Greinasafn

2019
 »jśnķ

 »maķ
 »aprķl
 »mars
 »febrśar
 »janśar
2018
2017
2016
2015
2014
2013
2012
2011
2010
2009
2008
2007
2006
2005
2004
2003
2002
2001
2000
1999
1998
1997
1996
1995
1994
1993
1992
1991
1990
1989

Articles in English

6.7.2018
Hvers konar kapitalismi? Hvaš eiga norręna módeliš og kķnverska žróunarmódeliš sameiginlegt? Getum viš lęrt eitthvaš af hvor öšrum?

Read more

28.6.2018
„THE MAN WHO LENT US HIS VOICE AFTER OURS“HAD BEEN SILENCED......“

Read more

2.11.2016
JBH interview Scotland

Read more

1.10.2016
Interviewed by the Lithuanian TV

Read more

14.9.2016
WHAT“S WRONG WITH EUROPE – AND WHY DON“T YOU FIX IT?

Read more

All articles in English

19.3.2019

Umsögn um žingsįlyktunartillögu um orkupakka 3.

Til : Sigrśn Helga Sigurjónsdóttir - nefndasviš@althingi.is

Frį: Jón Baldvin Hannibalsson - jbhannibalsson@gmail.com

Efni: Umsögn um žingsįlyktunartillögu um orkupakka 3.

Ég vķsa til erindis Sigrśnar Helgu Sigurjónsdóttur meš beišni um umsögn um įšurnefnda žingsįlyktunartillögu, dags.11.04.19.

Ég kżs aš takmarka umsögn mķna viš svör viš eftirfarandi fjórum spurningum:

  1. Ber brżna naušsyn til aš veita įkvöršun sameiginlegu EES-nefndarinnar lagagildi hér į landi, žrįtt fyrir aš öllum beri saman um aš žau lagaįkvęši „eiga ekki viš og hafa ekki raunhęfa žżšingu hér į landi aš óbreyttu“? Svariš viš žvķ er nei.

  2. Žar sem öllum og ž.m.t. flutningsmönnum mįlsins ber saman um aš tenging ķslensks raforkumarkašar viš žann evrópska (meš sęstreng) mundi hafa „margvķsleg įhrif hér į landi“ (sjį bls. 16 ķ grg.), ber löggjafanum, aš mķnu mati, skylda til aš greina vandlega, hver žessi įhrif verši nś žegar, en lįti žaš ekki bķša seinni tķma, žrįtt fyrir aš įhrifavaldurinn – lögin – hafi žegar tekiš gildi. Žetta er aš mķnu mati kjarni mįlsins. Žaš er žar sem ég dreg lķnuna ķ sandinn. Fyrir mér er žjóšareign aušlinda (sjįvaraušlindin, orkan, vatniš etc.) grundvallaratriši. Ég er andvķgur einkavęšingu fyrirtękja ķ opinberri eigu (rķkis og sveitarfélaga) ķ orkugeiranum. Ég er andvķgur žvķ aš fjįrfestar(innlendir jafnt sem erlendir) geti keypt virkjanaréttinn og žar meš forręšiš yfir nżtingu aušlindarinnar. Žetta er og hefur veriš grundvallarafstaša okkar jafnašarmanna varšandi eignarhald į og nżtingu žjóšaraušlinda. Žessi afstaša er studd reynslu annarra žjóša, žar sem vanhugsašar tilraunir meš einkavęšingu grunnžjónustu af žessu tagi hafa skašaš almannahagsmuni. Žess vegna vara ég eindregiš viš aš innleiša löggjöf, sem til skamms tķma viršist vera meinlaus, en getur haft ófyrirséšar og skašlegar afleišingar sķšar.

    Žaš er of seint aš birgja brunninn, žegar barniš er dottiš ofanķ. Mįliš telst žvķ vanreifaš af hįlfu stjórnvalda. Žess vegna ber löggjafanum aš hafna fyrirhugašri lögfestingu nś. Ķ stašinn ętti löggjafinn aš gera žį kröfu til stjórnvalda, aš hin „margvķslegu įhrif“ laganna verši rękilega greind śt frį ķslenskum žjóšarhagsmunum, og hagsmunum neytenda sérstaklega, nś žegar. Slķk žjóšhagsleg greining žarf aš liggja fyrir, įšur en unnt er aš męla meš tengingu viš hinn sameiginlega orkumarkaš Evrópu.

  3. Var sameiginlegur orkumarkašur Evrópusambandsins hluti af EES-samningnum, žegar hann var undirritašur įriš 1992? Svariš viš žvķ er nei. Fullyršingar ķ greinargerš um annaš (sjį bls. 4) eru einfaldlega rangar.

