Greinasafn

2017
 »jśnķ

 »maķ
 »aprķl
 »mars
 »febrśar
 »janśar
2016
 »desember
 »nóvember
 »október
 »september
 »įgśst
 »jślķ
 »jśnķ
 »maķ
 »aprķl
 »mars
 »febrśar
 »janśar
2015
2014
2013
2012
2011
2010
2009
2008
2007
2006
2005
2004
2003
2002
2001
2000
1999
1998
1997
1996
1995
1994
1993
1992
1991
1990
1989

Articles in English

2.11.2016
JBH interview Scotland

Read more

14.9.2016
WHAT“S WRONG WITH EUROPE – AND WHY DON“T YOU FIX IT?

Read more

9.9.2016
WHAT CAN WE LEARN FROM THE NORDIC MODEL?

Read more

31.3.2016
HOW TO SAVE CAPITALISM FROM THE CAPITALISTS - AND DEMOCRACY FROM THE PLUTOCRATS?

Read more

15.2.2016
The Transition from totalitarianism to democracy: WHAT CAN WE LEARN FROM THE BALTIC ROAD TO FREEDOM AND POST-INDEPENDENCE EXPERIENCE?

Read more

All articles in English

21.2.2007

HVER Į ĶSLAND?

Žann 31. mars n.k. mun athygli allra landsmanna beinast aš ykkur Hafnfiršingum. Žann dag svariš žiš žvķ, hvort ykkur hugnast tillögur bęjarstjórnar um deiliskipulag vegna stękkunar įlversins ķ Straumsvķk. Žaš er mįl, sem varšar framtķš ykkar bęjarfélags, kannski nęstu hįlfa öldina eša svo. Žaš er ykkar įkvöršun og ekki annarra.

En um leiš og žiš kjósiš sjįlfum ykkur örlög, mun įkvöršun ykkar rįša miklu um framhald žeirrar stórišjustefnu, sem rķkisstjórn og žingmeirihluti hefur kappsamlega fylgt fram į undanförnum įrum. Žaš varšar žjóšina alla. Ég ętla mér ekki žį dul aš blanda mér ķ ykkar sérmįl,. Reyndar get ég meš góšri samvisku sagt, aš ég hef tröllatrś į pólitķskri dómgreind Hafnfiršinga. Hér er hreinn meirihluti jafnašarmanna viš völd. Hafnfiršingar įréttušu žaš ķ seinustu sveitarstjórnarkosningum, aš Hafnarfjöršur er höfušvķgi jafnašarstefnunnar į Ķslandi.

Sś var tķš, aš viš Ķsfiršingar geršum kröfu til žess sęmdarheitis, en linnulaus fólksflótti af landsbyggšinni – ekki sķst frį Vestfjöršum – hefur skakkaš žann leik ykkur ķ vil. Og žaš er eins og enskurinn segir: “If you can“t beat them, join them”.

Sś įkvöršun bęjarstjórnar aš leggja mįliš ķ ykkar dóm er lofsverš og til fyrirmyndar. Aš vķsu sżnist okkur, sem horfum į žetta utan frį, aš žetta kunni aš vera bżsna ójafn leikur: Aušhringurinn gegn almannasamtökum. Ef žaš er rétt, aš aušhringurinn hafi žegar eytt 80 - 100 milljónum ķ aš telja ykkur hughvarf, en Sól ķ straumi ašeins 60 žśsundum, žį sżnist manni žetta minna į glķmu Davķšs viš Golķat. Allir vita nś samt, hvernig žeirri višureign lauk. Reyndar treystum viš žvķ, aš bęjarstjórnin leggi sitt af mörkum til aš jafna leikinn meš žvķ aš aušvelda andstęšingum stękkunar įlversins aš kynna sinn mįlstaš. Žaš er lįgmarkskrafa ķ nafni lżšręšis.

Žaš er ekkert aš óttast.

