu fiskveišistefnu ESB. Žetta er meš öšrum oršum ekkert vandamįl, sem įstęša er til aš ętla aš verši torvelt aš leysa viš samningaboršiš. Annaš eins hefur nś veriš leyst ķ slķkum samningum. Žetta liggur žegar ljóst fyrir. Fulltrśar réttra stjórnvalda ķ framkvęmdarstjórn ESB hafa stašfest žetta mat meš ótvķręšum yfirlżsingum, sem taka af allan vafa. Žvķ er svo viš aš bęta aš allar žjóšir, sem samiš hafa um inngöngu ķ ESB hafa fengiš žaš tryggt, aš fullt tillit sé tekiš til “brżnna žjóšarhagsmuna”. Fulltrśar ESB hafa enga įstęšu til aš rengja žaš, aš forręši yfir fiskveišiaušlindinni varši brżna ķslenska žjóšarhagsmuni. Finnar og Svķar fengu m.a.s. višurkenningu į žvķ aš heimskautalandbśnašur ķ žeirra löndum nyti slķkrar sérstöšu, aš hann nyti styrkja umfram landbśnaš ķ bśsęldarlegri Evrópulöndum.

Hitt er svo annaš mįl, aš viš sitjum uppi meš fiskveišistjórnunarkerfi sem nżlega hefur fengiš žann dóm hjį alžjóšlegum dómstóli, aš žaš brjóti ķ bįga viš grundvallarreglur um mannréttindi. Žaš er laukrétt. Nśverandi fiskveišistjórnunarkerfi stenst heldur ekki til frambśšar tvęr grundvallarreglur ķslensku stjórnarskrįrinnar: Annars vegar jafnręšisregluna um, aš allar menn skuli jafnir fyrir lögunum. Og hins vegar grundvallarregluna um atvinnufrelsi manna. Seinast žegar Hęstiréttur fjallaši um žessi įlitamįl komst meirihlutinn aš žeirri nišurstöšu, aš kvótakerfiš teldist lögmętt sem neyšarrįšstöfun til bjargar fiskistofnunum. Žaš réttlętist m.ö.o af neyšarrétti. En žaš getur ašeins stašist til skamms tķma. Neyšarréttur getur ekki til langframa vikiš til hlišar sjįlfum grundvallarreglum sjórnskipunarinnar. Žetta er hins vegar innlent įgreiningsmįl, sem okkur ber aš leysa innbyršis og heyrir ekki undir lögsögu ESB. Hins vegar mį vel vera, aš innlendir ašilar geti leitaš eftir śrskurši Evrópudómstólsins um lögmęti žess til frambśšar.


Ertu aš segja aš viš žurfum fyrst aš stokka upp kvótakerfiš įšur en viš hefjum višręšur um ašild aš ESB?

“Nei, kvótakerfiš kemur spurningunni um ESB ašild ekkert viš. Hitt er svo annaš mįl, aš óbreytt kvótakerfi fęr ekki stašist til frambśšar. Fyrir žvķ eru żmsar įstęšur, žar į mešal žęr sem ég rakti įšan um aš kerfiš samrżmist ekki grundvallarreglum stjórnskipunarinnar. Ókeypis śthlutun veišiheimilda sem eru mikiš fémęti og eru ķ eigu žjóšarinnar, til śtvalinna einstaklinga, fęr heldur ekki stašist af, hvort heldur er, hagfręšilegum, (praktķskum) eša sišferšilegum įstęšum. Žaš stenst engin lög aš ašilar taki sér vald til žess aš selja eša leigja annarra manna eigur ķ įbataskyni og žaš įn žess aš eigandinn fįi nokkuš fyrir sinn snśš. Okkur jafnašarmönnum tókst į sķnum tķma aš forša žvķ slysi, aš kvótarnir yršu meš lögformlegum hętti višurkenndir sem eign vištakenda. Viš komum įkvęšinu um žjóšareign į aušlindum innan lögsögunnar inn ķ 1. grein fiskveišistjórnunarlaganna. Viš įréttušum žaš sérstaklega sķšar, žegar framsališ var leyft ķ nafni naušsynlegrar aršsemi, aš śthlutun veišiheimilda bęri aš skoša sem nżtingarrétt en ekki lögvarinn eignarrétt og aš breytingar į kerfinu gętu undir engum kringumstęšum réttlętt skašabótakröfur į hendur rķkinu.

