1.5.2009

11 FIRRUR UM EVRULAND

Öllum žessum frambjóšendum tókst aš fara ķ gegnum kosningabarįttuna įn žess aš upplżsa žjóšina um hvaš hśn skuldaši mikiš; įn žess aš segja henni frį neyšarfjįrlögum meš nišurskurši og skattahękkunum; og įn žess aš žorri kjósenda hafi gręnan grun um yfirvofandi bankahrun rķkisbanka, sem eru klifjašir ónżtum lįnasöfnum.

Į flestum frambjóšendum var ekki annaš aš heyra en aš fastir lišir vęru bara eins og venjulega. Samt keyrši um žverbak, žegar sumir frambjóšendur fóru aš upplżsa vęntanlega kjósendur um Evrópusambandiš. En śr žvķ aš Samfylking og Vinstri gręn eru žrįtt fyrir allt sest aš samningaborši um Evrópumįl, er kannski ekki śr vegi aš leišrétta verstu ambögurnar, sem haldiš var aš žjóšinni ķ kosningabarįttunni.

1.
Fullveldi fyrir bķ.
Evrópusambandiš er samtök sjįlfstęšra žjóša og fullvalda rķkja. Sérstaša Evrópusambandsins er sś aš ašildarrķki lįta af hendi hluta af fullveldi sķnu, en fį ķ stašinn hlutdeild ķ samžjóšlegu valdi sambandsins. Žetta žżšir m.a., aš smįžjóšir eru įhrifameiri um eigin hagsmuni innan sambandsins en utan.

Eystrasaltsžjóširnar eru gott dęmi um žaš. Žęr endurheimtu sjįlfstęši sitt formlega įriš 1991, eftir aš hafa veriš innlimašar meš hervaldi ķ sovéska nżlenduveldiš ķ tęplega hįlfa öld. Fyrsta verk žeirra aš fengnu sjįlfstęši var aš ganga ķ Evrópusambandiš. Žaš geršu žęr aš sjįlfsögšu ekki til žess aš farga nżfengnu fullveldi, heldur til aš festa žaš ķ sessi og tryggja žaš fyrir utanaškomandi įsęlni. Žęr gengu ķ ESB til žess aš styrkja stöšu sķna sem sjįlfstęšar žjóšir. Žaš er fįsinna aš halda žvķ fram aš fręndžjóšir okkar į Noršurlöndum, sem eru ķ ESB, séu ekki lengur sjįlfstęšar žjóšir.
Meš ašild okkar aš EES-samningnum erum viš nś žegar ašilar aš ESB aš u.ž.b. tveimur/žrišju hlutum, įn žess aš hafa įhrif į žį löggjöf, sem viš fįum senda ķ pósti.Žaš sęmir varla fullvalda žjóš. Meš inngöngu ķ ESB mundum viš styrkja fullveldi okkar en ekki veikja.

2.
Ekki nśna – kannski seinna.
Žaš tekur tķma – nokkur įr allt ķ allt – aš semja um ašild og upptöku evru, breyta stjórnarskrį og leggja ašildarsamning undir žjóšaratkvęši. Einmitt žess vegna töpum viš į žvķ aš draga mįliš į langinn. Einmitt žess vegna žurfum viš aš byrja samningsferliš strax. Og žetta er naušsynlegt, af žvķ aš traustur gjaldmišill og lęgri vextir į lįnum eru forsenda žess, aš viš getum unniš okkur śt śr kreppunni.Til žess žurfum viš aš semja viš Evrópusambandiš nśna, ekki seinna. Af žvķ aš Evrópusambandsašild er partur af lausninni į brįšavandanum, en ekki framtķšarmśsķk, sem viš dönsum eftir einhvern tķma seinna.