Hafnarfjöršur er, eins og allir mega sjį, öflugt og vaxandi bęjarfélag. Bęrinn er hluti af kraftmiklu hagkerfi höfušborgarsvęšisins, sem hefur veriš ķ örum vexti, reyndar svo, aš viš liggur aš žanžoliš bresti: Gengissveiflur, veršbólga, okurvextir, sķvaxandi skuldsetning heimilanna og žjóšarbśsins og innstreymi erlends vinnuafls, allt er žetta til marks um žaš. En Hafnarfjöršur hefur sérstöšu mešal sveitarfélaga į höfšuborgarsvęšinu. Hann į sér sérstakan karakter, litrķka sögu og sįl.

Og Hafnarfjöršur į sér bjarta framtķš. Hér verša til fleiri störf į įri hverju en samsvarar starfsmönnum įlversins. Žessi störf verša til ķ litlum og mešalstórum fyrirtękjum fyrir framtak og sköpunarkraft fólks. Žau verša ekki til ķ skjóli GOSPLAN, eins og fimm įra įętlun Sovétsins hét ķ tķš Stalķns. Žaš er ekki eins og ykkur séu öll sund lokuš. Žiš eigiš žvert į móti margra kosta völ. Žiš žurfiš hins vegar aš gera žaš upp viš ykkur, hvort žiš takiš hótanir įlversins alvarlega, og hvernig ykkur žykir vert aš svara žeim. Og hversu hįan fórnarkostnaš žiš eruš reišubśin aš greiša fyrir aš umbera mengandi stórišjuver ķ mišju samfélaginu, į einu besta byggingarlandi bęjarins.

Flestir sem skoša fjįrhagshlišina, furša sig į žvķ, hversu litlar tekjur bęjarfélagiš hefur haft af įlverinu til žessa. Jafnvel žótt žęr tekjur margfaldist, eru žęr smįmunir einir ķ hinu stęrra samhengi. Og fórnarkostnašurinn, sem veršur aš inna af hendi ķ glötušum tękifęrum į öšrum svišum, er ekki smįvęgilegur.

Ašalatrišiš er: Stękkun įlversins er Hafnfiršingum ekki naušugur einn kostur undir hótun um, aš ella pakki hinn erlendi gestur saman meš allt sitt hafurtask. Viš žekkjum žaš varšandi sjónarspiliš um brottför hersins, aš Könum er tamt aš segja: Take it or leave it. Hvaš tók žaš langan tķma fyrir fyrrverandi starfsfólk varnarlišsins aš finna sér nż störf? Svo lengi sem įlveriš getur grętt į hagstęšum orkusamningi, sem reyndar rennur ekki śt fyrr en 2024, žį fer žaš hvergi. Og hafnfirskt atvinnulķf hefur sżnt žaš į undanförnum įrum, aš žaš bżr yfir nęgum sköpunarkrafti til aš skapa fjölbreytileg störf viš allra hęfi. Žaš er žvķ ekkert aš óttast.

Viš erum meš tromp į hendi.

Žegar žiš gangiš aš kjörboršinu žann 31. mars, eruš žiš ekki ašeins aš svara lykilspurningu um framtķš ykkar eigin bęjarfélags. Stórišjustefna frįfarandi rķkisstjórnar į einnig mikiš undir atkvęši ykkar. Žaš er žess vegna sem stór hluti žjóšarinnar bķšur milli vonar og ótta eftir śrslitunum ķ Hafnarfirši. Žaš er mikiš ķ hśfi.

Ef žiš segiš jį, žį heldur stórišjustefnan įfram meš žeim afleišingum, sem viš žegar žekkjum. Umhverfismat og orkusamningar liggja žegar fyrir, žótt meš fyrirvörum sé. Rķkiš hefur ekki frekara stöšvunarvald ķ žessu mįli. Og veikburša sveitarfélög munu freistast til žess aš fara aš fordęmi ykkar, įn žess aš žjóšin sem slķk fįi rönd viš reist. Afleišingarnar gętu oršiš geigvęnlegar, ef viš hugsum mįliš til enda.