  4. Mun höfnun į lögleišingu orkupakka 3 (svo talaš sé mannamįl) setja EES-samninginn ķ uppnįm? Stutta svariš viš žvķ er nei. Hins vegar verša aš teljast verulegar lķkur į žvķ, aš ótķmabęr lögleišing orkupakka 3 og ófyrirséšar og óhagstęšar afleišingar, öndveršar ķslenskum žjóšarhagsmunum, muni grafa undan trausti į og efla andstöšu meš žjóšinni viš EES-samninginn, eins og reynslan sżnir frį Noregi. Žegar af žeirri įstęšu er órįšlegt aš flana aš fyrirhugašri löggjöf nś.

Greinargerš


  1. Er fyrirhuguš löggjöf aškallandi śt frį ķslenskum žjóšarhagsmunum?
    Öllum, ž.m.t. flutningsmönnum, ber saman um aš svo sé ekki, sbr. eftirfarandi fullyršingu ķ greinargerš (sjį bls. 3):

    „Įkvęši žrišja orkupakka ESB um slķk grunnvirki, ž.į.m. ķ reglugerš (EB) nr. 713/2009 um aš koma į fót samstarfsstofnun eftirlitsašila į orkumarkaši, eiga žvķ ekki viš og hafa ekki raunhęfa žżšingu hér į landi aš óbreyttu“. Um žetta eru allir sammįla.

  2. Öllum ber saman um, aš löggjöf um tengingu ķslensks raforkumarkašar viš žann evrópska muni hafa „margvķsleg įhrif hér į landi“.
    Löggjafanum ber skylda til aš greina žessi „margvķslegu įhrif“ śt frį ķslenskum žjóšarhagsmunum og hagsmunum neytenda, įšur en lagt er upp ķ žessa óvissuferš. M.a. vegna žess aš yfirgnęfandi lķkur eru į žvķ, aš meintir fyrirvarar reynist haldlitlir vegna žessara „margvķslegu įhrifa“. Vķsaš er ķ margar lögfręšilegar įlitsgeršir um, hvort framsal valds, sem er óumdeilt, standist stjórnarskrį. Framsal valds til fjölžjóšlegra stofnana réttlętist jafnan af žvķ, aš žaš žjóni žjóšarhagsmunum betur en óbreytt įstand. Žessa žjóšhagslegu greiningu skortir gersamlega. Hśn žarf aš liggja fyrir, įšur en lengra er haldiš. Žaš er ekki nóg aš vķsa ķ fyrirvara, sem vafasamt er aš haldi, žegar į reynir.

    Samanburšur į ķslenskum orkumarkaši og hinum sameiginlega orkumarkaši ESB, sem er ķ mótun, er Ķslandi aš óbreyttu mjög ķ hag. Orkunotkun į mann er mikil, en veršlag til heimila og fyrirtękja lįgt ķ alžjóšlegum samanburši. Orkan er hrein og endurnżjanleg og veršur žvķ ę veršmętari, žegar fram lķša stundir, m.a. vegna alžjóšlegra skuldbindinga gegn ašstešjandi loftslagsvį. Ķslenskum stjórnvöld ber žvķ skylda til aš móta framtķšarstefnu um stjórnun, nżtingu og dreifingu žessarar veršmętu orku, žannig aš żtrustu žjóšarhagsmuna og hagsmuna neytenda sé gętt. Žetta ber aš gera įšur en lengra er haldiš.

    Ķslenska raforkukerfiš hefur veriš byggt upp fyrir almannafé. Opinberir ašilar, rķki og sveitarfélög, rįša för. Markašurinn er smįr. Landsvirkjun hefur algerlega rįšandi markašshlutdeild. Stjórnvöld veita rannsóknar- og virkjanaleyfi, žar sem gętt er grundvallarsjónarmiša nįttśruverndar. Forręši ķslenskra stjórnvalda į nżtingu og stjórnun aušlindarinnar og dreifingu orkunnar hefur gefiš góša raun.

    Reynsla annarra žjóša af einkavęšingu nįttśruaušlinda, aušlindum sjįvar, orku, vatni (og vķša almannasamgöngum) er ekki góš. Žaš er vķti til aš varast. Flest bendir til, aš okkar smįi orkumarkašur beri ekki uppskiptingu ķ ótal smęrri einingar, žar sem hagnašarsjónarmiš verša rįšandi fremur en almannažjónusta. Viš vitum hvaš viš höfum en ekki hvaš viš hreppum. Ķ upphafi skyldi endirinn skoša. Annaš vęri ferš įn fyrirheits.

