Greinasafn

2017
 »maķ

 »aprķl
 »mars
 »febrśar
 »janśar
2016
 »desember
 »nóvember
 »október
 »september
 »įgśst
 »jślķ
 »jśnķ
 »maķ
 »aprķl
 »mars
 »febrśar
 »janśar
2015
2014
2013
2012
2011
2010
2009
2008
2007
2006
2005
2004
2003
2002
2001
2000
1999
1998
1997
1996
1995
1994
1993
1992
1991
1990

Articles in English

14.9.2016
WHAT“S WRONG WITH EUROPE – AND WHY DON“T YOU FIX IT?

Read more

9.9.2016
WHAT CAN WE LEARN FROM THE NORDIC MODEL?

Read more

31.3.2016
HOW TO SAVE CAPITALISM FROM THE CAPITALISTS - AND DEMOCRACY FROM THE PLUTOCRATS?

Read more

15.2.2016
The Transition from totalitarianism to democracy: WHAT CAN WE LEARN FROM THE BALTIC ROAD TO FREEDOM AND POST-INDEPENDENCE EXPERIENCE?

Read more

10.2.2016
„SOLIDARITY OF SMALL NATIONS: UTOPIAN DREAM OR PRACTICAL POLITICS?

Read more

All articles in English

3.12.2006

SALKA VALKA Ķ SAMFYLKINGUNNITELPAN FRĮ STOKKSEYRI

Žórunn Hrefna Sigurjónsdóttir: Stelpan frį Stokkseyri –
Saga Margrétar Frķmannsdóttur, 367 bls..
Bókaśtgįfan Hólar, 2006


Žetta er sagan um Sölku Völku ķ sjįvarplįssinu, sem settist inn į žing. Sjįvarplįssiš er Stokkseyri, og žessi Salka heitir reyndar Margrét Frķmannsdóttir. Mamma hennar var einstęš móšir. Hśn hafši smitast af berklum og gat žvķ ekki į žeim tķma annast um dóttur sķna og séš žeim bįšum farborša. Stślkan ólst žvķ upp hjį fósturforeldrum sķnum į Stokkseyri. Žrįtt fyrir lķtil efni er bjart yfir bernskuįrum ķ sjįvarplįssinu. Aš ķslenskum siš ganga börnin žar aš mestu sjįlfala. Žau bśa viš frelsi, en verša snemma aš taka žįtt ķ lķfsbarįttu hinna fulloršnu. Žaš er aš lokum sį agi, sem kemur aš utan.

Hśn nżtur takmarkašrar skólagöngu. Lżkur žó skyldunni og gott betur. Hśn giftist snemma sjóara śr plįssinu, sextįn įra gömul, og byrjar aš bśa. Hśn er lķtt skólagengin, tveggja barna móšir og vinnur ķ fiski. Žetta gęti svo sem veriš sagan öll. En hśn er fórnfśs og hjįlpsöm og vill leggja öšrum liš, enda alin upp ķ žeim anda. Hśn viršist hafa veikst af hinni pólitķsku veiru, nįnast frį blautu barnsbeini, enda Björgvin fręndi formašur verkalżšsfélagsins į stašnum ķ marga įratugi. Hśn hefur sterka réttlętiskennd. Žaš žżšir aš vera til vinstri. Į Stokkseyri žżddi žaš į žessum tķma aš vera ķ Alžżšubandalaginu.

Hśn fylgir eftir sannfęringu sinni og er fyrr en varir komin į kaf ķ pólitķk. Ašeins 28 įra gömul er hśn oršin oddviti ķ sinni sveit, fyrsta konan, sem gegndi žvķ viršulega starfi. Žįtttaka ķ sveitarstjórn ķ sjįvarplįssi er góšur skóli fyrir veršandi pólitķkus. Žorpiš er žrįtt fyrir allt mķkrokosmos, žjóšfélagiš ķ örsmįrri mynd. Hafnarstjórnin kennir žér į atvinnuķfiš, skólinn kennir žér um uppeldismįlin, og heilsugęslan um félagsmįlin. Smįm saman fóru stóru strįkarnir ķ flokknum aš taka eftir stelpunni, sem hafši unniš hreinan meirihluta ķ sinni sveit. Henni var stillt upp ķ annaš sętiš ķ Sušurlandi og var oršin varažingmašur, įšur en hśn vissi af. En hśn vildi ekki vera stillt og prśš og verma lengur varamannabekkinn. Nęst žegar kosiš var til žings 1987, įkvaš hśn aš etja kappi viš sitjandi žingmann, sem reyndar dró sig til baka, įšur en į hólminn var komiš. Žetta olli vinslitum viš žann męta mann, Garšar Siguršsson, śr Vestmannaeyjum. Pólitķkin er ekki alltaf dans į rósum. Og žęr stinga, sumar rósirnar, stundum. Žegar stelpan frį Stokkseyri var komin inn fyrir dyrnar į alžingishśsinu, fékk hśn aš kynnast žvķ fyrir alvöru.