Ef žiš hins vegar segiš nei, žį žżšir žaš frestun framkvęmda. Žaš gefur fyrirheit um stefnubreytingu ķ kjölfar komandi kosninga. Žaš vekur vonir um, aš stöšva megi feigšarflaniš, svo aš žjóšin fįi rįšrśm til aš nį įttum, įšur en ķ óefni er komiš.

Hver er kjarni žessa mįls? Žetta snżst um orkuforšabśr Ķslands, veršmęti žess og nżtingu, ekki bara ķ žįgu okkar sjįlfra, sem nś lifum, heldur komandi kynslóša. Heimurinn er ķ orkukreppu. Tķmi hins ódżra jaršefnaeldsneytis (olķu, kola og gass) er lišinn. Loftlagsbreytingar af manna völdum er višurkennd vķsindaleg stašreynd. Afleišingar žessara loftslagsbreytinga verša fyrirsjįanlega eitt af stęrstu vandamįlum jaršarbśa į komandi įratugum. Eftirspurn eftir vistvęnni orku fer hrašvaxandi.

Žetta žżšir, aš veršmęti orkuforšabśrs Ķslendinga veršur ę meira eftir žvķ sem tķmar lķša fram. Tķminn vinnur meš okkur. Samningsstaša viš orkunotendur mun fara batnandi, sérstaklega žegar sį tķmi rennur upp, aš viš getum tengst orkuneti Evrópu meš sęstreng. Verš orkunnar getur ekkert fariš nema upp į viš. Viš erum meš tromp į hendi.
Sį tķmi er lišinn, aš sölumönnum ķslenskra orkulinda leyfist framar aš falbjóša orku ķslenskra fallvatna og jaršvarma fyrir spottprķs. Įsamt meš lķfsins vatni veršur žessi orka eitthvert eftirsóttasta veršmęti, sem fyrirfinnst į jaršarkringlunni. Tķminn og vatniš ķ myndhverfingu Steins Steinars vinnur meš okkur.

Fyrsta hreina orkuhagkerfiš ķ heiminum?

Žaš er tvennt annaš, sem snertir kjarna mįlsins, sem viš veršum aš hafa hugfast, žegar viš yfirvegum įkvaršanir okkar.

Ķ fyrsta lagi: Viš lifum į tķmum hrašfara tęknibyltingar ķ orkumįlum heimsins. Bęši aš žvķ er varšar öflun og framboš orku. Žį į ég viš žęr vęntingar,sem eru bundnar viš margföldun orkunnar meš djupborunum į hįhitasvęšunum. Aušvitaš er žetta mikilli óvissu undirorpiš. Ekki eru allir vķsindamenn į eitt sįttir um, aš djśpboranir muni tryggja okkur sjįlfbęra og vistvęna orku meš žessari tękni. Žaš kunna aš vera a.m.k. sjö įr ķ žaš, aš tilraunaboranir eyši óvissu ķ žessum efnum. Og eitthvaš lengra ķ žaš, ef vel tekst til, aš žessi tękni skapi nż tękifęri til orkunżtingar, sem er hvort tveggja vistvęn og varanleg. En hvaš er einn įratugur til eša frį, žegar taka į įkvaršanir langt fram ķ tķmann um nżtingu į orkuforšabśri Ķslands?