3.
Evrópusambandiš veitir engar varanlegar undanžįgur.
M.ö.o. žaš er ekki hęgt aš semja viš Evrópusambandiš. Žetta er ósatt. Allar žjóšir (og žęr eru nśna 27) sem hafa samiš um ašild, hafa fengiš višurkenningu į brżnustu žjóšarhagsmunum ķ ašildarsamningum. Žaš er sjįlf ašferšarfręši Evrópusambandsins aš leysa įgreiningsmįl meš samningum, į grundvelli laga og réttar.

Ašildarsamningar hafa sömu žjóšréttarlegu stöšu og sjįlfur stofnsįttmįlinn. Žaš žżšir aš žeim veršur ekki breytt – žeir fela ķ sér varanlega lausn – nema viš samžykkjum breytinguna sjįlf. Dęmi um sérlausnir meš vķsan til sérstkra ašstęšna eru mżmörg. Gott dęmi er sérlausn fyrir heimskautalandbśnaš Finna og Svķa noršan 62° breiddargrįšu. Meš EES-samningnum hefur Ķsland žegar yfirtekiš um tvo žrišju hluta af regluverki ESB. Mešal samningsmarkmiša er aš fį višurkenningu į sérlausn fyrir ķslenskt fiskveišistjórnunarsvęši.

4.
Žeir stela af okkur aušlindunum:
Žetta er skröksaga. Ašildaržjóšir Evrópusambandsins rįša sjįlfar yfir aušlindum sķnum. Bretar rįša sjįlfir yfir sinni Noršursjįvarolķu; Žjóšverjar yfir sķnum kolanįmum ķ Ruhr, Spįnverjar yfir sķnum ólķfulundum og Finnar yfir sķnum skógarlendum. Meš sama hętti munum viš, Ķslendingar, rįša yfir okkar eigin orkulindum ķ fallvötnum og jaršvarma. Okkur er ķ sjįlfsvald sett, hvernig
viš högum eignaréttarskipan į aušlindum – hvort žęr eru ķ einka- eša žjóšareign.

5.
Viš glötum yfirrįšum yfir fiskimišunum.
Žaš er óhętt aš fullyrša aš žaš veršur engin breyting į śthlutun veišiheimilda innan ķslenskrar lögsögu viš ašild aš Evrópusambandinu. Grundvallarreglur um sögulegan rétt og hlutfallslegan stöšugleika žżša aš ašrar žjóšir öšlast engan rétt til veiša innan ķslensku lögsögunnar. Eina breytingin veršur sś, aš śtlendingar munu öšlast rétt til aš fjįrfesta ķ ķslenskum sjįvarśtvegsfyrirtękjum. Rétt eins og Samherji t.d. hefur fjįrfest ķ sjįvarśtvegsfyrirtękjum innan ESB. (70% af tekjum Samherja koma utan Ķslands).
Vegna samkeppnisyfirburša ķslensks sjįvarśtvegs er žetta kostur en ekki galli. Žetta er t.d. leiš til aš losa sjįvarśtvegsfyrirtękin śt śr skuldum, sem žau eru sokkin ķ vegna kvótabrasks. Hverri žjóš er heimilt aš setja nįnari reglur til aš tryggja löndun og fullvinnslu afla ķ heimahöfn, žannig aš tekjur skili sér til heimalandsins.

