10.5.2009

HVER SKULDAR HVERJUM?

Žaš veldur żmsum įhyggjum, aš kvótahafar innan LĶŚ segjast munu fara beint į hausinn, ef žeir žurfi aš bjóša ķ 5% veišiheimilda į įrķ į markašsverši. Žetta kemur mönnum spįnskt fyrir sjónir af żmsum įstęšum.

Ķ fyrsta lagi vissu menn ekki betur en aš kvótahafarkvótahafar vęru nś žegar į dśndrandi hausnum. Įbyrgir ašilar hafa lįtiš hafa eftir sér, aš śtgeršin sé skuldum hlašin sem samsvari žrefaldri įrsframleišslu. Įstęšan er sögš vera sś, aš śtgeršamenn hafi slegiš lįn – innan lands en žó einkum utan – til aš kaupa og leigja kvóta. M.ö.o. til aš kaupa suma keppinauta śt śr greininni og til aš gera ašra aš leigulišum. Margir eiga bįgt meš aš skilja, hvernig kvótahafarnir höfšu efni į žessu, en alls ekki hinu, aš borga eiganda aušlindarinnar gjald fyrir nżtingarréttinn.

Erlendar skuldir śtgeršarinnar hafa aš sönnu tvöfaldast viš hrun krónunnar. Žess vegna eiga żmsir bįgt meš aš skilja, hvers vegna LĶŚ stendur fyrir kostnašarsamri herferš til aš standa vörš um žennan hrunda gjaldmišil, sem veldur žvķ aš žeir eru ekki lengur borgunarmenn fyrir skuldum. Skyldu žeir ekki hafa eitthvaš annaš og betra aš gera viš peningana sķna, ef žeir ęttu einhverja?

Žegar śtgeršarmenn į sķnum tķma fengu einkarétt til aš nżta aušlindina – grķšarlega veršmęt forréttindi - įn afgjalds, voru rökin žau, aš žar meš mundi śtgeršarkostnašur snarlękka og aršsemi śtgeršarfyrirtękjanna stóraukast. Žar fyrir utan myndu fiskistofnarnir braggast viš takmarkaša sókn. Ekkert af žessu hefur stašist. Samt held ég aš enginn hafi ķmyndaš sér žaš fyrirfram, aš žeim mundi takast aš sökkva fyrirtękjunum ķ botnlausar skuldir, žrįtt fyrir mešgjöfina.

Sennilega eiga kvótahafarnir innan LĶŚ ekki annan kost betri, śr žvķ sem komiš er, til aš losna śr skuldafangelsinu en žann aš ganga ķ Evrópusambandiš. Žar meš mundu śtgeršarfyrirtękin öšlast sama rétt og önnur fyrirtęki ķ landinu til žess aš fjįrmagna sig meš hlutafjįrframlögum ķ staš žess aš reiša sig eingöngu į lįnsfé. Žeim mun skrżtnara er, aš žessir sömu śtgeršarmenn telja sig hafa efni į žvķ aš kosta dżran hręšsluįróšur til žess aš hręša stjórnmįlamenn frį žvķ aš krefjast afgjalds fyrir nżtingarrétt į aušlindinni, f.h. eigandans, ķslensku žjóšarinnar.

Ef Ķslendingar ganga ķ Evrópusambandiš og erlendar fjįrfestingar verša žar meš leyfšar ķ sjįvarśtvegi, eins og ķ öšrum greinum, er eina leišin til aš tryggja aš žjóšin njóti ešlilegs aršs fyrir leigu į nżtingarréttinum sś, aš bjóša veišileyfin upp į markaši. Fyrir eigandann – žjóšina – skiptir žaš žį litlu mįli, hverjir bjóša best. Žaš sem skiptir mįli er, aš žjóšin fįi ķ sinn hlut ešlilegan arš fyrir nżtingu aušlindarinnar. Ekki mun af veita til žess aš žjóšin geti borgaš upp allar žęr skuldir, sem forréttindališiš lagši henni į heršar į įratug frjįlshyggjunnar. Vonandi mun vinstri stjórnin, sem tók viš völdum ķ dag, ekki lįta hręša sig frį žvķ aš standa viš stefnu sķna. Einu sinn var til flokkur sem hafši aš kjörorši: “Gjör rétt – žol ei órétt”. Žaš er sérstök įstęša til aš forša žessu spakmęli frį gleymsku.

Jón Baldvin Hannibalsson (Höf. var togarasjómašur ķ nokkur sumur)