    Meginreglur innri markašar ESB snśa aš grunnreglum fjórfrelsisins um jafnręši keppinauta į samkeppnismörkušum. Rįšandi markašshlutdeild rķkisfyrirtękja samrżmist ekki žeim reglum. Rķkisstyrkir ķ formi nišurgreišslu orkuveršs (t.d. vegna nżtingar aušlindarinnar til uppbyggingar gręnmetisręktunar ķ gróšurhśsum) samrżmist ekki žessum reglum. Ķ greinargerš žingsaįlyktunartillögunnar er višurkennt, aš verš til neytenda muni hękka viš tengingu viš orkumarkaš ESB. Reynsla Noršmanna stašfestir žetta. Er žaš ķ samręmi viš vilja neytenda (kjósenda)?

    Vitaš er, aš erlendir fjįrfestar ķ samvinnu viš innlenda, hafa ķ undirbśningi lagningu sęstrengs. Žaš er grķšarlega fjįrfrek og įhęttusöm fjįrfesting. Hśn er um leiš mjög gróšavęnleg śt frį hagnašarsjónarmiši fjįrfestanna sjįlfra. Fjįrfestarnir munu gera rķkar kröfur til flutningskerfis orkunnar innanlands. Vitaš er, aš einkafyrirtęki reyna nś fyrir sér vķtt og breitt um landiš aš afla virkjunarréttinda vegna virkjana undir 10 mw. Įsóknin ķ forręši yfir virkjunarkostun er žvķ hafin.

    Hętt er viš, aš tilgreindir fyrirvarar rįšherra reynist haldlitlir, žegar į reynir. Žvķ mį slį föstu, aš yfirlżsing nśverandi framkvęmdastjóra orkumįla ESB meš rįšherra reynist skv. fyrri reynslu marklaus. Hefšbundin norsk löggjöf um virkjunarréttindi, hefur žegar veriš dęmd ósamrżmanleg meginreglum varšandi samkeppni į innri markašnum. Viljum viš taka žessa įhęttu?

    Žeir sem halda žvķ fram, aš fyrirhuguš löggjöf snśist ašallega um neytendavernd, žurfa aš lesa sér betur til. Ķslenskir neytendur bśa viš miklu lęgra verš en neytendur į sameiginlega markašnum og hafa meiri įhrif į veršlagninguna, sem sętir lżšręšislegum aga kjósenda.

    Hinn sameiginlegi orkumarkašur ESB er ķ kreppu. Margar žjóšir bśa viš orkuskort og eru öšrum hįšar um orku. Ķ mörgum tilvikum er orkan fengin viš mengandi bruna į jaršefnaeldsneyti. Žetta stenst ekki skuldbindingar ESB um ašgeršir gegn loftslagsvįnni og um nįttśruvernd. Viš žessar kringumstęšur er aušvelt aš skilja įhuga fjįrfesta į forręši yfir og višskiptum meš hreina og endurnżjanlega orku, jafnvel žótt magniš sé lķtiš ķ samanburši viš stęršir sameiginlega markašarins. En hverjir munu hagnast mest į žeim višskiptum? Žeirri spurningu er ósvaraš.

    Nišurstašan er žvķ sś, aš žaš sé órįšlegt aš flana aš lögleišingu um tengingu viš sameiginlega markašinn nś meš haldlitlum eša haldlausum fyrirvörum, og alls ónógri vitneskju um „hinar margvķslegu afleišingar“.

  3. Var sameiginlegur orkumarkašur ESB hluti af EES-samningnum, žegar samningum um hann var lokiš og samningurinn var undirritašur įriš 1992?
    Svariš viš žvķ er nei. Žetta višurkenna höfundar greinargeršar žingsįlyktunartillögunnar meš eftirfarandi oršum: „Undirbśningur aš öšrum orkupakkanum hófst um svipaš leyti og fyrsti orkupakkinn var innleiddur ķ landsrétt (2003). Sameiginlega EES- nefndin tók įkvöršun um upptöku annars orkupakkans ķ EES-samninginn meš įkvöršun sameiginlegu EES-nefndarinnar, nr. 146/2005, frį 2. desember 2005“. – Undirbśningurinn aš sameiginlega orkumarkašnum hófst m.ö.o. į įrunum 2003 (pakki 1) til 2005 (pakki 2), ž.e. um žaš bil įratug eftir gildistöku EES-samningsins. Višauki IV er um tęknileg atriši. M.a.s. skilgreining raforku sem „vöru“ (sem orkar mjög tvķmęlis) kemur ekki til fyrr en 1996. Frį įrunum 2003- 2005 hefur žessi sameiginlegi orkumarkašur ESB veriš ķ mótun. Žvķ ferli er reyndar hvergi nęrri lokiš. Framundan bķša orkupakkar 4 og 5. Žaš er žvķ ekki séš fyrir endann į žeirri žróun nś. Žess vegna er afar óhyggilegt aš innleiša löggjöf ķ skjóli haldlķtilla fyrirvara og meš takmörkušum og óįreišanlegum upplżsingum um hin „margvķslegu įhrif hér į landi“.