6.
Sameiginleg fiskveišistefna ESB rśstar sjįvarśtveginn.
Hin sameiginlega fiskveišistefna Evrópusambandsins (CFP) er undantekning frį žeirri grundvallarreglu, aš sérhver ašildaržjóš rįši ein yfir aušlindum sķnum. Įstęšan er aušskilin. Öldum saman hafa margar žjóšir stundaš veišar śr sameiginlegum fiskistofnum į sameiginlegu hafsvęši, t.d. į Noršursjónum. Til žess aš gęta jafnręšis var reglusetning um nżtingu sameignlegra fiskistofna fęrš til Evrópusambandsins. Ašildarrķkin verša sķšan aš semja sķn ķ milli um framkvęmd stefnunnar og nżtingu aušlindarinnar.
Žetta fyrirkomulag helgast af žessum sérstöku ašstęšum. Žaš gegnir allt öšru mįli um ķslensku fiskveišilögsöguna. Hśn er algerlega ašskilin frį hinu sameiginlega hafsvęši rķkjanna viš Noršursjó. Helstu nytjastofnar okkar eru allir stašbundnir. Aš žvķ er varšar flökkustofna, žį semjum viš nś viš Evrópusambandiš og ašrar nįgrannažjóšir um nżtingu žeirra. Breytingin veršur sś, aš eftir ašild semjum viš innan Evrópusambandsins um okkar hlut.
Ķ ljósi žessara ašstęšna munu Ķslendingar setja fram žį samningskröfu, aš ķslenska lögsagan verši sérstakt fiskveišistjórnarsvęši. Rökin fyrir žessari kröfu eru, aš hér sé um brżnustu žjóšarhagsmuni aš ręša. Fyrir žessu eru fjölmörg fordęmi. Allar ašildaržjóšir hafa fengiš višurkenningu į brżnustu žjóšarhagsmunum. Žaš sem aušveldar okkur aš nį žessari samningsnišurstöšu er, aš žaš er ekkert frį Evrópusambandinu eša ašildaržjóšum žess tekiš og viš gerum engar kröfur um aš taka neitt frį žeim, sem žęr hafa įtt. Žess vegna ętti ekki aš vera torvelt aš nį fram slķkri samningsnišurstöšu, sem vęri višunandi fyrir bįša ašila.

7.
Landbśnašurinn mun leggjast af.
Žetta er dęmigeršur hręšsluįróšur. Samningsnišurstašan varšandi ķslenskan landbśnaš mun sennilega taka miš af sérlausn Finna og Svķa um žeirra heimskautalandbśnaš. Sś lausn felur m.a. ķ sér, aš okkur veršur ķ sjįlfsvald sett aš styrkja eigin landbśnaš umfram žį styrki, sem fįst śr sameiginlegum sjóšum ESB. En starfsumhverfi landbśnašarins hefur veriš aš breytast og mun halda įfram aš breytast. Bśum fękkar um leiš og žau stękka, vegna hagręšingar. Žaš er framhald af rķkjandi žróun. Aukiš višskiptafrelsi meš landbśnašarafuršir mun hvort eš er verša stašfest, žegar yfirstandandi samningalotu alžjóšavišskiptastofnunarinnar (WTO) lżkur.
Starfsskilyrši landbśnašarins munu žvķ breytast, hvort heldur viš göngum ķ ESB eša ekki. Styrkir frį ESB eru ekki framleišslutengdir heldur beinast frekar aš bśsetu, byggšastefnu og innvišum į landsbyggšinni. Innlend landbśnašarframleišsla mun žvķ įreišanlega taka breytingum, hvort heldur viš göngum ķ ESB eša ekki. En ķ žeim breytingum felast lķka tękifęri fyrir sumar greinar landbśnašarins. Žar getum viš mikiš lęrt af Svķum, en sęnsk landbśnašarframleišsla hefur styrkt stöšu sķna eftir ašild į innri markašnum.

8.
Evrópusambandiš er ólżšręšislegt.
Engin önnur fjölžjóšasamtök hafa hjįlpaš jafnmörgum žjóšum til aš losna frį arfleifš einręšis og kśgunar og aš byggja upp stofnanir og starfshętti lżšręšis eins og Evrópusambandiš. Žetta į viš um Spįn, Portśgal og Grikkland. Žetta į viš um žjóšir Miš- og Austur-Evrópu. Žetta į viš um vinažjóšir okkar viš Eystrasalt. Žetta į viš um hinar nżfrjįlsu žjóšir į Balkanskaga. Fyrir utan įtökin į Balkanskaga, žar sem Evrópusambandiš gętir nś frišarins, hefur žessi lżšręšisžróun įtt sér staš įn valdbeitingar.