Frįsögn Margrétar Frķmannsdóttur af veru sinni ķ žingflokki Alžżšubandalagsins er helst aš lķkja viš sögu konu, sem rżfur margra įra žögn og segir frį linnulausu pólitķsku heimilisofbeldi. Žegar Alžżšubandalaginu gefst kostur į aš taka žįtt ķ rķkisstjórn haustiš 1988, raša strįkarnir – Ólafur Ragnar, Svavar Gestsson og Steingrķmur J. Sigfśsson – sér ķ rįšherrastólana. Gušrśn Helgadóttir, hinn įstsęli rithöfundur, fęr aš vera forseti sameinašs žings ķ sįrabętur fyrir aš vera hafnaš sem menntamįlarįšherra. Stelpan frį Stokkseyri fékk ekki neitt. En žegar hśn gerši uppsteit, geršu žeir hana góšfśslega aš žingflokksformanni, – en snišgengu hana samt, eftir sem įšur, vandlega. Hśn vķkur aš žvķ vķša, aš ekki hafi veriš į hana hlustaš. Aš hśn hafi veriš hunzuš. Aš hśn hafi veriš nišurlęgš og lķtillękkuš. Og aš hśn hafi upplifaš žessa framkomu hinna heimarķku beturvitrunga ķ forystu Alžżšubandalagsins sem ólęknandi menntahroka.

Hśn komst aš žvķ, aš Alžżšubandalagiš var jafnréttisflokkur ašeins ķ orši kvešnu, en aldrei žegar į reyndi. Žaš žótti gott aš skreyta sig meš góšum kvenkostum, en žeim var ekki treyst fyrir völdum. Vilborg Haršardóttir, Kristķn Ólafsdóttir, Sigrķšur Stefįnsdóttir, Svanfrķšur Jónasdóttir og Gušrśn Helgadóttir, allt frambęrilegar konur, en aldrei treyst til forystu, žegar į reyndi. Samanburšurinn viš Alžżšuflokkinn, sem lyfti bęši heilagri Jóhönnu og Rannveigu ķ rįšherraembętti, var Alžżšubandalaginu óhagstęšur. Og žetta er į žeim įrum, žegar Kvennalistinn er aš ryšja sér til rśms ķ pólitķkinni.

2.
Margrét skefur ekki utan af žvķ. Hśn segir žaš hafa veriš “heilt helvķti” aš sitja žingflokksfundi. Vanviršan, sem Steingrķmur J. Sigfśsson hafi sżnt henni “var yfirgengileg”. Meira aš segja, eftir aš hśn hefur skoraš Steingrķm į hólm ķ formannskosningum 1995 og haft betur, heldur meirihluti žingflokksins įfram aš snišganga hinn nżkjörna formann. Eiginmašur Margrétar, Dr. Jón Gunnar Ottósson, segir: “Magga įtti mjög erfitt uppdrįttar į žessum tķma, og henni var sżnd ótrśleg lķtilsviršing.” Og hann bętir viš: “Konan mķn er mjög sterk, en ég hef aldrei séš hana jafn brotna og žegar hśn kom heim af žingflokksfundum, sérstaklega fyrst eftir aš hśn tók viš formennskunni. Stundum var hśn grįtandi.”

Žetta hljómar óneitanlega eins og sannfęrandi lżsing į pólitķsku heimilisofbeldi. Žegar rįšherragengi Alžżšubandalagsins hafši klśšraš įframhaldandi rķkisstjórnaržįtttöku Alžżšubandalagsins meš žvķ aš snśast gegn EES samningnum ķ kosningunum 1991, sem var efnislega aš mestu fullfrįgenginn ķ tķš vinstristjórnar Steingrķms Hermannssonar, geršu žeir Margréti, aš hennar sögn, ólķft ķ starfi žingflokksformanns. Aš lokum gafst hśn upp. Og hśn vandaši félögum sķnum ķ žingflokknum ekki kvešjurnar:

“Daginn eftir sagši ég allt. Hvernig mér fyndist framkoma žeirra hafa veriš. Hvernig ég hefši fundiš žį pota ķ mig og żta mér śt. Hvernig žeir hefšu vanvirt störf mķn og tekiš įkvaršanir framhjį mér. Sagši allt sem mér datt ķ hug aš segja. Ég sagši lķka, aš žeir skyldu lįta žaš ógert aš koma til mķn og segja, eins og venjan var, aš ég hefši stašiš mig vel sem žingflokksformašur. Žeir gętu bara įtt žęr setningar fyrir sig. Ég hęddi žį lķka. Sagši žeim, hvaša įlit ég hefši į sżndarmennskunni, sem fęlist ķ hverju orši, žegar žeir opnušu munninn um jafnréttismįl. Og ég lét žį vita, aš ķ hvert sinn, sem einhver žeirra myndi ręša stöšu kvenna opinberlega, myndi ég hlęja hįtt!”