Meš žessu töldum viš okkur hafa tryggt aš meirihluti į Alžingi gęti hvenęr sem vęri afturkallaš veišiheimildirnar, bošiš žęr upp į markaši eša meš öšrum hętti tryggt aš eigandinn, žjóšin, fengi réttlįtan arš af žessari eign sinni. Žvķ mišur hefur žetta mikilvęga mįl aldrei veriš leitt til lykta eša til rökréttrar nišurstöšu. Kvótakerfiš hefur sķna kosti og sķna galla. Žvķ mį breyta į żmsa lund ķ ljósi reynslunnar enda hefur žaš ekki skilaš žeim įrangri, sem vęnst var, fyrir uppbyggingu fiskistofna. En eitt er alveg vķst: Ókeypis śthlutun veršmętra almannaeigna til einkaašila, įn žess aš greitt sé fyrir nżtingarréttinn, fęr ekki stašist til frambśšar. Aušvitaš er viss hętta į žvķ aš mešhöndlun kvótaeigenda į veišiheimildum sķnum, sem birtist m.a. ķ žvķ aš bankakerfiš samžykkir ónżttar veišiheimildir sem veš fyrir skuldum eša aš kvótaeign, sé skipt į milli hjóna viš hjśskaparslit, eša aš žeir eru lįtnir ganga aš erfšum milli kynslóša, leiši til žess smįm saman skv. hefšarétti, aš žessi takmarkaši nżtingarréttur verši višurkenndur sem lögvarinn eignarréttur. Til žess aš bęgja žeirri hęttu frį žarf aš koma įkvęši um sameign žjóšarinnar į aušlindum sķnum inn ķ stjórnarskrįna. Žar aš auki veršur innan tķšar aš lįta į žaš reyna fyrir dómsstólum, hversu lengi žetta óréttlįta kerfi geti stašist ķ skjóli tķmabundins neyšarréttar.

Ašspuršur um hver verši žį réttur žeirra sem hafi keypt kvóta dżrum dómum, svarar Jón Baldvin aš žeir verši bara aš spyrja sjįlfa sig hvort žeir hafi ekki borgaš heldur mikiš fyrir nżtingarréttinn žvķ žeir eignušust žetta aldrei. Žjóšin į fiskistofnana” svarar Jón Baldvin stutt og laggott.

Verša svo allir hamingjusamir viš inngöngu ķ ESB, eša hvaš?

“Žvķ fer įreišanlega vķšs fjarri enda vandséš hvernig auka megi hamingju Ķslendinga sem lżsa sjįlfum sér žrįfaldlega ķ skošanakönnunum sem hamingjustu žjóš ķ heimi. Ég veit ekki til žess aš žaš sé nokkkuš um hamingjuna ķ Rómarsįttmįlanum. Enda skulum viš foršast ķ lengstu lög aš żkja kosti ašildar umfram žaš sem įlykta mį um af stašreyndum eša af reynslu annarra žjóša. Sjįlfur er ég sannfęršur um aš žaš er unnt aš tryggja bęttan hag ķslenskra bęnda innan ESB. Reynsla annarra žjóša sżnir lķka aš žjóš meš vanžróaš samgöngukerfi eins og viš erum megi bśast viš žvķ aš fį verulega fjįrmuni til aš byggja upp innviši samfélagsins eins og samgöngukerfi óneitanlega er. Hiš frįbęra hrašbrautakerfi Spįnar, sem margir Ķslendingar hafa kynnst af eigin reynd, er lżsandi dęmi um žetta. Spįnn var reyndar aftur ķ grįrri forneskju į flestum svišum eftir įratuga óstjórn fasistans Franco en hefur tekiš stórstķgum breytingum ķ framfaraįtt eftir inngöngu ķ ESB. Eitt af žvķ sem Ķslendingar ęttu aš gera nś žegar og ekki slį į frest er aš afla haldgóšra upplżsinga af reynslu žeirra žjóša sem gengiš hafa ķ ESB į seinustu įratugum. Žar getum viš lęrt margt og mikiš af reynslu annarra Noršurlandažjóša, ekki sķst Finna, sem telja sig hafa styrkt stöšu žjóšar sinna verulega meš ašild aš ESB. Žeir męla žaš ekki bara į hagvaxtarmęlikvarša, meš sterkari stöšu į erlendum mörkušum, lękkun veršlags og auknum stöšugleika ķ krafti evrunnar heldur einnig meš auknu öryggi ķ samskiptum viš hiš risavaxna grannrķki ķ austri sem oft hefur sett žeim harša kosti. Ef til vill gętum viš lęrt hvaš mest aš reynslu Ķra sem eru trślega besta dęmiš um grķšarlega jįkvęš įhrif ESB ašildar fyrir smįžjóš sem įšur var mešal fįtękustu žjóša Evrópu en er nśna ķ fremstu röš į mörgum svišum.