Evrópusambandiš er žvķ sterkasta frišar- og lżšręšisafl ķ okkar heimshluta. Žar aš auki er Evrópusambandiš öšrum fyrirmynd um žaš, hvernig efnahag og lķfskjörum hinna fįtękari žjóša hefur veriš lyft upp į stig hinna, sem betur hefur bśnast. Evrópusambandiš er žvķ öflugt jöfnunarafl aš žvķ er varšar efnahags- og lķfskjaražróun ķbśanna. Innan Evrópusambandsins er aš finna rótgrónustu lżšręšisžjóšir heims. Eftir hrun horfast Ķslendingar ķ augu viš veikleika og vankanta okkar lżšręšisskipunar.Viš ęttum aš lįta ógert aš kveša upp sleggjudóma um vanžroska lżšręši annarra.Viš höfum ekki efni į žvķ.

9.
Viš erum svo smį aš viš höfum engin įhrif innan ESB.
Žaš eru vandfundin žau fjölžjóšasamtök ķ veröldinni, žar sem smįžjóšir hafa jafnmikil įhrif og innan Evrópusambandsins. Af 27 ašildaržjóšum ESB eru 21 skv. skilgreiningu smįžjóšir. Forystumönnum žessara žjóša ber saman um aš smįžjóširnar hafi styrkt stöšu sķna meš ašild aš ESB ķ samanburši viš aš standa einar utan garšs. Žęr žjóšir kallast stóržjóšir, sem geta fariš sķnu fram, įn žess aš taka tillit til annarra.

Stóržjóšir geta haft sitt fram ķ krafti efnahagslegra yfirburša eša hervalds. Žaš eru hinar stęrri žjóšir innan Evrópusambandsins (eins ogt.d. Žjóšverjar, Frakkar og Bretar) sem meš ašild sinni hafa afsalaš sér valdi og skuldbundiš sig til aš leysa įgreiningsmįl innan bandalagsins meš samningum, į grundvelli laga og réttar.Frišsamleg lausn deilumįla er brżnasta hagsmunamįl smįžjóša. Sś ašferšafręši Evrópusambandsins aš leysa įgreiningsmįl meš samningum er žvķ smįžjóšum ķ hag.

Innan Evrópusambandsins gętir vaxandi tilhneigingar til svęšisbundins samstarfs. Innan Evrópusambandsins munu Ķslendingar skipa sér ķ sveit meš öšrum Noršurlandažjóšum og Eystrasaltsžjóšum ķ svęšisbundnu samstarfi innan ESB.Meš žvķ móti munum viš styrkja stöšu okkar ķ samanburši viš žaš aš standa einir utan garšs.

10.
Žaš eru allir vondir viš okkur ķ ESB, sbr. reynsluna af Bretum og Icesave.
Žetta er misskilningur. Fórnarlömbin ķ Icesave mįlinu voru breskir og hollenskir sparifjįreigendur og į endanum ķslenskir skattgreišendur. Skśrkarnir voru eigendur og forrįšamenn Landsbankans, sem bušu sparifjįreigendum ķ žessum löndum hęstu vexti til žess aš fį žį til aš trśa sér fyrir sparifé sķnu, til žess aš bjarga sjįlfum sér śr lausafjįrkreppu viš endurfjįrmögnun eigin skulda.

Aš žvķ er varšar Holland, žį stungu žeir af, įn žess svo mikiš sem žakka fyrir sig. Ķslensk yfirvöld vissu frį upphafi, aš śtibś ķslenskra banka alls stašar į EES ssvęšinu, voru undir ķslenskum bankaleyfum, undir ķslensku eftirliti og undir ķslenskri sparifjįrtryggingu lögum samkvęmt. Žaš vorum viš sem brugšumst. Žetta réttlętir aš sjįlfsögšu ekki hefndarrįšstafanir Breta meš žvķ aš beita hryšjuverkalögum. En af einhverjum įstęšum hafa ķslensk stjórnvöld ekki treyst sér til aš höfša mįl gegn Bretum til aš fį žvķ hnekkt. Žau skulda okkur skżringu į žvķ.