Žaš var į allra vitorši į žessum tķma, aš Alžżšubandalagiš var žverklofiš milli tveggja arma. Annars vegar var flokkseigendafélagiš, undir forystu Svavars, žar sem Steingrķmur J. var erfšaprinsinn. Hins vegar var söfnušur Ólafs Ragnars, formanns flokksins, sem var hins vegar į śtleiš, žar sem flokksreglur bönnušu sama manni aš gegna formennsku lengur en ķ įtta įr. Barįttan um eftirmann Ólafs į formannsstóli var žvķ fyrirsjįanleg įriš 1995. En žótt vitaš vęri, aš Alžżšubandalagiš vęri sundurleitur flokkur og žungt haldinn af innanmeinum, höfšu menn tęplega gert sér grein fyrir žvķ, aš eina óbreytta alžżšukonan ķ žingflokknum liši beinlķnis daglega sįlarkvalir ķ félagsskapnum.

En Margrét lét ekki bugast. Žegar tękifęriš baušst įriš 1995 til aš standa uppi ķ hįrinu į strįkunum, lét hśn til skarar skrķša og bauš sig fram til formanns gegn erfšaprinsinum, eins og hśn nefnir Steingrķm Jóhann. Fįir spįšu henni sigri. Žingflokkurinn var į móti henni – allir nema Bryndķs Hlöšversdóttir. Svavar Gestsson skoraši į Margréti aš draga framboš sitt til baka ķ nafni flokkshollustunnar. Og frįfarandi formašur, Ólafur Ragnar, studdi hana ekki – fyrr en eftir į, žegar ljóst var, aš hśn hafši sigraš, aš hennar eigin sögn.

Steingrķmur žótti žį žegar, og žykir enn, einhver haršvķtugasti mįlflytjandi, sem lįtiš hefur aš sér kveša śr ręšustól į Alžingi. Fįir bjuggust viš žvķ, aš stelpan frį Stokkseyri, “óskólagengin fiskverkakona”, gęti stašiš uppi ķ hįrinu į garpinum, žótt sköllóttur vęri. En žaš fór į annan veg. Žau fóru į tuttugu fundi vķšsvegar um landiš, og meš gušshjįlp og góšra manna, hélt Stokkseyrarstelpan sķnum hlut og reyndar gott betur, žegar tališ var upp śr kjörkassanum. Hśn fékk 53.5% móti 46% atkvęša Steingrķms. Kannski var žaš öšru fremur, aš Steingrķmur tapaši žessum slag, en aš Margrét ynni hann. Mįlstašur Margrétar – sameining jafnašarmanna – reyndist einfaldlega eiga meira fylgi aš fagna mešal almennra félagsmanna, žrįtt fyrir harša andstöšu flokkseigendafélagsins.

3.
Hinni lķtt skólagengnu verkakonu var oršiš žaš ljóst, žegar hér var komiš sögu, žaš sem hinum langreyndu forystusaušum flokksins virtist huliš, nefnilega aš Alžżšubandalagiš var ekki į vetur setjandi. Kalda strķšinu var lokiš, Sovétrķkin voru fallin, og fortķš flokksins var ķ ösku. En flokkurinn var lamašur af innbyršis įgreiningi, žar sem hver höndin var uppi į móti annarri. Uppgjöri viš fortķšina varš ekki lengur frestaš. Alžżšubandalagsfólk žurfti aš svara žvķ skżrt og skilmerkilega, hvort žaš ętti ekki heima ķ stórum fjöldaflokki, sem byggši į hugmyndagrundvelli lżšręšislegrar jafnašarstefnu. Žaš varš hlutverk stelpunnar frį Stokkseyri aš stżra žessu uppgjöri ķ sķnum flokki.