Ķ öšru lagi er nż tękni einnig ķ sköpun, aš žvķ er varšar vistvęna orku til aš knżja samgöngutęki, bķla og skip. Į žessari stundu vitum viš ekki meš vissu, hvaša lausnir muni reynast best, hvort heldur er śt frį sjónarmišum mengunarvarna eša hagkvęmni. Sérstaša ķslensks orkubśskapar er sś, aš 2/3 orkunotkunar okkar er hrein orka śr innlendum orkulindum. En viš žurfum innflutt jaršefnaeldsneyti til aš knżja bķla- og skipaflota. Ef yfirstandandi tęknibylting gerir okkur kleift innan tķšar aš nota innlenda orkugjafa ķ žvķ skyni einnig, gęti Ķsland oršiš fyrsta hreina orkuhagkerfiš ķ heiminum. Žaš vęri vissulega veršugt framlag til heims, sem stendur frammi fyrir orkukreppu og loftslagsvį. En vistvęnar lausnir af žessu tagi krefjast mikillar orku. Sś orkužörf hefur veriš metin allt aš 10 teravattsstundum į įri, sem er um fimmtungur orkuforšans.

Orkuforšinn uppurinn į įratug?

Annaš: Virkjanleg orka į Ķslandi hefur veriš metin į ca. 50 teravattsstundir į įri. Nęstum žvķ til helminga śr vatnsorku og
jaršhita. Žeir virkjunarkostir, sem eru aftastir ķ röšinni, eru trślega óhagkvęmastir, hvort heldur metiš er į męlikvarša umhverfisverndar eša hagkvęmni.

Af žessu heildarorkumagni žurfum viš aš taka frį góšan skammt til almenningsnota fyrir vaxandi žjóš. Viš žurfum aš gera rįš fyrir allt aš fimmtungi žessa orkuforša ķ žįgu nżrrar tękni til aš knżja farartęki, sem nś valda hvaš mestri mengun į Ķslandi. Og takiš nś eftir: Ef stórišjustefna frįfarandi rķkisstjórnar nęr fram aš ganga, eins og allt bendir til, nema stefnubreyting verši knśin fram ķ nęstu žingkosningum, žį munu stórišjuįformin vegna įlbręšslna einfaldlega eyša afganginum af orkuforšanum į nęsta įratug.

Til višbótar viš nśverandi stórišju kemur stękkun Noršurįls, Fjaršarįl, stękkunin ķ Straumsvķk, įlver viš Helguvķk og enn annaš viš Bakka į Hśsavķk og hugsanlega Norsk Hydro ķ Žorlįkshöfn. Ef öll žessi fimm įlver verša stękkuš ķ Straumsvķkurstęrš, vęri orkuforši Ķslands žar meš uppurinn. Ķsland vęri oršiš aš nżlendu nokkurra įlaušhringa, og ekkert vęri eftir til rįšstöfunar komandi kynslóša Ķslendinga, barna okkar og barnabarna. Žar meš hefši nślifandi kynslóš gręšgisžjóšfélagsins glutraš nišur föšurarfinum og vešsett arfahlut komandi kynslóša upp ķ topp.

Er žetta sś framtķšarsżn, sem viš viljum ljį atkvęši okkar? Er žetta žaš sem viš viljum fęra afkomendum okkar ķ arf? Viljum viš lįta minnast okkar sem kynslóšarinnar, sem ręndi öllum aušlindum lands og sjįvar af landslżšnum og fęrši fįeinum auškżfingum, erlendum og innlendum, aš gjöf um aldir alda? Amen.

Framtķšarlandiš.

Ķ aldarfjóršung hefur ķslenska žjóšin veriš klofin ķ afstöšu sinni til eignarhalds į aušlindum sjįvar innan ķslensku efnahagslögsögunnar. Viš jafnašarmenn knśšum žaš fram, aš sjįvaraušlindin er sögš sameign žjóšarinnar aš lögum. Hingaš til hefur žaš ekki tekist aš innsigla žetta įkvęši ķ stjórnaskrį lżšveldisins. Veruleikinn er hins vegar oršinn sį, aš fiskimišin eru ķ reynd komin ķ einkaeign.