Sannleikurinn er sį, aš Ķslendingar hafa notiš góšs af samstarfi viš grannžjóšir. Viš höfum notiš góšs af Noršurlandasamstarfinu. Viš nutum góšs af Marshallašstošinni įn žess aš fullnęgja settum skilyršum. Viš nutum góšs af varnarsamstarfinu viš Bandarķkjamenn – gręddum m.a.s. į žvķ, į mešan ašrar žjóšir fęršu fórnir ķ žįgu landvarna. Viš höfum notiš góšs af EES-samningnum, sem meš einu pennastriki veitti okkur ašgang į jafnréttisgrundvelli aš stęrsta frķverslunarsvęši heims. Og viš höfum notiš góšs af Evrópusamstarfinu į mörgum svišum, ekki sķst aš žvķ er varšar vķsindi og rannsóknir, menntun og menningu.Viš erum vegna uppruna okkar, sögu og menningar Evrópužjóš og eigum heima ķ samstarfi evrópskra lżšręšisrķkja.

11.
Evrópusambandiš er sósķalķskt rķkisforsjįrbįkn og/eša valdastofnun heimskapķtalismans ķ anda frjįlshyggju.
Bķšum hęg. Hvort tveggja getur ekki veriš satt, enda er sannleikurinn sį, aš hvorugt er sannleikanum samkvęmt. Hęgriöfgamenn ķ Bandarķkjunum fyrirlķta Evrópusambandiš į žeirri forsendu aš žaš sé hįlfsósķalķskt velferšarapparat, sem hafi misst alla lyst į aš standa viš bakiš į Bandarķkjamönnum ķ ofbeldisverkum žeirra vķtt og breitt um heiminn.

Žaš mį til sanns vegar fęra aš žjóšfélagsgerš flestra Evrópužjóša dregur ķ vaxandi męli dįm af hinu norręna velferšarrķki miklu fremur en af óbeislušum kapķtalisma ķ amerķskum dśr. Evróšužjóšir verja takmörkušum fjįrmunum til vķgbśnašar og stefna ekki aš heimsyfirrįšum. Evrópśsambandiš er frišarafl ķ okkar heimshluta. Helmingurinn af allri žróunarašstoš viš fįtękar žjóšir kemur frį Evrópusambandinu og Evrópusambandiš er frumkvöšull um umhverfisvernd į heimsvķsu.

Žrįtt fyrir žetta vilja żmsir vinstrimenn telja sér trś um, aš Evrópusambandiš sé valdastofnun ķ žjónustu fjįrmagns og ķ anda frjįlshyggju. Žeir sem žvķ trśa ęttu aš gera samanburš į velferšaržjónustu og félagslegum réttindum almennings ķ rķkjum Evrópu ķ samanburši viš hiš hrįslagalega og mannfjandsamlega aušręši ķ Bandarķkjum Noršur-Amerķku. Sį samanburšur mun leiša hiš sanna ķ ljós.

Žaš ętti lķka aš aušvelda vinstrimönnum aš kveša upp śr um žaš, hvort heldur žeir vilja aš Ķsland framtķšarinnar verši skrķpamynd af amerķskum kapķtalisma eša virkur žįtttakandi į jafnréttisgrundvelli ķ samstarfi hinna norręnu velferšarrķkja innan vébanda Evrópussambandsins.

Jón Baldvin Hannibalsson (Höf. nam vinnumarkašshagfręši ķ Svķžjóš 1963-64 og var sendiherra Ķslands ķ Finnlandi og Eystrasaltsrķkjum 2002-2006)