Hśn rķfjar upp, aš įriš 1990, eftir fall Berlķnarmśrsins, geršu žeir Ólafur Ragnar og Jón Baldvin atrennu aš sögulegum sįttum, žegar žeir fóru į fundi um landiš “į raušu ljósi”. Margrét segir réttilega, aš žetta hafi veriš tilraun til aš koma į talsambandi milli jafnašarmanna, sem af sögulegum įstęšum höfšu oršiš višskila hverjir viš ašra ķ įtökum lišinnar aldar. Žaš aušveldaši žetta talsamband, aš į įrunum 1988 til 1991 störfušu bįšir flokkarnir saman ķ rķkisstjórn.

Margréti bregst hins vegar bogalistin, žegar hśn įlasar mér fyrir žaš “aš skara eld aš eigin köku” meš žvķ aš mynda Višeyjarstjórnina eftir kosningar 1991. Sś stjórnarmyndun snerist um aš tryggja framgang EES-samningsins, sem var stęrsta framfararspor žess tķma og algerlega naušsynlegt til žess aš brjóta į bak aftur flokksręšisstjórnarfar helmingaskiptaflokkanna. Margrét višurkennir sjįlf, aš “margir ķ žingflokknum (ž.e. žingflokki Alžżšubandalgsins) voru į móti samningnum og vildu greiša atkvęši gegn honum”. Sem žeir og geršu, žar meš talin Margrét og Ólafur Ragnar.

Meš žessari afstöšu sinni śtilokušu žau, įsamt meš forystumönnum Framsóknarflokksins, framhald vinstristjórnarinnar, žrįtt fyrir aš stjórnarflokkarnir héldu meirihlutanum eftir kosningar 1991. Bęši Ólafur Ragnar og Halldór Įsgrķmsson bušu formanni Alžżšuflokksins forsętisrįšherrastólinn, ef hann vildi halda įfram stjórnarsamstarfinu. Žegar mér varš ljóst, aš žeir gįtu ekki tryggt EES-samningnum žingmeirihluta, hafnaši ég góšu boši. Žaš er nżstįrlegt aš kenna žaš viš eigingirni aš hafna sjįlfum forsętisrįšherrastólnum, en lįta žess ķ staš mįlefnin rįša för. Žetta voru vissulega meirihįttar afglöp hjį forystumönnum Alžżšubandalags og Framsóknar og hafa dregiš langan slóša į eftir sér. En žaš vex enginn af žvķ aš kenna öšrum um eigin glöp.

4.
Margrét segir söguna um ašdragandann aš stofnun Samfylkingarinnar śt frį sķnum eigin bęjardyrum, sem seinasta formanns Alžżšubandalagsins. Hśn segir į einum staš: “Mér fannst žaš ętti aš vera lżšum ljóst, aš ég įtti stęrstan žįtt ķ žvķ, aš Samfylkingin varš til.” Žaš er įstęšulaust aš gera lķtiš śr žessu. Žaš var hiš sögulega hlutverk stelpunnar frį Stokkseyri aš stjórna uppgjörinu viš fortķš Alžżšubandalagsins og aš leiša meirihluta Alžżšubandalagsfólks ķ įtt til sameiningar jafnašarmanna, innan vébanda Samfylkingarinnar. Žetta tókst henni, žó ekki įfalla- né affallalaust, žrįtt fyrir harša andstöšu įhrifamikilla manna ķ forystu eigin flokks. Žetta er žaš sem mun halda nafni Margrétar Frķmannsdóttur į loft ķ sögu hreyfingar jafnašarmanna į Ķslandi.

Vissulega komu žar ašrir viš sögu. Margrét segir réttilega, aš formenn žeirra flokka, sem hvaš haršast hafa tekist į um aš nį forystu į vinstri vęng ķslenskra stjórnmįla, ž.e. Alžżšuflokks og Alžżšubandalags, hafi ekki veriš vel til žess fallnir aš leiša žessar fylkingar saman. Žaš hlutverk hafi menn oršiš aš fela fulltrśum nżrrar kynslóšar. Žar fyrir mį ekki vanmeta ljósmóšurstörf žeirra Margrétar Frķmannsdóttur, Sighvats Björgvinssonar og Gušnżjar Gušbjörnsdóttur viš fęšingu hins nżja sameiningarflokks. Žetta geršist ķ įföngum į kjörtķmabilinu 1995-1999. Fyrsta skrefiš var sameining žingmanna Alžżšuflokksins og Žjóšvaka ķ nżjan žingflokk jafnašarmanna. Žegar reyndi į nęsta skref, ķ ašdraganda kosninganna 1999, klofnaši žingflokkur Alžżšubandalagsins og óhįšra, eins og hann žį hét. Žeir Steingrķmur J. Sigfśsson, Hjörleifur Guttormsson og Ögmundur Jónasson kusu aš fara eigin leišir, og Kristinn H. Gunnarssson kaus aš leita skjóls hjį Framsókn ķ bili.