Žaš sem viš getum sagt meš góšri samvisku um įhrif ESB ašildar į almannahag, ekki sķst ķ ljósi reynslu annarra žjóša, er eftirfarandi: Viš munum losna viš óvišrįšanlegar og ófyrirsjįanlegar sveiflur gjaldmišils, sem reynslan sżnir aš ekki er lengur gjaldgengur ķ višskiptum, hvorki innanlands né erlendis. Viš getum gert okkur vonir um verulega lękkaš vöruverš og aukinn veršstöšuleika. Viš vitum meš vissu aš vextir į lįnum munu lękka verulega frį žvķ sem nś er. Viš vitum meš vissu aš višskiptakostnašur mun lękka verulega og aš žaš mun stušla aš meiri hagvexti en ella vęri. Og viš getum gert okkur vonir um aš erlendar langtķmafjįrfestingar geti aukist ķ skjóli aukins stöšugleika og trausts gjaldmišils.

Svo er annaš: Sķšastlišna hįlfa öld hafa Bandarķkjamenn annast varnir Ķslands ķ verktöku. Bandarķkin eru herveldi į śtžensluskeiši. Žeir eru kerfisbundiš aš byggja upp herstöšvanet sem hefur aš markmiši aš tryggja žeim forręši yfir aušlindum annarra žjóša og aš umkringja Kķna sem žeir hafa skilgreint sem framtķšaróvin. Žessi įrasargjarna śtženslustefna mun verša kveikižrįšurinn ķ hernašarįtökum vķtt og breitt um veröldina į nęstu įratugum. Žaš er hęttulegt fyrir fįmenna og herlausa žjóš aš vera ķ aftanķossi žessa herveldis. Žaš samrżmist ekki okkar žjóšarhagsmunum sem byggja į žvķ aš alžjóšleg deilumįl séu leyst į grundvelli laga og réttar. Evrópusambandiš, aftur į móti, er frišarafl ķ heiminum.

Öll starfsemi ESB byggir į žeirri grunnforsendu aš leysa deilumįl milli žjóša meš samningum og į grundvelli laga og réttar. Žess vegna sżnir reynslan aš smįžjóšir sjį sķnum hag vel borgiš meš samstarfi innan ESB. Viš eigum heima ķ slķku samstarfi. ESB ašild okkar er žvķ lķka öryggismįl rétt eins og hjį Finnum eša t.d. Eystrasaltsžjóšum. ESB ašild Ķslands er žvķ lķka leiš til žess aš losa žjóšina śr banvęnu fašmlagi Amerķkana. ESB mun fyrr eša sķšar ķ framtķšinni annast sameiginlegar varnir og öryggi ašildaržjóša. Žaš öryggis- og varnarbandalag mun aš lokum leysa NATÓ af hólmi. Žaš samrżmist nefnilega ekki žjóšarhagsmunum Evrópurķkja til frambśšar aš vera įhrifalausir undirverktakar Amerķkana ķ ofbeldisverkum žeirra vķtt og breitt um heiminn eins og t.d. nś ķ Afganistan og Ķrak. – Žetta er ķ stórum drįttum žaš sem reynsla annarra žjóša kennir okkur um žaš sem gęti įunnist viš inngöngu ķ ESB.

En hver er fórnarkostnašurinn? Viš veršum aš borga klśbbgjaldiš sem veršur įreišanlega hęrra en žaš sem viš nś reišum fram viš rekstur EFTA og ķ žróunarsjóš ESB. Žeim fer nś ört fękkandi sem flokka missi sjįlfstęšrar peningastefnu, afnįm krónunnar og flutning Sešlabankans til Frankfurt til fórnarkostnašar. Er einhverju aš fórna? Sumir myndu jafnvel ganga svo langt aš segja, aš fariš hafi fé betra. Ég tek ekki undir žaš. Engu aš sķšur mį lķta svo į aš traustur gjaldmišill og ašild aš sameiginlegri peningastefnu ESB teljist fremur til kosta viš ESB ašild en galla.

-Gabriel Stein hagfręšingur sagši ķ samtali viš Višskiptablašiš fyrir skömmu aš hann yrši ekki hissa į aš Egill Skallagrķmsson rķsi uppśr gröf sinn til žess eins aš höggva ķ hausinn į Evrópusinnum. Hann segir einnig aš menn muni ekki virša undanžįgu Ķslendinga hvaš varšar fiskveišilögsögu okkar. Hvaš segir žś um žessi ummęli?

„Žvķ er fljótsvaraš. Žessum andstęšingi Evrópusambandsins og spunameistara veršur ekki kįpan śr žvķ klęšinu aš vekja Egil Skallagrķmsson upp frį daušum, žar sem hann hefur hvķlt ķ friši ķ gröf sinni ķ a.m.k. 1100 įr, og virkja afturgönguna, sem mįlališa gegn Evrópu. Egill var sem kunnugt er fyrsti śtrįsarvķkingurinn sem haslaši sér völl vķša um lönd sem öll eru gengin ķ ESB fyrir utan Noreg, sem hann herjaši į meš haršfylgi. Žaš er nįkvęmlega ekkert mark takandi į žessum ummęlum enda liggja fyrir stašfestar yfirlżsingar frį réttum ašilum innan ESB um hiš gagnstęša aš žvķ er varšar fiskveišilögsöguna. Ég eyddi fjórum įrum ęvi minnar ķ samninga viš ESB. Ég leyfi mér aš efast um aš žessi mašur byggi į meiri reynslu en ég ķ žeim efnum.

