14.3.2009

AUŠLINDIRNAR OG ESB

Helgi Įss Grétarsson, lögfręšingur, heldur žvķ fram ķ grein ķ žessu blaši (13.03.09.) aš stjórnarskrįrįkvęši um žjóšareign į aušlindum Ķslendinga ž.m.t. fiskimišunum gangi ķ berhögg viš sameiginlega fiskveišistefnu bandalagsins (CFP), sem kvešur į um forręši bandalagsins yfir efnahagslögsögu ašildarrķkja utan 12 mķlna. Įlyktun Helga Įss er sś aš stjórnarskrįrįkvęšiš torveldi ašildarsamninga viš ESB eša geri žį hreinlega ósamrżmanlega stjórnarskrįnni.

Almenna reglan er sś aš ašildarrķki ESB rįša sjįlf yfir aušlindum sķnum. Eignarréttarskipan į žeim er žeirra mįl. Spįnverjar rįša sķnum ólķfulundum; Bretar sinni Noršursjįvarolķu; Pólverjar sķnum kolanįmum og Finnar sķnum skógarlendum. Sameiginlega fiskveišistefnan er undantekning frį žessu. Įstęšan liggur ķ augum uppi. Öldum saman hafa grannžjóšir viš Noršursjó, sem nś eru innan ESB, nytjaš sameiginlega fiskistofna į sameiginlegu hafsvęši. Til žess aš mismuna žeim ekki er umsjį hins sameiginlega hafsvęšis hjį Evrópusambandinu, fremur en einhverri ašildaržjóšanna. Žaš ręšst af ašstęšum.

Samningsstaša okkar Ķslendinga gagnvart Evrópusambandinu um forręši yfir efnahagslögsögunni er öll önnur en žessara žjóša. Ķslenska efnahagslögsagan er algerlega ašskilin frį sameiginlegri lögsögu bandalagsins. Helstu nytjastofnar į Ķslandsmišum eru stašbundnir. Undantekningin er fįeinir flökkustofnar sem viš höfum samiš um viš ašra og munum gera žaš įfram. Engin Evrópusambandsžjóš hefur framar sögulegan veiširétt innan ķslensku lögsögunnar. Į grundvelli žessara stašreynda verša samningsmarkmiš okkar žau aš ķslenska lögsagan verši sérstakt fiskveišistjórnunarsvęši į forręši Ķslendinga. Žetta er ekki beišni um tķmabundna undanžįgu frį sameiginlegu fiskveišistefnunni. Žetta er krafa um ķslenska sérlausn sem styšst viš fordęmi.

Allir sem einhverja reynslu hafa af samningavišręšum žar sem miklir hagsmunir eru ķ hśfi, vita aš žį fyrst haršnar į dalnum ef samningsašilar verša aš gefa eftir umtalsverš veršmęti til žess aš nį sameiginlegri nišurstöšu. Ķslendingar eru ķ žessu dęmi ķ žeirri öfundsveršu stöšu aš žurfa ekki aš taka neitt frį neinum, né heldur er žess krafist aš Evrópusambandiš lįti eitthvaš af hendi sem žaš į fyrir. Žessar stašreyndir valda žvķ aš, öfugt viš rķkjandi skošun, ętti aš vera aušveldara aš nį samningsnišurstöšu, žar sem gengiš er į hlut hvorugs samningsašilans, en ķ żmsum öšrum mįlum. Og ašildarsamningur hefur sömu žjóšréttarlegu stöšu og sjįlfur stofnsįttmįlinn. Hann hefur varnalegt gildi.

Helgi Įss gefur sér žį forsendu aš ekki sé hęgt aš semja viš Evrópusambandiš. Žar verši aš taka hverju regluverki sem er, eša hafna öllum. Žetta er ekki rétt. Allar žjóšir sem hafa samiš um ašild (27 talsins) hafa fengiš višurkenningu į brżnustu žjóšarhagsmunum sķnum. Žaš mun eiga viš um ķslenskan sjįvarśtveg. Žaš kom lķka į daginn ķ samningum Finna og Svķa um landbśnaš į sķnum tķma. Žeir sömdu um sérlausn ķ krafti sérstakra ašstęšna, žótt žaš vęri tališ fyrirfram vonlaust. Žaš er sjįlfur modus vivendi Evrópusambandsins aš leysa įgreiningsmįl ašildažjóša meš samningum į grundvellil laga og réttar. Nišurstašan er žvķ sś aš žjóšareignarįkvęši um aušlindir ķ stjórnarskrį mun styrkja samningsstöšu Ķslands žegar žar aš kemur, en ekki veikja.

Jón Baldvin Hannibalsson (Höf. leiddi fyrir Ķslands hönd samningavišręšur viš Evrópusambandiš um Evrópska efnahagssvęšiš į įrunum 1989-93)