Žegar į reyndi, klofnaši žvķ Alžżšubandalagiš ķ tvennt. Žeir sem lķta į sig sem lżšręšisjafnašarmenn, gengu til lišs viš Samfylkinguna. Öšrum var meira ķ mun aš varšveita sérstöšu Sósķalistaflokksins og Alžżšubandalagsins og klęša hana ķ gręna liti nįttśruverndar. Žessi saga er aš gerast fyrir augunum į okkur ķ dag. Žeirri spurningu er enn ósvaraš, hvort žessi žróun festir fjórflokkakerfiš įfram ķ sessi, eša hvort sameinašri fylkingu jafnašarmanna tekst aš öšlast styrk til stjórnarforystu į nżrri öld, ķ andstöšu viš hiš hefšbundna valdakerfi Sjįlfstęšisflokksins.

5.
Žessi bók segir sögu konu, sem hófst af eigin rammleik upp af gólfi frystihśssins į Stokkseyri til forystu ķ flokki jafnašarmanna, žrįtt fyrir aš viš ramman reip vęri aš draga. Žetta er skemmtileg saga, aš minnsta kosti fyrir okkur, sem höfum auga fyrir sögulegri rómantķk verkalżšsbarįttunnar, sem Salka Valka Kiljans ķ sjįvarplįssinu er tįkngervingur fyrir.

Žaš mį hins vegar heita ljóšur į rįši höfundar, aš žrįtt fyrir mikla umfjöllun um stjórnmįlamenn, jafnt samherja sem andstęšinga, er umfjöllunin um mįlefnin sjįlf, stefnu- og framtķšarsżn, takmörkuš og yfirboršskennd. Hver er sżn stelpunnar frį Stokkseyri į framtķš jafnašarstefnunnar į öld alžjóšavęšingar? Hvernig vill hśn bregšast viš ögrun markašshyggjunnar, sem fordęmir ķhlutun rķkisvaldsins og bošar markašslausnir į nįnast öllum svišum, einnig ķ heilbrigšis- og skólakerfi? Margrét sat į annan įratug ķ fjįrlaganefnd og reyndi aš standa sig ķ fyrirgreišslupotinu, sem lengi hefur veriš ęr og kżr landsbyggšaržingmanna. En hśn gerir hvergi grein fyrir tillögum um, hvernig eigi aš bęta fyrir skemmdarverk, sem unnin hafa veriš į almannatrygginga- og lķfeyriskerfi žjóšarinnar, né heldur hvernig eigi aš beita skattakerfinu til aš draga śr žeirri sķvaxandi mismunun žjóšfélagsžegnanna, sem markašurinn leišir af sér. Žögnin um nżjar lausnir ķ anda nśtķmalegrar jafnašarstefnu er óžęgileg og veldur vonbrigšum. Hvers vegna eru helstu įlitamįl samtķmans af žessu tagi ekki į dagskrį ķ pólitķsku testamenti Margrétar Frķmannsdóttur?

Mér segir svo hugur um, aš bókin verši ekki sķšur lesin vegna hispurslausrar frįsagnar höfundar af barįttu hennar viš vįgestinn mikla, krabbameiniš. Žaš er frįsögn, sem mun snerta strengi ķ brjóstum allra, sem lesa. Eins og allir, sem verša fyrir alvarlegum heilsubresti – žannig aš žeir horfast ķ augu viš įsżnd daušans – jafnvel ķ blóma lķfs, žį sį Margrét lķf sitt ķ nżju ljósi; hśn lęrši aš meta upp į nżtt žetta undursamlega lķf, sem okkur er léš skamma stund – lęrši aš meta meira žaš, sem mįli skiptir og lķta fram hjį hinu, sem er hismi eitt og hjóm, žegar aš er gįš. Gefum Margréti sjįlfri oršiš aš lokum:
“Įšur žótti mér allt svo sjįlfsagt, en nś žegar ég hef lęrt aš žakka fyrir lķfiš, žį finn ég svo vel, hvaš skiptir mįli. Mér finnst yndislegt aš vakna į morgnana, og mér finnst gaman aš hlusta į fuglana syngja. Ég veit aš žessi orš žykja mörgum klisjukennd og vęmin, en ég get ekki lżst tilfinningum mķnum į annan veg.”

Jón Baldvin Hannibalsson (Höf. var formašur Alžżšuflokksins 1984-1996)

Deila į Facebook

Skrifa ummęli

Nafn
Netfang
Skilaboš
Skrįšu inn žetta orš
ķ žennan reit