Kannski er ekkert eitt einstakt mįl ķ komandi kosningum eins mikilvęgt og žaš aš koma ķ veg fyrir, aš eins fari um orkulindir žjóšarinnar. Žęr munu vaxa aš veršmęti įr frį įri, eftir žvķ sem tķmar lķša fram, ķ ljósi orkukreppu jaršarbśa og meš vaxandi eftirspurn eftir vistvęnni orku. Og verš orkunnar getur, eins og fyrr sagši, ekkert nema hękkaš. En hverjir munu hirša įbatann af aršsemi orkulindanna? Landeigendur? Einkavędd orkufyrirtęki? Erlendir aušhringir? Flest bendir til žess, aš įkvaršanir um žessi mįl, sem ekki verša aftur teknar, verši knśnar fram į nęsta kjörtķmabili.

Sś var tķš, aš sį sem hér stendur, var žaš, sem kallaš er, eindreginn virkjunarsinni. Ég er hagfręšingur aš mennt og hafši žungar įhyggjur af einhęfni ķslensks atvinnulķfs. Viš vorum allt of hįšir sjįvarśtveginum. Viš įttum flest okkar egg ķ einni körfu. Žess vegna var efnahagslķfiš sveiflukennt og óstöšugt, og atvinnulķfiš einhęft. Rķkisforsjį og flokksręši réši meiru en góšu hófi gegndi.

Inntakiš ķ öllu mķnu pólitķska starfi og okkar ķslenskra jafnašarmanna į s.l. įratugum, var aš brjóta į bak aftur žetta flokksręšiskerfi forsjįrhyggjunar og leiša žess ķ staš ķ lög almennur leikreglur, sem giltu um efnahagsstarfsemina, žannig aš frumkvęši einstaklinga og sköpunarkraftur fólks mętti njóta sķn.

Hvaš į aš koma ķ stašinn?

Viš nįšum ótrślegum įrangri. Meš EES samningnum, sem tók fjögur įr af mķnu lķfi aš leiša til lykta, tókst okkur aš jarštengja ķslenskt efnahagslķf viš innri markaš Evrópu og innleiša almennar samkeppnisreglur, svo aš ekki veršur aftur snśiš. Viš meira en hundrašföldušum ķslenskan heimamarkaš og geršum śtrįs ķslenskra fyrirtękja mögulega ķ skjóli almennra leikreglna innri markašar Evrópu.

Ķslenskt žjóšfélag er oršiš óžekkjanlegt frį žvķ, sem įšur var. Vęgi sjįvarśtvegsins er miklu minna. Fjįrmįlastarfsemi, sem į sér vaxtarmöguleika fyrst og fremst į erlendum mörkušum, er oršin jafnoki sjįvarśtvegsins. Feršažjónusta, lyfjaframleišsla og heilbrigšisžjónusta, hugbśnašar- og fjarskiptažjónusta, allt eru žetta nżjar og vaxandi atvinnugreinar.

Žegar spurt er: Hvaš į aš koma ķ stašinn fyrir stórišjuna, žį blasir svariš viš allt ķ kring um okkur. Fjölbreytileg störf ķ litlum og mešalstórum fyrirtękjum, sem verša til fyrir frumkvęši, framtak, hugvit og sköpunarkraft fólks. Žaš er žaš sem į aš koma ķ stašinn. Žaš er framtķšarlandiš.

Žess vegna stend ég hér og skora į ykkur, Hafnfiršinga, aš hafna fķna deiliskipulaginu og aš gefa okkur öllum žar meš rįšrśm til aš nį įttum, til aš móta framtķšarstefnu um nżtingu orkulindanna, žjóšinni allri til hagsbóta ķ framtķšinni.

Jón Baldvin Hannibalsson (Höfundur var formašur Alžżšuflokksins 1984-1996 og utanrķkisrįšherra 1988-1995)

Deila į Facebook

Skrifa ummęli

Nafn
Netfang
Skilaboš
Skrįšu inn žetta orš
ķ žennan reit