-Hvaš tekur žaš aš žķnu mati langan tķma aš semja viš ESB um inngöngu Ķslands?

“Žaš žarf ķ sjįlfu sér ekki aš taka svo langan tķma. Įstęšan er sś aš viš erum nś žegar meš ašild okkar aš Evrópska efnahagssvęšinu eins konar aukaašilar aš ESB. Ég hef oršaš žaš svo aš viš séum ķ ESB aš um žaš bil tveimur žrišju (2/3) hlutum. Megniš af löggjöf okkar į mörgum svišum t.d. aš žvķ er varšar višskipti og umhverfismįl kemur nś žegar frį ESB. Viš erum fullgildir ašilar aš innri markaši ESB, hinu svokallaša fjórfrelsi, eša öllu sem lķtur aš vöruvišskiptum, žjónustu, fjįrmįlažjónustu og vinnumarkaši fyrir utan margvķslega samninga og tengslanet į sviši vķsindarannsókna, skólamįla og ķ menningarsamstarfi. Žaš sem mun taka meiri tķma lżtur fyrst og fremst aš žvķ sem viš žurfum aš gera sjįlf į heimavettvangi til aš undirbśa ašildina. Viš žurfum aš vinna aš žvķ kerfisbundiš frį og meš deginum ķ dag aš uppfylla žau skilyrši sem sett eru fyrir inngöngunni. Žaš er ęriš verkefni og mun taka tķmann sinn en allt žaš starf t.d. aš žvķ er varšar hagstjórnina veršur mun markvissara og įrangursrķkara, ef hin pólitķska įkvöršun um aš stefna aš ašild liggur žegar fyrir. Žar meš vitum viš hverju viš žurfum aš breyta ķ eigin ranni og höfum sérstaka hvatningu til aš fylgja žeim verkefnum eftir innan settra tķmamarka. Žar aš auki mun žaš taka tķmann sinn aš nį fram tilskildum breytingum į stjórnarskrį lżšveldisins sem naušsynlegar eru til aš heimila ESB ašild. Žetta er stęrsta verkefni ķslenskra stjórnmįla nś og ķ fyrirsjįanlegri framtķš. Žaš er ekki lengur eftir neinu aš bķša.

-Nś hefur heyrst aš žiš Bryndķs hafiš keypt hśs į Spįni: Eruš žiš persónulega gengin ķ ESB?

Ķ fyrsta sinn lętur svariš eitthvaš į sér standa. Hann dreypir į köldu kaffinu og svarar sķšan eftir rękilega yfirvegun: Ég er ķ föšurętt upprunninn af noršur Ströndum. Žar hafa menn žaš fyrir satt aš fiskimenn frį Baskahérušum Spįnar hafi haft žar nokkra višlegu og skotist meš nįnar óśtskżršum hętti inn ķ ęttir mķnar. Eins og um fleiri Vestfiršinga mį žvķ segja aš nokkuš sé į huldu um hreinręktun stofnsins. Alla vega er ég viss um žaš aš Hannibal og Finnbogi Rśtur bróšir hans voru lķkari Böskum en Mörlandanum bęši aš upplagi og ķ śtliti. Ętli žaš sé ekki eitthvaš af žessu Baskablóši ķ mér lķka? Og svo er annaš: Žar sem žś ekur eftir hrašbrautum Andalśsķu, sem allar eru byggšar fyrir styrki frį ESB, kemuršu aš skilti sem vķsar į kastalažorpiš ķ Salobrena žar sem fornt varnarvirki Mįra gnęfir viš himinn efst į kletti śt viš ströndina. Nįnari athugun leiddi ķ ljós aš elsti hluti virkisins er frį tķš Pśnverja, meš öšrum oršum Karžagómanna, sem rķktu yfir stórum hluta Pżreneaskagans hér į öldum įšur.. Varnarvirkiš į klettinum, sem nś er oršiš aš minjasafni, var meš öšrum oršum hluti af hervirkjum forföšur mķns Hannibals ķ strķši hans gegn Róm į žrišju öld fyrir Kristburš. Žaš er svona 10 mķnśtna gangur frį hśsinu hennar Bryndķsar aš virkisveggjum Hannibals. Ętli žaš megi ekki leggja śt frį žessari sögu eitthvaš į žį leiš aš ég sé bara kominn heim til mķn?

Deila į Facebook

Skrifa ummęli

Nafn
Netfang
Skilaboš
Skrįšu inn žetta orš
ķ žennan reit