  4. Mun höfnun į lögleišingu 3. orkupakkans hér į landi setja EES-samninginn ķ uppnįm?
    Svariš viš žessari spurningu er ótvķrętt: Nei.

    EES-samningurinn tryggir ašildarrķkjunum óvéfengjanlegan rétt til aš hafna innleišingu löggjafar į tilteknu mįlasviši, ef hśn į ekki viš eša žjónar ekki hagsmunum viškomandi rķkis. Fyrir žessu eru mörg fordęmi. Höfnun innleišingar hefur ekki ķ för meš sér nein višurlög. Afleišingin er sś, aš mįlinu er vķsaš til sameiginlegu EES-nefndarinnar, žar sem samiš er um mįliš. Žar meš fįst žeir einu fyrirvarar, sem öruggt hald er ķ.

    Žessi ótvķręši réttur ašildarrķkja EES-samningsins til žess aš hafna innleišingu löggjafar śt frį eigin žjóšarhagsmunum, įn višurlaga, var frį upphafi ein meginröksemdin fyrir žvķ, aš framsal valds skv. samingnum vęri innan marka žess sem samrżmdist óbreyttri stjórnarskrį. Žar meš var fullveldisrétturinn de jure višurkenndur, sem hefur veri š stašfestur meš fordęmum de facto.

    Margir viršast nś hafa gleymt žvķ, aš sį mikli įrangur sem nįšist fyrir Ķslands hönd ķ EES-samningunum, var ekki aušsóttur. Mér er til efs, aš hann hefši nįšst įn stušnings samstarfsžjóša okkar ķ EFTA. Žetta į t.d. viš um frķverslun meš fisk. Ég ręš žaš af reynslu okkar af EES-samningnum į sķnum tķma, aš viš hefšum aldrei nįš žeim įrangri ķ tvķhliša samningum. Sama mįli gegnir um žvķ sem nęst fullan markašsašgang aš innri markašnum, įn žess aš ESB héldi til streitu stefnu sinni um ašgang aš aušlindum ķ stašinn fyrir ašgang aš markaši. Žar viš bętist, aš Ķsland fékk sérstaka undanžįgu, sem heimilar ekki erlendar fjįrfestingar ķ sjįvarśtvegi. Žetta er kjarni mįlsins. Žaš mį eftir atvikum semja um gagnkvęman markašsašgang. En žaš kemur ekki til greina aš semja um ašgang aš markaši fyrir ašgang aš aušlind. Žašan af sķšur eigum viš aš taka žį įhęttu, aš žetta gerist „bakdyramegin“, ķ krafti samkeppnisreglna innri markašarins, įn žess aš ķslenska žjóšin hafi tekiš um žaš mešvitaša įkvöršun.

    Stušningur viš EES-samninginn byggir aš lokum į pólitķskri afstöšu kjósenda ķ ašildarrķkjunum. Ef hinn voldugi samningsašili, Evrópusambandiš, hęttir aš virša ķ reynd žetta grundvallaratriši EES-samningsins og krefst žess aš EFTA rķkin samžykki skilyršislaust žaš sem aš žeim er rétt, įn tillits til eigin žjóšarhagsmuna, er hętt viš aš stušningur viš EES-samninginn fari žverrandi. Žar meš getur EES-samningurinn, meš öllum žeim įvinningi sem hann hefur tryggt Ķslandi į undanförnum aldarfjóršungi, veriš ķ uppnįmi. Į žvķ bera žį žeir einir įbyrgš, sem vilja žröngva žrišja orkupakkanum upp į žjóšina – meš ófyrirséšum afleišingum og ķ trįssi viš žjóšarviljann.

Jón Baldvin Hannibalsson

Deila į Facebook

Skrifa ummęli

Nafn
Netfang
Skilaboš
Skrįšu inn žetta orš
ķ žennan reit